Nors dėl tobulėjančių technologijų ir inovatyvių vaistų vėžys seniai nebėra mirties nuosprendis, gydytojai onkologai sako esantys lyg surištomis rankomis. Skamba ironiškai, bet onkologinės ligos diagnozę išgirdusiam pacientui neretai tenka siūlyti „palaukti“, mat moderniausias gydymas šalyje nėra prieinamas dėl per menko finansavimo.

ligoninė (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)

ligoninė (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)

50 žmonių Lietuvoje kasdien sužino, kad susirgo vėžiu, taigi – 18 tūkst. kasmet. Iš viso onkologinėmis ligomis serga apie 80 tūkst., kas penktas, t. y. apie 20 proc. gyventojų miršta nuo vėžio. Tokia statistika Pasaulinės kovos su vėžiu dienai paminėti skirtos konferencijos metu dalinosi Seimo narė Irena Degutienė. Ją Seime organizavo Lietuvos onkologų draugija ir onkologų klubas.

Parlamentarės teigimu, šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija viena deklaruoja, o daro kita: „Sakoma, kad reikia atsižvelgti į pacientų interesus, tačiau iki galo vis dar nėra girdimas jų balsas.“

Irena Degutienė

Irena Degutienė

Viena didžiausių onkologų įvardijamų bėdų – inovatyvių vaistų prieinamumas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Urologijos klinikos vadovo prof. Mindaugo Jievalto teigimu, nauji vaistai Lietuvoje atsiranda net su 4–5 metų pauze.

REKLAMA

„Taupyti – nereiškia negydyti! Pavyzdys galėtų būti pažengęs prostatos vėžys. Jei tokius pacientus gydysime inovatyviais vaistais, jiems vidutiniškai ketverius metus neišsivystys metastazės. Tokio žmogaus gyvenimo kokybė bus nepalyginamai geresnė nei to, kuris jau turi metastazių.

Be to, žmogų su pažengusiu vėžiu gydyti daug pigiau, nei su metastazėmis. Ir tai dar ne visi praradimai, – neįgalus žmogus negali dirbti, valstybei jį reikia išlaikyti. Šitaip prarandamos milžiniškos lėšos. Būna labai sudėtinga sergančiam pacientui sakyti: „Tu palauk, mes tavęs negydysim, nes taupome biudžetines lėšas“, – sudėtingos situacijos neslėpė jis.

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja onkologė chemoterapeutė Monika Drobnienė atskleidė daugiau opių onkologinių ligonių gydymo problemų:

„Šiandien tarptautinės gydymo gairės rekomenduoja išplitusį krūties vėžį gydyti inovatyviais, taikinių terapijos ar imunoterapijos medikamentais su hormonų terapija ar chemoterapija. Deja, net kai medikamento saugumas ir efektyvumas ilginant bendrąjį išgyvenamumą patvirtinami Europos Sąjungoje, Lietuvoje vaistų kompensavimo tenka laukti metų metus.“

Ji priminė, kad krūties vėžys yra vienas dažniausių moterų onkologinių susirgimų Lietuvoje.

„Šią diagnozę kasmet išgirsta apie 2500, Europoje krūties vėžiu suserga 1 iš 10 moterų, daliai pacienčių iškart nustatomas 4 stadijos vėžys. 20–30 proc. pacienčių, kurioms buvo nustatytas ankstyvas vėžys, liga atsinaujina nepaisant to, kad buvo taikytas visas reikiamas gydymas. Metastazavęs vėžys šiandien nepagydomas, bet tinkamai gydant moteris gali pakankamai ilgai ir kokybiškai gyventi“, – sakė gydytoja.

REKLAMA

Ji priminė, kad išgyvenamumas susirgus krūties vėžiu skirtingose Europos šalyse nevienodas. Vidutinis 5 metų išgyvenamumas bendrai siekia apie 81 proc., Šiaurės šalyse – 84 proc., o pas mus – 66 proc. 

M. Drobnienės teigimu, net kai medikamento saugumas ir efektyvumas yra patvirtinamas, Lietuvoje vaistų kompensavimo tenka laukti labai ilgai – metų metus. 

„Pacientes turime informuoti apie gydymo galimybės, tad čia ar nuvykusios kur į užsienį jos išgirsta rekomendacijas pagal naujausias gaires, tačiau dažniausiai sužino karčią realybę, kad modernus gydymas pas mus nėra kompensuojamas. Tai sukelia nusivylimą ir nepasitikėjimą visa sveikatos apsaugos sistema“, – pastebėjo gydytoja. 

Antrindamas kolegoms VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centro vadovas prof. Laimonas Griškevičius pabrėžė, kad yra nemažai naujų vaistų onkologinėms ligoms gydyti. 

„Vadinamame rezerviniame vaistų sąraše yra tokių vaistų, kurie jau praėjo vertinimą ir turėtų pasiekti Lietuvos pacientą, šiuo metu yra net 18. Iš jų 14 yra skirti onkologinėms ligoms gydyti. Tai padėtų išgelbėti dalį žmonių, tačiau jie nepasiekia pacientų ir neaišku kada pasieks“, – sakė jis.

Ministerija tikina – visas galimybes turime

NVI direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, l.e. laikinai direktorės pareigas einanti prof. Sonata Jarmalaitė pasidžiaugė, kad nors sergamumas vėžiu didėjantis, išgyvenamumas susirgus liga auga. 

„Visa tai – dėl geros diagnostikos, inovacijų, kurios padeda išsaugoti gyvybes, ankstyvo budrumo ir prevencinių programų. Išsaugotų gyvybių skaičius gerėjant diagnostikai didėjo 29 proc. Kas yra tos inovacijos, kurios padeda išsaugoti gyvybes? Tai visų pirma inovatyvūs vaistai ir naujos diagnostinės technologijos“, – kalbėjo ji.

REKLAMA

Nors Lietuva puikia išsaugotų gyvybių skaičiumi, proporcingai didėjančiu kasmet, statistika kol kas labai pasigirti negali, tam dedamos visos pastangos.

„Prieš pusę metų pradėta socialinė akcija „Minios balsas“. Buvo sukurta speciali platforma, kur sergantieji vėžiu galėjo išsakyti savo lūkesčius, problemas. Apibendrinus specialistų buvo parengtas kreipimasis į atsakingas institucijas“, – kalbėjo S. Jarmalaitė.

prof. Sonata Jarmalaitė

prof. Sonata Jarmalaitė

Deja, valdininkai rimtų problemų neįžvelgė ir sprendimų priėmimą sugrąžino gydytojams. 

„Mūsų rankos susaistytos kvotų, įkainių, riboto konsultacijų laiko ir menkų resursų saitais. Ministerija atsakydama į „Minios balso“ iniciatyvinės grupės kreipimąsi nepažadėjo imtis jokių veiksmų onkologinių pacientų labui. Ligoninės administracija ir vėl palikta ieškoti vidinių resursų, t. y. riboti medicinos darbuotojų darbo užmokesčio fondą, didinti esamų darbuotojų darbo krūvį. Kyla klausimas: kodėl valdininkai negirdi minios balso, ar jis nebesvarbus?“ – klausė laikinoji NVI vadovė.

Ji priminė, kad tuo metu onkologinių pacientų išsakytos problemos specialistų buvo susistemintos į keturias kryptis.  

„Viena jų – psichologinės paramos ir pagalbos stygius išgirdus diagnozę pirmą kartą. Tačiau dar didesnis šokas būna ligai progresuojant, tad kėlėme siekį pagerinti psichologinių paslaugų prieinamumą. Tačiau mums buvo atsakyta, kad prieinamumas yra.

Taip, mūsų institute dirba psichologų pagalba, konsultuoja ne tik pacientus, bet ir jų artimuosius, bet darbas yra apmokamas tik tuo atveju, jei yra skiriama paliatyvioji slauga ar reabilitacijos paslaugos. Tai išties yra ironiška“, – dėstė S. Jarmalaitė.

REKLAMA

Kitas klausimas itin aktualus klausimas – eilės. 

„Be abejo, sprendžiame tai, kad pacientas pas specialistą patektų kuo įmanoma greičiau. Turime ryšius su šeimos gydytojais, bandome savo pastangomis juos edukuoti. Kuriame tam tikrus etatus – atvejo vadybininkas. Bet vėlgi ši paslauga nėra apmokama, tai gula ant ligoninės kaštų. 

Dar kitas svarbus klausimas pacientams – gyvenimo kokybės užtikrinimas. 

„Pavyzdžiui, pacientės domisi, ar galima gauti kompensaciją krūtų implantams po operacijos, perukams – po chemoterapijos. Nors pati ir operacija kompensuojama, bet implantas, kainuojantis 2 tūkst. eurų, daliai pacienčių tampa nepakeliama našta“, – pabrėžė ji. Ji pridūrė, kad daug klausimų yra ir dėl reabilitacijos. 

„Gydytojo darbas išties nelengvas – kai moterys kiekvieną dieną ateina su skausminga diagnoze, dideliais lūkesčiais, o jis turi pasakyti, kad, deja, kvotos pas mus yra ribotos tiek reabilitacijai, tiek neturime įkainių, kad galėtume teikti šias paslaugas. Tad tiek mes, tiek tarsi pacientas verčiamas jaustis kaltu, nors čia kalčiausia sveikatos vadyba“, – kalbėjo S. Jarmalaitė. 

Neracionaliai skirstomos lėšos

Reaguodama į sveikatos politikams išsakytus priekaištus Seimo sveikatos reikalų komiteto narė I. Degutienė pabrėžė, kad politikai patys negaunantys daug atsakymų. 

„Taip, pinigų nepakanka, bet lyginant su tuo, kas buvo prieš dešimtmetį ar 15 metų, sveikatos apsaugai skiriamas didesnis biudžetas. Didžiausia bėda, kad lėšos paskirstomos neracionaliai.

REKLAMA

Vis dėlto Seime mes tik tvirtiname bendrą biudžetą, o kaip jis paskirstomas, tai numato ministro įsakymai ar Vyriausybės nutarimai. Ir matome, kad yra daug bereikalingų idėjų, kurios jokio rezultato visuomenei neduoda“, – kalbėjo LR Seimo pirmininko pavaduotoja.

Kaip pavyzdį ji kartu pateikė vaistų skyrimo politiką: „Dabar nei pacientas, nei gydytojas neturi galimybės rinktis vaistų, tad taip medikas tampa įkaitu visos prastai veikiančios sveikatos apsaugos sistemos.“

Gerardas
2020-02-03 12:28:27
Siūlo palaukti, nes valstubėje švaistomi milijonai ir lygiagrečiai plaunami milijonai. Pinigų visiems užtektų, jei finansai būtų skirstomi protingai ir nevogiami pinigai. Kiek galima: auksiniai šaukštai, imituojamas karas ir perkami tankai tris kartus brangesni nei reali kaina, virš Šiaulių kasdien skraido naikintuvai ir kiek kuro sudeginama, žalios rodyklės, parduota mažeikių nafta Lenkams, Uspachikas, neskaidrūs viešieji pirkimai. Kiek galima tyčiotis? Gal verta solidarizuotis ir neiti balsuoti? Taip patodytume, kad mum nevienodai ir nusibodo netvatkė Lietuvos valdyme nuo nepriklausomybės atkūrimo. Kas tik prieina prie lovio, tas vagia ir grobsto. Ir grobstomi stambūs pinigai. Kiek skandalų: Geležinkeliai, kelių tvarkymas neskaidrus, aplinkosauga tik dabar pradėjo aiškėti o kur buvo anksčiau ko tylėjo. Ar bunkaltų? Ar ir kaip kasmet nebus baudžiamų? Nebaudžiamieji. Ar ilgai mes Lietuviai kol dar visai neišnykome kaip tauta, ar ilgai tylėsime? Gal solidarizuokimės ir išreiškime savo piliečių nuomonę, kad tokio burdako nebeturi būti. Kad seimas jei jį tokį galima vadinti, mums nereikalingas. Nes ten konkrečiai visi dirba saviem interesam, konkreti pinigų plovykla
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Ona 2020-02-03 14:01:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Pritariu Gerardui, tik norėčiau pridurti, kad ir inovatyvūs vaistai prieinami nevisiems paprastiems žmogeliams įdomu kokiais vaistais buvo gydomas ir tebegydomas premjieras, ar jam irgi reikėjo palaukti. Kiek mokesčių PSD sumoka Lietuvos pilietis, o jeigu jis yra dirbantis ir dar vykdo IDV, tai jau moka du kartus, o pinigų vis nėra ar čia nėra kažko paslėpto   ATSAKYTI
Gerardas 2020-02-03 12:28:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
Siūlo palaukti, nes valstubėje švaistomi milijonai ir lygiagrečiai plaunami milijonai. Pinigų visiems užtektų, jei finansai būtų skirstomi protingai ir nevogiami pinigai. Kiek galima: auksiniai šaukštai, imituojamas karas ir perkami tankai tris kartus brangesni nei reali kaina, virš Šiaulių kasdien skraido naikintuvai ir kiek kuro sudeginama, žalios rodyklės, parduota mažeikių nafta Lenkams, Uspachikas, neskaidrūs viešieji pirkimai. Kiek galima tyčiotis? Gal verta solidarizuotis ir neiti balsuoti? Taip patodytume, kad mum nevienodai ir nusibodo netvatkė Lietuvos valdyme nuo nepriklausomybės atkūrimo. Kas tik prieina prie lovio, tas vagia ir grobsto. Ir grobstomi stambūs pinigai. Kiek skandalų: Geležinkeliai, kelių tvarkymas neskaidrus, aplinkosauga tik dabar pradėjo aiškėti o kur buvo anksčiau ko tylėjo. Ar bunkaltų? Ar ir kaip kasmet nebus baudžiamų? Nebaudžiamieji. Ar ilgai mes Lietuviai kol dar visai neišnykome kaip tauta, ar ilgai tylėsime? Gal solidarizuokimės ir išreiškime savo piliečių nuomonę, kad tokio burdako nebeturi būti. Kad seimas jei jį tokį galima vadinti, mums nereikalingas. Nes ten konkrečiai visi dirba saviem interesam, konkreti pinigų plovykla   ATSAKYTI
regins 2020-02-03 12:27:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
-9
nuo gero gyvenimo ir laimes žmones serga vėžiu   ATSAKYTI
Jurga 2020-02-03 12:15:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
geri vaistai,ir greitai tik ponams   ATSAKYTI

Top Video

Praeities žvalgas. Lietuvis apsilankė apleistoje Estijos pionierių stovykloje: vaizdai sukėlė gailestį
DABAR RODOMA
Praeities žvalgas. Lietuvis apsilankė apleistoje Estijos pionierių stovykloje: vaizdai sukėlė gailestį
DABAR RODOMA
Farai. Ne iš kelmo spirta pardavėja tapo didvyre – lietuvės gudrybė sustabdė vagišių
DABAR RODOMA
Farai. Vairuotojo elgesys pareigūnus išvertė iš koto: mašina nevažiavo, o vyras „vairavo“
DABAR RODOMA
Pasidalijo, ką mama išdarinėjo lėktuve: dukrai teliko rausti iš gėdos
DABAR RODOMA
Pamačius, kaip bandoma išvažiuoti iš automobilių aikštelės aplinkiniai susiėmė už galvų
DABAR RODOMA
Košmaras autobuse: nufilmuota, kas dėjosi viduje per siaubingą avariją
DABAR RODOMA
Internautai negali patikėti savo akimis: neatskiria, kuri yra dukra, o kuri – mama
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Po 12 metų kartu Dianos gyvenimas virto pragaru: istorija – pamoka kiekvienam
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Gimtadienio šventė porai virto pragaru: atėmė keturis vaikus, tarnybos reikalauja tūkstančių
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Skambinas įvardijo skyrybų su Krysko priežastį: galutinis taškas padėtas tik dabar
REKLAMA
Kauno klinikų pasiruošimas koronavirusui ( nuotr. autorių)
Nors pirmasis koronaviruso (COVID-19) infekcijos atvejis patvirtintas Šiauliuose, Kauno klinikos ėmėsi visų būtinų prevencinių priemonių, siekiant užkirsti kelią koronaviruso ...
Gitanas Nausėda (Fotobankas)
Prezidentas Gitanas Nausėda pasitiki specialistais, kurie Lietuvoje šiuo metu rūpinasi koronaviruso plitimo stabdymu ir ragina šalies gyventojus laikytis specialistų išplatintų ...
Kovo 11-osios eitynės Vilniuje (nuotr. Broniaus Jablonsko)
Seimo valdyba penktadienį kreipėsi į Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą prašydama atsakyti, ar dėl koronaviruso grėsmės atšaukti Kovo 11-osios renginius. ...
Koronavirusas (nuotr. SCANPIX)
Į koronaviruso krečiamą Italiją išvyko Panevėžio miesto valdžios delegacija. Būtent iš šios šalies į Lietuvą grįžusiai šiaulietei nustatytas pirmasis koronaviruso atvejis ...
Punios šilas (nuotr. Organizatorių)
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį sakė, kad jam didelį nerimą kelia miškų kirtimas miestuose, ir sukritikavo aplinkos ministrą dėl Punios šilo situacijos. „Aš šiandien ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų