Nors pastaruoju metu švietimo sistemos spragų klausimas dažniausiai keliamas per mažų pedagogų ir dėstytojų atlyginimų kontekste, tai toli gražu nėra vienintelė švietimo problema Lietuvoje. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas išskiria septynias ydas, kurias šiuo metu mato Lietuvos švietimo sistemoje.

Mokykla (nuotr. stop kadras)

Mokykla (nuotr. stop kadras)

Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naujausius švietimo įstaigų reitingus, kur išrikiuoti nauji dalykiniai universitetų, kolegijų, gimnazijų reitingai, savivaldybių reitingas pagal mokinių mokymosi rezultatus, tyrimas kaip korepetitoriai keičia mokymosi kultūrą ir kt.

Pirmoji yda: mokyklų tinklas

Menka paslaptis, kad nemaža dalis Lietuvoje veikiančių mokyklų suburia per mažą mokinių skaičių, turi kurti jungines klases, o jų išlaikymas valstybei kainuoja per brangiai. Vis dėlto Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vis dar nesiima ryžtingai optimizuoti mokyklų tinklą.

„Per tuos pastaruosius ketverius metus, ypač šiais metais, nieko neįvyko. Buvo užsibrėžta dalį mokyklų uždaryti, bet taip ir neuždarė vasarą. Tai šiandien turime 312 mokyklų, kuriose mokosi mažiau nei po 120 mokinių. Ir kartu iš to seka nekokybiškumas, nes mažose mokyklose sunku užtikrinti aukštą kokybę“, – kalbėjo G. Sarafinas.

REKLAMA

Antroji yda: finansai

Ši problema, kaip pastebi G. Sarafinas, susijusi su mokyklų tinklu. Ir nors Lietuva švietimui skiria daugiau lėšų nei milžinė Vokietija, svarbiausia, anot G. Sarafino, ne pinigų kiekis.

„Svarbesnis yra efektyvus jų panaudojimas. Ir Lietuva su tuo efektyviu pinigų panaudojimu niekada nedraugavo. Pas mus yra sočiai mokyklų ir šiandien, kuriose mokiniui tenka nuo 40 iki 60 kv. m., ir tų pastatų išlaikymas ir šildymas kainuoja dešimtis milijonų eurų, kuriuos mes jau seniausiai galėjome skirti ir mokytojų algų padidinimui, ir naujoms laboratorijoms, ir pagalbos specialistams, ir kompiuteriams. Vaikai galėjo turėti visiškai kitą kokybę“, – svarstė žurnalo redaktorius.

Gintaras Sarafinas

Gintaras Sarafinas

Trečioji yda: mokiniai

Savaime suprantama, švietimo sistemoje svarbią rolę atlieka ir mokiniai. Kaip teigia G. Sarafinas, siekdami, kad mokymo kokybė augtų, mokinių galėtume prašyti nebėgioti iš pamokų ir nesirinkti lengviausio kelio.

„Japonijoje pamokų nepraleidinėja 92 proc. vaikų, Lietuvoje – 50 proc. Ir iš viso Lietuvoje per metus vaikai praleidžia nuo 28 iki 30 mln. pamokų. Tai stulbinantis skaičius. Gimnazistams nuo 11 klasės reikėtų pasiūlyti nesirinkti lengviausio kelio, nes pastebime, kad didelė masė atsisako visų sunkiųjų fundamentaliųjų dalykų ir renkasi lengvuosius. Jie 11 klasėje turi pasirinkti, ką mokysis sustiprintai, ką baziniu lygiu, ko apskritai nesimokys“, – vardino G. Sarafinas.

Jo teigimu, aukštųjų mokyklų dėstytojai liudija, kad pirmakursiai neturi bazinių fizikos ar chemijos žinių, nes dar mokykloje nusprendė su šiomis disciplinomis atsisveikinti.

REKLAMA

„Net ir egzaminai tai paliudija. Šiemet chemijos egzaminą laikė 1,6 tūkst. dvyliktokų iš 24 tūkst. abiturientų. Labai mažai. Vadinasi, jiems nereikia chemijos. Fizikos egzaminą laikė 2,8 tūkst., net informatikos egzaminą šiemet Lietuvoje laikė tik 3 tūkst. jaunuolių“, – stebėjosi G. Sarafinas.

Ketvirtoji yda: tėvai

Čia aktualūs keli klausimai: ar tėvai vaikams perka knygų, ar patys jas skaito, ar skaito savo vaikams, ar namuose turi sukaupę bent kokią biblioteką, o gal paprasčiausiai perleidžia vaikų „auklėjimą“ išmaniesiems telefonams.

„Nuo to priklauso visa kita. Negalima teigti, kad tėvai Lietuvoje yra abejingi savo vaikams. Ne, jie nėra abejingi. Tai, kad 40 proc. tėvų savo vaikams samdo korepetitorius, rodo, kad jie nėra abejingi. Bet tai yra jau pavėluotas rūpestis ir rūpestis pro šoną, kuris atneša neigiamų pasekmių. Tada vaikai į įprastas mokyklas eina pramogauti, o tai atsiliepia tiems vaikams, kurie į mokyklą ateina dar su tikslu mokytis. Yra dar ir tokių vaikų“, – teigė G. Sarafinas.

Skyrybos

Skyrybos

Penktoji yda: mokyklų vadovai

Nuo mokyklų vadovų pasiekimų priklauso ir 20 proc. mokyklos mokinių pasiekimų, tvirtina G. Sarafinas.

„Jeigu vadovas kelmas, tai mokinių pasiekimai apie dugną sukasi, o jeigu pažangus, tai iš karto atsiliepia mokinių pasiekimams labai teigiamai. Bet Lietuvoje ketvirtis mokyklų šiuo metu neturi mokyklų vadovų. Tai tos mokyklos – tarsi pereinami kiemai be tvarkos, be sistemos, be reikalavimų ir be atsakomybės. Ir tai nesikeis, dabar dar labiau sumažės mokyklų, kurios turi nuolatinius vadovus“, – prognozavo žurnalo redaktorius.

REKLAMA

Šeštoji yda: specialistų trūkumas

Psichologų, socialinių pedagogų ir pagalbos specialistų trūkumą G. Sarafinas įvardina šeštąja švietimo yda ir mano, kad šiuo klausimu Lietuva pateko į akligatvį.

„Naujoji pedagogų rengimo sistema vis dar gimdymo kančiose ir gal kitų metų vasarą mes galime tikėtis nors ir nežymaus, bet šiokio tokio proveržio. Mokytojo tobulinimo, kvalifikacijos kėlimo sistema yra apskritai numirusi Lietuvoje, o naujoji išvis embriono būsenoje“, – pabrėžė G. Sarafinas.

Jo manymu, būtent specialieji pedagogai Lietuvos mokiniams gali padėti pasiekti geresnių rezultatų, kaip tai įvyko, pavyzdžiui, Estijoje.

„Būtent pagalbos specialistai pernešė ir Singapūrą, ir Estiją į aukštesnės kokybės lygą. Kai vaikams po pamokų nusamdomi už valstybės lėšas pagalbos specialistai ir dirba su jais papildomai, tai tik tuomet ir įvyksta lūžis. Lietuvoje tai dar vyksta retoje mokykloje, gal kažką pakeis vadinamasis pagalbos krepšelis mokykloms“, – svarstė G. Sarafinas.

Klasėje

Klasėje

Septintoji yda: politikai

Šitoje vietoje G. Sarafinas išskiria būtent savivaldybių politikus, kurių rankose yra neefektyviai veikiančių vietos mokyklų likimas.

„Daugelis jų yra pakankamai abejingi, išsidraikę ir net nekelia tokio klausimo, ką aš, kaip politikas, turėčiau padaryti, kad mano savivaldybėje kuo daugiau mokinių pasiektų maksimumą pagal savo gebėjimą, kad kuo daugiau mokinių įstotų į aukštąsias mokyklas ten, kur jie nori. Nekyla toks klausimas dažnu atveju ne tik merams, vicemerams, bet ir švietimo skyrių vedėjams, mokyklų direktoriams ar net mokytojams“, – reziumavo G. Sarafinas.

Portalas tv3.lt primena, kad Lietuvos 15-mečių skaitymo gebėjimai gerėja, mažėja atotrūkis tarp vaikinų ir merginų, rodo naujausias Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tarptautinio mokinių pasiekimų tyrimas.

Jonas
2019-12-06 13:05:55
O kaip pati švietimo sistema? Ji jau pasenusi yra.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Tikrasis švietimo ekspertas 2019-12-18 09:36:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Didžiausia Lietuvos švietimo bėda yra tokie apsišaukėliai ekspertai.    ATSAKYTI
Jo 2019-12-18 06:15:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Žmogus, vis dar leidžiantis sau skirstyti mokomuosius dalykus į "sunkius" (suprask - rimtus) ir "lengvus" (suprask - nerimtus) yra užstrigęs kaip minimum 19ame amžiuje. Nes, pirma, nuo to prasideda patyčios suaugusiųjų kolektyve. Antra - nėra "lengvų" dalykų, jei juos rimtai mokytis ir gilintis.Tai kažkokie pasikėlę matematikai, kalbininkai ar dar kas susigalvojo, kad dailė, kūno kultūra, technologijos - nerimta. Nors būtent šie dalykai kaip tik labiausiai praplečia vaiko akiratį, lavina mąstymą, kūrybiškumą ir suteikia kasdieniam išgyvenimui būtinų įgūdžių. Reikia būti išskirtinio bukumo, kad to nesuvokt ir dar... imt rašyt straipsnius, tai išryškinančius.   ATSAKYTI
ausra zi 2019-12-18 01:51:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kai vadovai mažiau vogs tada atsiras priemonių vaikams. Išmeskite 70 m. turinčius spec. specialistus(Klaipėdos regos ugdymo centras dirba gal 6 žmonės) kurie ateina tik kavos į darbus pagerti 4 val. ir atidarykite duris jaunimui. Jie dirbdami galės mokslus baigti ir praktiškai pritaikydami žinias. Patrauklu ir praktiška. Vaikai mokosi gerai tik pas tuos mokytojus kurie dirba kūrybiškai ir jų nemobinguoja vadovas. Nori autoritetų!!!!! Tėvai nesupranta programų ir negali padėti vaikams. Rotacija vadovų mokyklų viduje tik metam užkirstų kelią užsisedėti ir prarasti kvalifikaciją. Rotacijos principas užkirstų kelią savivalei, leistų mokytojui dirbti kūrybiškai. Vaikams būtų įdomu ir jų lankomumas gerėtų. Peržiūrėkite mokyklų administracijos ir tech. sektoriaus etatus tikrai atsiras atliekamų pinigų mokytojų atlygiu pakelti. Trūksta drąsių sprendimų, o popierių pildymą suvalgo pasiruošimo pamokoms laiką ir mokytojo poilsį. Kur jauni žmonės mokykloje? Nėra!!!!!! Rezultato taip pat nėra. Auginame ir mokinamės pilką masę žemiausios pakopos darbo rinkai. Klaiku!!!!!!    ATSAKYTI
Nile 2019-12-17 22:52:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Labai teisingai paminėtos ydos, ypač apie spec. pedagogus. Jie tikrai nori ir gali padėti mokiniams, tačiau ar to nori tėvai, mokiniai?    ATSAKYTI
Mama 2019-12-08 09:16:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
-6
O kur mokytojai??? Kiti net minimumo neverti. Tik šaukia pinigai ,pinigai o dirbti tingi. Deje bet didžioji dalis tokių.   ATSAKYTI
;) 2019-12-17 22:47:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Gerbiamoji mamyte, nuo kitų mokslo metų bus galima mokytis namie, tai Jūs būtinai tai padarykite - tada nereikės mokytojų kaltinti.  
Jo 2019-12-18 06:18:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Turite kompetencijų vertinti mokytojų darbą? Ar visos kompetencijos baigiasi ties: "Mano vunderkindui 2 parašė - ji durnė!!!" - Ir toliau fb naršot?  
Mama 2019-12-07 00:13:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Taip, yra neatsakingų pedagogų, bet kol tėvai neprisiims didesnes atsakomybes už savo vaikų priežiūrą, ugdymąsi, lengva ranka rašys pateisinimus už praleistas pamokas, tol ir kris pasiekimų lygis. Suaugusiems reikalinga kontrolė, o mokiniams - juo labiau.   ATSAKYTI
l...berbibis 2019-12-06 16:22:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
dar, viena yda ,tai vakų protegavimas ,kuo tėveliai arčiau lovio tuo vaikas geresnis,tai sovietinis palikimas   ATSAKYTI
Nomeda 2019-12-06 22:23:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Sovietiniais laikais nebuvo tokių beraščių kaip dabar.Man60,mokinausi patenkinamai,bet ir dabar dar rašau geriau už kai kuriuos komentatoriaus  
Jotvingis 2019-12-06 15:50:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Pagal komentaru skaiciu matyti kad Lietuvoje apie krepsini ir vaiku auklejima nusimano visuma skaitytoju.   ATSAKYTI
ABC 2019-12-06 15:20:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
-5
Pirma, ne visos išvardytos ydos priskiriamos tikriems adresatams. Pavyzdžiui, pamokų lankomumą priskirti mokiniams nėra tikslu. Užtektų privalomai tikrinti nelankytų pamokų žinias ir lankomumas nedelsiant pagerėtų. Deja, ŠM ir S ministerija iki to nedasigalvoja, kaip ir Seimas, pataikaudamas lenkų ir rusų aljansui, leidžia savivaldybėms laikyti pustuštes mokyklas. Jei savivaldybės to būtinai nori, tegu laiko, bet ar būtina skirti papildomas lėšas to ydingo noro tenkinimui. Gal jau laikas visiems mokiniams skirti lėšų po lygiai, nevaidinti "rūpinimosi" tautinėmis bendrijomis išlaikant prastą mokymosi lygį pustuštėse savanoriškų rezervatų mokyklose?   ATSAKYTI
2019-12-06 15:14:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
-6
Ir pažangūs mokiniai mokosi pas korepetitorius mokytojai sugeba ir juos pažeminti   ATSAKYTI
Aha 2019-12-06 15:07:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Optmizuoti mokyklas galima, uzdaryti visas, kuriose mažiau nei 120 mokinių, o kas toliau? Pavezesim juos į miesto mokyklas, kurios ir taip perpildytos, klasėse po 30 mokinių? Bus po 35? Ar pagerės tokiose klasėse mokymo kokybė? Galima būtų formuoti papildomas klases, bet ką daryti jei mokykla ne gumine?    ATSAKYTI
Jadzė 2019-12-06 15:23:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
Tegu veža į rusiškas ir lenkiškas mokyklas - jos apytuštės.  
taiaš 2019-12-18 06:25:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Vat to tai sunku suprast. Bent mūsų rajono pavyzdžiu. Į perpildytas miesto mokyklas galima pavežėti. Bet į ne toką perpildytą priemiesčio iš miesto tuo pačiu autobusiuku - ne! Susidūrėm su tokia problema. Tėvai nori, kad jų vaikai iš miesto ten keliautų. Bet... į mokyklinį autobusiuką jiems negalima. Nors jis važiuoja tuščias iki to kaimo. Kažkoks tai beprotynas...   
Keista 2019-12-06 14:31:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Jūsų tekste apie nekokybišką dėstymą mokyklose skaitau: “Tai stulbinamas skaičius.”
…o kuo mes TĄ SKAIČIŲ stulbiname???
Jei vietoje žodžio STLBINAMAS būtų žodis STULBINANTIS – būtų aišku, kad būtent TAS SAKIČIUS stulbina MUS….
Juk skirtumas tarp MYLIMAS ir MYLINTIS visiems yra labai aiškus.
Kuo nusikalto kiti veikiamosios ir neveikiamosios rūšies dalyviai? :)
   ATSAKYTI
Kalbininkė 2019-12-18 19:08:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Taip, šiuo atveju vartojamas neveikiamosios rūšies dalyvis, nes „skaičius pats neveikia“. Palyginkime: migdomieji (ne migdantieji) vaistai, rašomasis stalas (ne rašantysis) stalas, gaivieji arba gaivinamieji (ne gaivinantieji) gėrimai, skalbiamieji (ne skalbiantieji) milteliai ir kt.  
Matas 2019-12-06 14:24:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Pažiūrėkit kas stoja į lietuvių kalbą. Kokių rezultatų gali tikėtis?   ATSAKYTI
Ne visai tiksliai ivardinta 2019-12-06 14:05:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
-12
Pagrindine problema - visa nusenusi, uzsisedejusi svietimo sistema. Visiskai nemodernios, neinovatyvios programos. Mokyklos ruosia ateities karta pries 30 metu galiojusiais metodais. Juokinga. Ir dar nori kad vaikai nebegtu is pamoku. Nemoka pedagokai ju sudominti eiti i mokykla. Mokyklos ruosia vis dar gamyklinius robotus, kuriu siems laikams jau nereikia. Auga nauja, inovatyvi, moderni , menine, saviraiskumo pilna karta, o ta karta bando vis dar sukisti nusenusius remus, kad turi but visi vienodi ir ne kitaip   ATSAKYTI
Taiaš 2019-12-18 06:31:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Sutinkat, kad Japonų mokinukai pasiekia vienus geriausių rezultatų pasaulyje? Tai va. Jie mokosi tuo jūsų taip iškeiktu neinovatyviu, klasikiniu būdu. O LT nuolat vykstančios reformos, "inovatyvumo" bandymai su gyvais žmonėmis jau nebežinia nuo kada, ir veda prie to nenuoseklumo, blaškymosi. Kai nežinai, kur eini, tai niekur ir nenueini.  
Zenonas 2019-12-06 13:52:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
Tegu J. Olekas ir toliau perka auksinius šaukštus, už tai nebūna baudžiamas. Vos nepaminėjau, žinoma, ir toliau užima aukštas pareigas... Va taip ir toliau tegu neliečiamieji sau gyvena, ir skurdina Lietuvą. Iki kol nebus baudžiami seimo ir kiti "nariai" tol teisingumo ir teisybės LIetuvoje nerasime. Tokiu atveju išsilakstys dauguma į kitas šalis,kur teisėtvarka griežtesnė, kur progresiniai mokesčiai senų seniausia praktika. Ir nebeliks Lietuvoje šeimų ir vaikų, uždarys kone daugumą mokyklų. Atsimerkit. Jei dar nesuvokiat problemos masto    ATSAKYTI
Viktorija 2019-12-06 13:40:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Manau, svarbiau, nei kad siekis kad kuo daugiau mokinių istotu į aukštąsias yra mokinių polinkių ir talentų atskleidimas. Ir nebūtinai visi turi baigti aukštąsias, kad būti gyvenime laimingais bei atrasti savo pašaukimą    ATSAKYTI
tėvas 2019-12-06 13:38:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
jei nėra ''moksleiviai'' , tai kas yra- pinigai, pinigai, pinigai ?   ATSAKYTI
Jo 2019-12-06 13:14:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
-13
Pridekit dar ir aštuntą kaltininka - mojytojus, kurie vietoj mokinimo tik verkšlena    ATSAKYTI
Taiaš 2019-12-18 06:38:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Verkšlena... Na taip. Seniai reikėjo imt akmenis, pagalius ir eit pas valdžiažmogius... Bet mokytojai - inteligentiški. Jie tik tyliai verkia, matydami, kaip į juos ėmė žvelgti visuomenė. O kaip gi - ar gi kada ubagas buvo gerbiamas? O tie, kurie negalėjo sau leist būti ubagais - seniai pabėgo iš mokyklų. Taip kad nekaltinkit dar esamų mokytojų - rankas bučiuokit tiems, kurie dar ten dirba. Nes greit jau tas laikas, kai, jei niekas nesikeis, išeis į pensiją paskutinis mokytojas ir savo vunderkindus namuose mokysit patys. Sėkmės!   
Jonas 2019-12-06 13:05:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
-6
O kaip pati švietimo sistema? Ji jau pasenusi yra.   ATSAKYTI
Janė 2019-12-06 15:01:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Vat vat, o apie tai nutyli. Tegul atsikrato ir pratybų dar, nes metų gale, įdomumo dėlei pervertus, spęsta buvo gal 40 %, kitur tuščia.   
Taiaš 2019-12-18 06:43:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Buvot? Matėt? Turit kompetencijų vertinti? Ar visas išmanymas surinktas soc tinkluose ir iš nuogirdų? Kaip jau minėjau - geriausių rezultatų mokiniai pasiekia šalyse, kuriose mokomasi klasikiniais (pasenusiais, anot jūsų) metodais.  
Kalbant 2019-12-06 12:50:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
-5
Reikėtų žinoti, kad Švietimo įstatyme tokio termino ,,moksleiviai" nėra.   ATSAKYTI
;) 2019-12-17 22:42:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Na taip, visi pradėsime vartoti ,,mokinys", ir tuoj pat ugdymo kokybė pagerės.   

Top Video

Tarasovai atvirai prabilo apie skyrybas: negailėjo kritikos strėlių
DABAR RODOMA
Tarasovai atvirai prabilo apie skyrybas: negailėjo kritikos strėlių
DABAR RODOMA
Neįtikėtina Algimantės kova: dvidešimtmetė net du kartus įveikė vėžį
DABAR RODOMA
Klientas nustėro: kartu su maistu – šokiruojantis radinys lėkštėje
DABAR RODOMA
„Tesla“ automobiliu į garažą važiavusi moteris nustėro: nuostoliai nejuokingi
DABAR RODOMA
Žvėriškas Sabonio pasirodymas prieš „Timberwolves“
DABAR RODOMA
Rusijos cirko pasirodymas virto tragedija: vaikai stebėjo paklaikę
DABAR RODOMA
Praeiviai nesuprato, kas vyksta automobilyje: pamatę iš arčiau – vos patikėjo
DABAR RODOMA
Moteris nežinojo, ko imtis: jos automobilyje – nemalonus radinys
DABAR RODOMA
Žiauriai nužudytos 17-metės sesuo prabilo apie lemtingus įvykius: atskleidė neviešintų detalių
DABAR RODOMA
Kamera užfiksavo mistinį vyro dingimą: spėlioja, kas ten galėjo būti
REKLAMA
Ligoninė (nuotr. BFL / A. Ufartas)
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pirmadienį kreipėsi į Lietuvos teisingumo ministrą Elviną Jankevičių, ragindami nedelsiant imtis ...
Kovoja dėl stambiausio Lietuvoje plėšriojo paukščio gyvybės: įtariamas apsinuodijimas (nuotr. stop kadras)
Gyvūnų globėjai Kaune kovoja, bandydami išsaugoti stambiausio Lietuvoje perinčio plėšriojo paukščio gyvybę. Jūrinis erelis, kaip įtariama, apsinuodijo švinu. Jo būklė itin ...
Gintautas Paluckas (Paulius Peleckis/Fotobankas)
Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus klausimas sukūrė naują įtampos foną tarp prezidento ir premjero. Nausėdos patarėjas premjero atžvilgiu leido sau net tokius ...
Viešasis transportas  (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ informuoja, kad numatomi tam tikri viešojo transporto eismo organizavimo pakeitimai. Nuo sausio 22 d. dėl Žirnių – Minsko pl. – Liepkalnio g. ...
Gitanas Nausėda  (Fotobankas)
Lietuva turi ambiciją tapti žaliosios ekonomikos ir skaitmenizacijos lydere, Davose sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Pasaulio ekonomikos forume dalyvaujantis Lietuvos vadovas ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay

Top Video

Tarasovai atvirai prabilo apie skyrybas: negailėjo kritikos strėlių
DABAR RODOMA
Tarasovai atvirai prabilo apie skyrybas: negailėjo kritikos strėlių
DABAR RODOMA
Neįtikėtina Algimantės kova: dvidešimtmetė net du kartus įveikė vėžį
DABAR RODOMA
Klientas nustėro: kartu su maistu – šokiruojantis radinys lėkštėje
DABAR RODOMA
„Tesla“ automobiliu į garažą važiavusi moteris nustėro: nuostoliai nejuokingi
DABAR RODOMA
Žvėriškas Sabonio pasirodymas prieš „Timberwolves“
DABAR RODOMA
Rusijos cirko pasirodymas virto tragedija: vaikai stebėjo paklaikę
DABAR RODOMA
Praeiviai nesuprato, kas vyksta automobilyje: pamatę iš arčiau – vos patikėjo
DABAR RODOMA
Moteris nežinojo, ko imtis: jos automobilyje – nemalonus radinys
DABAR RODOMA
Žiauriai nužudytos 17-metės sesuo prabilo apie lemtingus įvykius: atskleidė neviešintų detalių
DABAR RODOMA
Kamera užfiksavo mistinį vyro dingimą: spėlioja, kas ten galėjo būti
Detektyvas dėl politiko nušautos stumbro patelės tęsiasi: įtariama baisi versija
DABAR RODOMA
Detektyvas dėl politiko nušautos stumbro patelės tęsiasi: įtariama baisi versija
DABAR RODOMA
Gediminui Žiemeliui – nauji nemalonumai: su juo siejama įmonė tiriama dėl kontrabandos
DABAR RODOMA
Narkevičius sumanė viešai išvardyti, ką nuveikė per penkis mėnesius poste
DABAR RODOMA
Lietuviai galės lygiuotis į Vakarų Europos šalis tik po gerų dvidešimties metų
DABAR RODOMA
Girtas 15-metis sukėlė avariją: kartu važiavo 14-16 metų draugai
DABAR RODOMA
Suknežinto vilkiko nesužeistas likęs vairuotojas pasakė, kas įvyko
DABAR RODOMA
Aiškėja, kas sugalvojo Lietuvoje pagrobti lenką ir kur jį slėpė
DABAR RODOMA
Specialistai įspėja: šilta žiema neužmigdė visų erkių
DABAR RODOMA
Kovoja dėl stambiausio Lietuvoje plėšriojo paukščio gyvybės: įtariamas apsinuodijimas
DABAR RODOMA
Tomas pasibaisėjo tarnybų elgesiu: „prisipažink arba užtampysim tavo vaiką“
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų