Triuškinantis verdiktas Lietuvoje: skurstantiems pašalpos negana, bet dirbti nenori

Tik mažai daliai pašalpos gavėjų užtenka valstybės skiriamos paramos sudurti galą su galu, nustatė auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Be to, 6 proc. Užimtumo tarnybos kursus praėję bedarbiai pašalpos gavėjai darbo rinkoje išsilaiko ilgiau nei tris mėnesius.

Benamiai (Nuotr. Sauliaus Žiūros)

Seimo socialinių reikalų komitetas trečiadienio posėdyje aptarė valstybinį auditą „Ar socialinė parama užtikrina skurdžiai gyvenančių asmenų minimalius vartojimo poreikius ir skatina įsitraukti į darbo rinką“.

Lietuvos sistema – ydinga

Lietuvoje sukurta sistema neužtikrina minimalių skurdžiai gyvenančių asmenų vartojimo poreikių, savivaldybės paramą teikia neatsižvelgdamos į individualius poreikius, nevertina informacijos apie visas teikiamas paslaugas ir lengvatas, todėl negali suderinti paramos formų tarpusavyje ir nepanaudoja priemonių, skatinančių gyventojus įsidarbinti, audito metu nustatė Valstybės kontrolė.

Taip pat nustatyta, kad informacija apie socialinę paramą visuomenei pateikiama sudėtingai, trūksta skurdžiai gyvenančių asmenų identifikavimo priemonių, todėl nesudaromos sąlygos parama pasinaudoti visiems, kuriems ji yra reikalinga. Be to, nėra pakankamai vertinimo rodiklių ir metodų socialinės paramos poveikiui analizuoti nacionaliniu ir savivaldybių lygiu.

REKLAMA

Pašalpos neužtenka

Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė atkreipė dėmesį, kad iš 426 tirtų namų ūkių tik labai mažai daliai užtenka valstybės skiriamos paramos. Valstybės kontrolė tyrė 12 Lietuvos savivaldybių namų ūkius, kur šeimas sudarė ir vieniši asmenys, ir daugiavaikės šeimos, ir kt.

„Pamatėme, kad tik 14 proc. namų ūkių, kuriems teikiama socialinė paramą, užtikrinami minimalūs pragyvenimo poreikiai. Minimalūs poreikiai – 245 eurai vienam asmeniui, tai absoliutaus skurdo riba. Su kiekvienu šeimos nariu pridedama mažesnė suma“, – Seime kalbėjo Ž. Simonaitytė.

Kaip pastebėjo Valstybės kontrolė, blogiausia situacija – vienišų asmenų namuose, minimalūs vartojimo poreikiai užtikrinami tik 3 proc. jų. Geriausia situacija – šeimų, kurios turi tris ir daugiau vaikų. Jų gretose minimalūs poreikiai užtikrinami 56 proc.

„Pamatėme iš to išeinančias problemas. 46 proc. pašalpos gavėjų pašalpą gauna ilgiau nei metus. Turime atvejų, kai asmenys pašalpą gauna 5 ar net 10 metų. Tai rodo, kad mūsų socialinės paramos sistema iš esmės neįgalina žmonių grįžti į darbo rinką. 

Akivaizdžiausia priežastis – kalbame apie asmenis, kurie baigė Užimtumo tarnybos kursus ir yra įdarbinami. Žinome, kad jiems padėti reikėtų iš karto neatėmus visų socialinės paramos formų, padėti įsidarbinus, kad perėjimas iš pašalpos gavimo į darbo rinką būtų ne toks staigus. 82 proc. šalies gavėjų įsidarbinę negavo papildomos paramos. Kas dar labiausiai liūdina, tik 6 proc., baigusių Užimtumo tarnybos programą, darbo rinkoje išsilaikė ilgiau nei tris mėnesius“, – kalbėjo Ž. Simonaitytė.

Lietuva per metus skiria 271 mln. eurų pašalpoms ir įvairioms kompensacijoms. Tokią socialinę paramą gauna daugiau kaip 71 tūkst. asmenų, apie 2,5 proc. Lietuvos gyventojų.

Itin didelė nelygybė

Lietuvos ekonomikai sparčiai augant, pajamų nelygybė ir skurdas tebėra vieni didžiausių Europos Sąjungoje. 2018 m. Lietuvoje turtingiausių 20 proc. gyventojų pajamos buvo 7,1 karto didesnės nei neturtingiausių 20 proc. gyventojų. Skurdo rizikos lygis dvejus metus iš eilės išliko toks pats aukštas (2017 ir 2018 m. skurdo rizikos lygis siekė 22,9 proc., absoliutaus skurdo lygis 2018 m. sumažėjo 2,7 proc. p. ir pasiekė 11,1 proc.).

Nors pastaraisiais metais Lietuvoje imamasi didinti įvairias išmokas gyventojams (padidinti vaiko pinigai, padidintas valstybės remiamų pajamų dydis ir kt.), Europos Komisija bei Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pažymi, kad socialinių išmokų adekvatumas išlieka palyginti žemas, skurdžiausių namų ūkių gyvenimo lygis beveik nepagerėjo, o poveikis pajamų nelygybės mažinimui mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis.

Portalas tv3.lt neseniai rašė apie socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio prognozę, kad skurdas netrukus turėtų pasiekti rekordines žemumas.


Rašyti komentarą...
s
spyglys
2019-09-25 15:24:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tik jau nesugalvoja tegul dar daugiau paramų skirti.. Ir taip daug daugiau paramos ir visokio palaikymo gauna iš valstybės pašalpiniai nei dirbantys žmonės.. Kad ir vaikų darželiai.. Jų vaikai paskutiniai turėtų gauti ten vietas, jeigu jų lieka, o ne tų, kuriems reikia dirbti ir vietų per nedirbančių tėvų vaikus nelieka. Akivaizdu, kad neapsimoka dabar eiti dirbti, kadangi tiems, kurie turi vaikų, sudėjus visas paramas ir kompensacijas, gaunasi didesnė suma nei tuo atveju, jeigu dirbtų, kadangi tikimybė gauti didesnį nei minimalus darbo užmokestis yra maža. Niekas nenori dirbti, tinginių be proto daug. Taigi apie kokį dar rėmimą gali būti kalba? Suprantu rėmimą tik tokių žmonių, kurie dėl sveikatos problemų negali dirbti, bet kodėl sveikus tinginius vis dar išlaikome, nesuprantu?!!! Jeigu nenori dirbti, vadinasi jiems taip gerai.. Jeigu būtų taip blogai, nesėdėtų koja ant kojos.
Atsakyti
-7

s
saule
2019-09-25 15:53:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jaigu zmogus sveikas tai jam reikia darbo turi dirbti kiekvienas sveikas zmogus, o jai dirbanciam zmogu neuztenka atlyginimo ,kad patenkintu savo butinus poreikius ,tai cia jau valstybes problema ir didele problema tai ka gi veikia musu isrinktieji ,kad per tiek metu nesutvarko financu svaisto pinigus visokiems projektams ,kurie neduoda jokio pagerejimo. Tik kalba ir kalba ,kad skurdas akis bado ,o ka jus padarete kad jo nebutu? Pasikelia sau atlyginimus ir toliau toliau ir toliau kalba kad skurdas tai turetu buti geda auksto intelekto pareigunams kurie atsakingi uz salies gerove
Atsakyti
-5

S
Senele
2019-09-25 15:34:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
Laikas idarbinti tinginius-pasalpininkus.Taip valstybeje niekada nebus tvarkos,kur matyta,kad tinginys pasalpinis gautu tiek,kiek zmogus dirbes ir tapes neigaliu.Cia Valdziazmogiu tingejimas isigilinti i gyventoju problemas.Lengviausias budas-tinginiams pamesti pasalpa,o i darba neprivaloma eiti. Todel ir auga pasalpiniu gretos,jei reiketu uz tas pasalpas atidirbti,kaip dirba darbo zmones,tikrai pasalpiniais liktu,gal 20 procentu.Juk geriau gauti pasalpa, vazineti po turgus prekiaujant ir uzsidirbti padorius atlyginimus.Tokiu yra apstu,kurie skaitosi-PASALPINIAI-VERSLININKAI ir niekam nekliuva,gyvenk ir zvenk,o laiko turedamas dejuok mazomis pasalpomis.
Atsakyti
-6

SKAITYTI KOMENTARUS (41)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų