Leninas kartą yra pasakęs, kad „tikrasis komunizmas prasidės tik tada, kai prasidės masinė kova prieš smulkų šeimininkavimą namuose.“ Ši kova tęsėsi visą Sovietų Sąjungos gyvavimo laikotarpį ir labiausiai joje nukentėjo maistas ir jo gaminimas. Visi, gyvenę sovietiniu laikotarpiu, prisimena tuščias parduotuvių lentynas, eiles prie apelsinų ir naujus metus su deficitiniais žirneliais ir majonezu. Maisto sovietmečiu trūko, o tas, kurį buvo galima rasti parduotuvėse arba valgyklose buvo vienodas. Visgi net tokį maistą vogdavo ir, pasak istorikų, tai darydavo įspūdingais mastais. Portalas tv3.lt siūlo pasidairyti po įdomius istorijos užkaborius ir kiekvieną sekmadienį sužinoti šį tą netikėto.

Maistas Sovietų Sąjungoje (nuotr. „Youtube“)

Maistas Sovietų Sąjungoje (nuotr. „Youtube“)

Pirmieji eksperimentai su maistu prasidėjo dar ankstyvame sovietmetyje ir jie baigėsi badu, maisto kortelėmis, maisto produktų nusavinimu primenančiu viduramžius ir eilėmis prie duonos, kurios sovietmetį lydės visą egzistavimo laikotarpį.

Maisto eksperimentai ir tortas „Jaunystė“

Stalino valdymo laikais į maisto tiekimą, kaip ir į visą kitą, imta žiūrėti per gigantomanijos akinius, pradėtos kurti valgyklos-fabrikai, kurios vienu metu maitindavo iki kelių tūkstančių darbininkų ir dar gamindavo pusfabrikačius kitoms valgykloms. Šių valgyklų technologijos buvo atsivežtos iš užsienio, bet maistas gamintas itin tarybinis – presuoti kotletai, prėskos daržovės, mėsos pusgaminiai.

REKLAMA

Maistas anuomet nebuvo skanus, nes svarbiausia buvo pavalgyti, o ne mėgautis. Tiesa, karas sumaišė visas kortas ir gamyklų-fabrikų neliko, maisto ėmė stigti taip, kad dalis sovietinių piliečių badavo, o kiti pasakojo legendas apie amerikietiškus konservus, kurie padėjo rusams laimėti karą. Pokaris buvo nelengvas, eilės prie maisto ir duona su priemaišomis nieko nestebino, kaip ir bado protrūkiai tai vienoje tai kitoje vietoje.

Bet štai artėjant šeštajam dešimtmečiui sovietinė maisto pramonė ėmė stotis ant kojų, buvo nutarta sureguliuoti ne tik parduotuvių maisto asortimentą, bet ir valgyklų meniu. Visoje plačioje Sovietų Sąjungoje buvo nustatytas vienodas meniu valgykloms, surinkta daugiau, kaip tūkstantis receptų, skrupulingai aprašyti patiekalų ingredientai ir darymo būdai.

Būtent todėl tortas „Jaunystė“ ar kotletas „Astra“ vienodo skonio buvo Vilniuje, Archangelske ir Odesoje. Visgi maisto kokybė nuo to negerėjo, maistas vis dar buvo prėskas, valgyklų trūko, o virėjai nemokėjo ir nenorėjo dirbti.

Sovietinis maistas (Wikimedia.org)

Sovietinis maistas (Wikimedia.org)

Tiesa, pasitaikydavo ir naujovių, tokių, kaip savitarna, slenkantys padėklai, užkandinės-automatai ir kitos greito pavalgymo vietelės, kurios buvo nusižiūrėtos iš kapitalistinių vakarų. Vėlyvojo socializmo laikais kavinėse ir restoranuose maisto nestigo, bet į juos eiti ne kiekvienas drįso, o štai valgyklų, bufetų meniu buvo kuklus: vyravo kotletai, kurių įdare dominavo duonos gaminiai, įvairios sriubos ir varškės apkepai.

Ketvirtadieniai buvo paskelbta žuvies diena, bet ne todėl, kad tarybinė liaudis skatinta sveikai maitintis, o todėl, kad katastrofiškai trūko mėsos. Indai valgyklose buvo aliuminiai, naudoti miltingi padažai, sriubos ir košės buvo vandeningos, kompotai – skiesti, o arbatos – saldžios.

REKLAMA

Bufetuose taip pat buvo kuklus meniu: sardelės arba pieniškos dešrelės su duona, pyragaičiai su beze, sultys, abejotinos kokybės kava. Kavinės Sovietų Sąjungoje jau turėjo didesnį pasirinkimą: būta desertų, saldainių, kurių nebuvo parduotuvėse, ledų ir kavos. Tiesa pastaroji buvo nuolatinis deficitas, nes Sovietų Sąjungoje neaugo kavamedžiai, o tiekimas iš „draugiškų“ valstybių nebuvo pastovus. Todėl kavos kokybė priklausė nuo kavinės vietos ir ryšių, kurių turėjo to miesto ar net valstybės maisto bazių vadovai.

Būta Sovietų Sąjungoje ir restoranų, kai kurie buvo itin prabangūs, juose tiektas geras maistas, specialiai apmokyti barmenai ir padavėjos atitiko aukščiausius standartus, vakarais ten grodavo gyva muzika, o gauti staliuką buvo beveik neįmanoma. Vienas tokių restoranų, pasak amžininkų, buvo ir dabar renovuojama „Neringa“. Čia švęsti plaukdavo ne tik vietinis elitas, bet ir lėbautojai iš Leningrado, kurie į Vilnių atskrisdavo savaitgaliui.

Restoranų meniu, žinoma, buvo platesnis, prabangesnis. Ten naudota geresnės kokybės mėsa, pilstyti retesni taurieji gėrimai. Tiesa, paprasti tarybiniai piliečiai į juos eidavo retai, o dar rečiau pakliūdavo į uždaras sales skirtas nomenklatūros elitui, kuriose serviruodavo ne tik mėsą, bet ir erškėtą, ikrus ir kitas retas gėrybes.

Maisto kokybė sovietmečiu nebuvo gera, nors ledus ir tortus sovietmetį išgyvenę žmonės su nostalgija prisimena iki šiol.

Nuolat trūko kokybiškos mėsos, dalis jos buvo pavagiama, todėl į dešras dėta labai daug krakmolo ir vandens, duona maišyta su avižomis, kukurūzais, pienas skiestas vandeniu. Receptai buvo griežti, bet valgyklų, kavinių ir restoranų virėjai savęs neskriausdavo, todėl mėsą kotletuose keitė batonas, sviestą desertuose – margarinas, o skanių šokoladinių saldainių arba retesnių vaisių „išmesdavo“ tik prieš didžiąsias šventes.

REKLAMA

Maistas Sovietų Sąjungoje (nuotr. „Youtube“)

Maistas Sovietų Sąjungoje (nuotr. „Youtube“)

Majonezas, kurį sovietmečiu itin mėgo sovietinė liaudis ir kurį dėti ant beveik visų patiekalų rekomendavo daugelis kulinarinių knygų, taip pat buvo didelis deficitas, kaip ir žirneliai, geresnės kokybės aliejus ar žemės riešutai. Šių produktų paketus švenčių proga gaudavo karo veteranai ar darbo pirmūnai, jų visada būdavo spec. parduotuvėse, skirtose nomenklatūrai, ir retsykiais – parduotuvėse.

„Šokoladiniai saldainiai, tokie, kaip „Aguona“ ar „Meška šiaurėje“ buvo nedažna prekė parduotuvėse, bet štai mūsų kavinėje jų visada buvo. Ateidavo jaunuoliai į pasimatymą, pirkdavo kavos ir po kelis saldainius prie kavos, dar mėgo konjako paimti. Kava buvo neskani, bet pirkti tik konjaką su saldainiu, matyt, drovėjosi“, – pasakojo Liudvika Sabeckytė septintame dešimtmetyje dirbusi kavinės virėja Kėdainiuose.

Ten, pasak jos, pardavinėti ir kiti gardumynai, ypač mėgti ledai metaliniuose indeliuose su šokolado drožlėmis arba uogiene, įvairūs mėsos pusgaminiai.

„Daug maisto parsinešdavome namo, neslėpsiu, visada namuose buvo mėsos, saldainių, kitų gardumynų. O dar kiaules auginome, tai ir jas ta kavinė pašerdavo“, – prisiminė senolė.

Ji pasakojo, kad suruošti šventinius pietus ar padaryti vestuves sovietmečiu buvo lengva tiems, kurie turėjo giminių kaime.

„Kaimas maitino miestą, iš ten veždavosi ne tik mėsą, kiaušinius, bet daržoves, kitus produktus. Geros šventės be giminių iš kaimo pagalbos nebuvo galima padaryti, o į restoranus eidavome retai, tam reikėjo ypatingos progos. Tiesa, patiekalai per šventes namuose skyrėsi nuo tų, kuriuos buvo galima rasti restoranuose. Žinoma, gamindavome baltą mišrainę, kimštą vištą, silkę pataluose“, – pasakojo L. Sabeckytė.

REKLAMA

Dėl maisto net nusišovė

Istorikas Saulius Grybkauskas sako, kad sovietiniais laikais maisto pramonė Lietuvoje klestėjo, nors paties maisto nuolat trūko.

„Lietuvoje buvo plėtojama lengvoji ir maisto pramonė, pastaroji ypatingai. Žemės ūkiu besirūpinantys žmonės sovietiniais laikais Lietuvoje turėjo didelę politinę įtaką, net Antanui Sniečkui. Maisto pramonės ir žemės ūkio sektoriai nuolatos kovodavo, vieni gamindavo, o kiti apdirbdavo. Gamintojai spausdavo, kad maistą gaminančios įmonės priimtų kuo daugiau žemesnės kokybės produktų, bet mokėtų kaip už aukštos kokybės produkciją. Tarkime, cukriniai runkeliai buvo nekokybiški, bet reikalaudavo, kad priimtų tuos runkelius cukraus gamintojai ir dar gerai sumokėtų“, – pasakojo istorikas.

Anot jo, vienas iš gajų mitų yra tai, kad tarybiniais laikais maistas buvo itin kokybiškas.

Maistas Sovietų Sąjungoje (nuotr. „Youtube“)

Maistas Sovietų Sąjungoje (nuotr. „Youtube“)

„Yra atvejų, kad maistu net nusinuodydavo. Berods Alytuje apie 1967-68 metais buvo masinis apsinuodijimas maistu, daug susirgimų, mirė net keli žmonės. Šiandien kiltų didelis skandalas, tada viskas buvo užglaistyta. Yra dar vienas atvejis, kuriuo domėjosi net KGB. Lietuvoje pakrauti maisto vagonai vyko į Ukrainą, į Odesą. Žmonės, kurie valgė tą lietuvišką maistą taip pat apsinuodijo, buvo mirčių. Tirta, kas nutiko“, – pasakojo S. Grybkauskas.

Lietuva privalėjo į sąjunginį fondą pristatyti tam tikrą kiekį maisto: dešros, mėsos, sviesto. Mes maitinome dalį Sovietų Sąjungos, ypatingai didžiuosius miestus, tokius, kaip Leningradas ir Maskva. Lietuviškoji nomenklatūra išsikovojo, kad lietuviška „specializacija“ būtų maisto pramonė ir žemės ūkis, kitos sovietinės respublikos tuo pat metu garsėjo kitais gaminiais.

REKLAMA

Nepaisant Lietuvos „specializacijos“ parduotuvėse stigo maisto. Tiesa, žmonės patys augindavo viską, ką galima suvalgyti, pardavinėdavo turgeliuose, augino maistą kolektyviniuose soduose.

„Lyginant su kitomis respublikomis maisto situacija Lietuvoje nebuvo itin bloga, kitur stygius buvo daug didesnis. Žinoma, su dabartimi nepalyginsi. Būdavo maisto kvotos, tarkime, vienam žmogui kilogramas dešros. Motinos eilėse stovėdavo su vaikais, nes tada tos dešros kliūdavo daugiau“, – pasakojo istorikas.

Buvo momentų, kai Lietuvoje pasitaikydavo sunkių metų, sausrų, tada Lietuvos komunistų partijos vadovai rašydavo į Maskvą graudžius laiškus ir prašydavo sumažinti duoklės mokėjimą į sąjunginius fondus. Maskva, žinoma, to neleido, nes jiems žūtbūt reikėjo tiekti maistą didiesiems miestams, niekas nenorėjo bruzdėjimo Maskvoje ar Leningrade.

„Visada būdavo deficitinių produktų, kurių nuolatos trūko: kavos, žirnelių, majonezo. O štai tikrasis badas Lietuvą buvo ištikęs 1955-56 metais. Tuomet kilo didelė krizė, stigo pašarų, stipo gyvuliai. Gamtos sąlygos ir politiniai sprendimai „sukrito“ ir visose Baltijos šalyse žmonės beveik badavo. Nikita Chuščiovas Rygoje net sukvietė pasitarimą, peikė visus, esą nemoka žmonės dirbti, organizuoti. Visgi tie, kurie prisimena tuos laikus, sako, kad buvo tikrai baisus metas“, – pasakojo S. Grybkauskas.

Kainos ir maisto receptūros buvo nustatytos centralizuotai, buvo norima pagaminti kuo daugiau ir pigiau. Vagystės buvo neišvengiamos, tai atsiliepdavo maisto kokybei.

REKLAMA

„N. Chruščiovo laikais buvo labai suprastėjusi duona, į ją maišydavo keistų priemaišų. Maisto pertekliaus Sovietų Sąjungoje niekada nebuvo. Grūdus tuo metu atsiveždavo iš JAV ir Kanados, žinoma, tai buvo slaptas sandoris. Buvo siekiama „kelti žemės ūkį“, visi labai stengėsi ir kartais tai privesdavo iki savižudybių. Buvo garsi „Riazanės byla“, kai vienas to rajono komunistų partijos lyderis pareiškė, kad gali ne tik įvykdyti „maisto planą“, bet ir jį viršyti. Visgi viršyti nesugebėjo, ėmė sukčiauti, pirkti maisto produktus iš kitų rajonų, o galiausiai – nusišovė“, – pasakojo istorikas apie „kovą už maistą“ sovietiniais laikais.

Sovietiniais laikais norint "padauginti" maisto buvo sumanyta kukurūzų akcija. Ją N. Chruščiovas nusižiūrėjo iš JAV. Imta masiškai sodinti kukurūzus, niokoti kitas kultūras. 

Kukurūzus vajus neaplenkė ir Lietuvos. Buvo liepta viską išnaikinti ir sėti kukurūzus, bet lietuvaičiai sukčiavo, nenaikino pievų, o nuvertus N. Chruščiovą visiems gyrėsi, kaip išsaugojo derlius.

Dešreles vogė vagonais

Istorikas Algirdas Jakubčionis sako, kad sovietmečiu egzistavo anekdotas, kad iš Lietuvos išveža mėsą, o palieka tik kanopas ir ausis. Pasak istoriko, kasmet buvo nustatomos normos, kiek ir kokių produktų Lietuva turi pateikti į sąjunginius fondus, niekas neklausdavo, ar tai įmanoma ir ar mes sutinkame.

„Buvo kruopščiai nurodyta kiek ir kokių produktų reikia pateikti. Daugiausiai tai buvo mėsa ir grūdai, o štai sūriai ir dešros ėjo į spec-parduotuves, kurios buvo skirtos nomenklatūros elitui“, – pasakojo A. Jakubčionis.

REKLAMA

Sovietų Sąjungos periferijoje maisto stigo daug labiau nei Lietuvoje ar didžiuosiuose sovietiniuose miestuose, todėl atsirado vadinamieji „dešrų traukiniai“, žmonės iš provincijos važiuodavo į Maskvą ir supirkdavo visas rastas dešras. Taigi, daug lietuviškos produkcijos keliaudavo į pačią sovietinę gilumą.

Maistas Sovietų Sąjungoje (nuotr. „Youtube“)

Maistas Sovietų Sąjungoje (nuotr. „Youtube“)

Maisto vagystės iš fabrikų ar valgyklų sovietmečiu buvo tokio lygio, kad nespėta gaudyti vagių. Apsivynioję dešrelėmis iš darbo mėsos kombinate eidavo tik eiliniai darbuotojai, o tie, kurie užėmė aukštesnes pareigas mėsą vogdavo tonomis, išveždavo sunkvežimiais.

„Nešė visi ir tai buvo visuotinai priimtas dalykas. Tarkime, Klaipėdos mėsos kombinate buvo fiksuota statistika, kad 90 proc. darbuotojų mėgino vogti mėsą. Tiesa buvo ta, kad vogti mėgino visi, bet pagavo tik 90 proc.“, – juokėsi istorikas.

Sukčiaudavo ne tik mėsos fabrikuose, bet ir parduotuvėse, valgyklose. Buvo darytas tyrimas taip vadinamuose „obščepituose“, kitaip tariant, valgyklose sovietinėje Lietuvoje ir nustatyta, kad mėsos kotlete buvo nuo 30 iki 40 proc. mėsos, o visa kita – duona ir batonas.

„Važiuodami į Maskvą aukšti nomenklatūros atstovai veždavo „lietuvišką vyną“ ir skilandžius. Vynu vadinta trauktinė „Palanga“, tai buvo firminis lietuviškos kokybės ženklas. Lašinių neveždavo, bet skilandžiai ir rūkytos dešros „pramušdavo“ daugybę durų Maskvoje“, – pasakojo istorikas.

Dangutė
2019-07-28 20:39:43
Daug netiesos straipsnyje. Gyvenau tais laikais ir žinau. Sviestas, pienas, sūris, dešros ir t.t. buvo natūralūs produktai ir valgyklose pigiai ir skaniai maitindavo. Nebuvo tais laikais ubagų, kurie maisto ieškotų šiukšlyne. Buvo gamyklos, fabrikai ir retas nedirbo. Taigi , tokį straipsnį rašyti gali tas, kas tuo metu gyveno ir dirbo. Visiška nesąmonė iš tokio straipsnio išėjo !
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Deivydas 2020-03-26 09:31:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Reikėjo tėvynę ginti nuo ruskių 1940 metais ir nereikėtų skųstis.    ATSAKYTI
Balys 23,5cm 2019-12-24 20:39:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Puikus buvo maistas!    ATSAKYTI
Mike 2019-08-18 20:11:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Valgyklose tikrai skaniai maitindavo.Ir nenutukdavo nes maistas tikras buvo o dabar tik tunka nuo tos chemijos.   ATSAKYTI
Pensininkė 2019-08-01 01:12:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Man atrodo, kad mes visi vyresnio amžiaus žmonės ilgimės savo vaikystės ir jaunystės. Taip parduotuvės buvo apytuštės, bet vaikams atrodė, kad taip ir turi būti, nes kitokių mes nematėm.Taip, visose parduotuvėse klestėjo blatas. Jeigu turi pažystamų, tai ir skanesnio maisto gauni. Aš gyvenau Kaune ir neturėjau kaime giminių, bet buvo daržas kieme savi pomidorai, agurkai, morkytės it t.t. Kai buvau studentė gaudavau 40 rub. stipendiją ir tai atrodė labai daug.Kartais galėdavome nueiti restoraną Vakaras. Baigus institutą ir pradėjus dirbti gaudavau 110,00 rub. atlyginimo.Mokesčių atskaitydavo 9,50 ir į rankas gaudavau 100,50. Po instituto pagal paskyrimą turėjau Vilniuje atidirbti 3 metus. Gavus atlyginimą, beveik visada galėdavome nueiti į Neringą pavalgyti. Aišku tai buvo retai.Kava tais laikais būdavo begalo kvapni ir skani. Pirkdavome pupeles ir maldavome, nes kitokios nebūdavo. O kai sumali kvepėdavo visi namai ar darbovietė. Daug galima būtu pasakoti, bet tai buvo mūsu gyvenimas ir mūsu jaunystė. Kitos mes neturėjome. O pinigų trūko ir tada, ir dabar. Kažkaip išgyvenom tada, kažkaip dar kolkas ir dabar gyvenam.    ATSAKYTI
Nu jo 2019-07-30 06:25:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Dabar kavinese picerijose jau ne tik restoranuose lankosi tik paprasta liaudis nes gali sau leisti...... Pasvajoti   ATSAKYTI
Kas pasikeitė? 2019-07-30 03:20:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
"...vyravo kotletai, kurių įdare dominavo duonos gaminiai, įvairios sriubos...naudoti miltingi padažai, sriubos ir košės buvo vandeningos, kompotai – skiesti, o arbatos – saldžios...Nuolat trūko kokybiškos mėsos, dalis jos buvo pavagiama, todėl į dešras dėta labai daug krakmolo ir vandens, duona maišyta su avižomis, kukurūzais, pienas skiestas vandeniu. Receptai buvo griežti, bet valgyklų, kavinių ir restoranų virėjai savęs neskriausdavo, todėl mėsą kotletuose keitė batonas, sviestą desertuose – margarinas...
„Daug maisto parsinešdavome namo, neslėpsiu, visada namuose buvo mėsos, saldainių, kitų gardumynų. O dar kiaules auginome, tai ir jas ta kavinė pašerdavo“...
Dabar maisto netrūksta, bet daugiau niekas (išskyrus kainas ir pridėtinės chemijos) nepasikeitė. Bent jau darželiuose ir mokyklų valgykloje...    ATSAKYTI
Stasė 2019-07-29 23:20:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
-5
Svarbiausias reikalas yra tai, kad ir ruskis nebenorėtų gyventi prie ruskio, jam dabar taip gerai, išskyrus kai kuriuos nupušusius "lietuvius"    ATSAKYTI
Elena 2019-07-29 15:14:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
-8
Nevarykit at tu sovietiniu laiku,gaudavau 70 rubliu algos ir visada turejau santaupu,o dabar gaunu minimuma ir vos isgyvenu,ziema valgau vien makaronus ir bulves,nes tik tokiam maistui lieka nuo mokesciu uz buta.Darbe jauciuosi kaip verge,einu i darba kaip i katorga,visur esame stebimi kameru,na kaip kalejime...gryzciau i tuos sovietinius laikus keturiomis,tada as jauciausi zmogumi,o dabar as esu niekas...   ATSAKYTI
Ascona 2019-07-30 09:11:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
-10
Eik dyrbt nežliumbęs čia.  
Neuzsisriubaukit 2019-12-29 04:17:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kodel neini pagalbos i Carita - jie dalina ir maista, ir rubus, batus uz dyka tokiems neturtingiems. Reikia suktis, ieskoti pgalbos, o ne laukti, kol kazkas nukris is dangaus.   
Grigorij 2019-07-29 09:12:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
-9
Uztai dabar neliudna: lietuviai tapo tyrinetojais. Per maista savo skrandziu tyrineja Mendeleevo cheminiu elementu lentele, o savo kisene tyrineja maisto europietines kainas prie lietuvisku "nepriklausomu" atlyginimu ir pensiju. Cia priejo Kindziulis ir tare: "LIE-TU-VA, BUK LAIS-VA!" :)))   ATSAKYTI
xxL 2019-07-29 09:07:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
-22
Labai geras straipsnis tirms, kurie seka pasakas apie tai, kaip cccp tautu kalejime buvo gera gyventi. Nebuvo ir negalejo buti, todel ir subyrejo tautu kalejimas, tik gaila ne visai ir KGB drakonas toliau kaimynines tautas vel nori savo baudziauninkais paversti.    ATSAKYTI
Rimanta 2019-07-30 12:03:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
-6
JUS NET SAVO VARDU NEPRISISTATOTE .BUDAMAS LAISVAS.  
Lota 2019-07-29 09:02:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
-12
Parašyta tiesa. Na, jaunimėlis netiki, nes šiais laikais gyvena kitaip. Drabužių, batų, kas turėjo mašinas, važiuodavo į Baltarusiją, į Kaliningradą, Lietuvoj nebūdavo pirkti didesnio dydžio batų visiškai. Su maistu irgi buvo amžinos problemos. Su darbais buvo geriau, nes nereikėdavo taip ieškoti darbo, kaip dabar, į bet kokią gamyklą būsi garantuotai priimtas. Na, o su būstu irgi nekaip , nes valdiškam būstui gauti eilės buvo nežmoniškos. Gerai, jei po kokių 10 ar 15 metų pasiseks gauti būstą.    ATSAKYTI
Grigorij 2019-07-29 09:44:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
-14
Lota,
o dabar LR yra itin daug drabuziu, batu ismieros XXL? Juk ne tiek daug ju zmonems reikia. Neisivaizduoju, kokiu problemu su maistu turejot LTSR. O jei net ta pati siuolaikini maista parduotu uz Tarybines kainas - pamatytumet, kokios eiles butu, kaip sluotu lentynas!!! Valdiski butai buvo NEMOKAMI!!! Jei dabar nemokamus butus dalintu, dar prie Tarybiniu komunaliniu mokesciu, tai eilutes butu ne mazesnes.

https://www.youtube.com/watch?v=51KSbceya2s  
Regani 2019-07-29 13:21:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
-7
Ir napazystu nei vieno, kuris mire is bado. O butus gavo visi, kuriems reikejo.  
Vika 2019-07-29 21:25:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
-10
Kazkodel visi pamirso,kad bustai buvo kooperatiniai ir uz.juos tekdavo moketi 25 metus,o ir del ju tekdavo eilej laukti nemazai metu. O valdiskus gaudavo retai. Pradzioje aisku budavo valdiski,bet veliau kooperatiniai ir budavo problema sulaukti to buto. Nesvaikite cia apie nemokamus bustus.  
Ainanaa 2019-07-29 05:26:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
-8
Bet užtai šiandien kooks neprėskas maistas, pasimaitini porą metų , ir vėžys garantuotas. Valgai dešrą, kurios sudėtyje yra mėsos, ir džiaugiesi. Jau sklinda kalbos kad daktariška dešra Kaune šunis nuodija- dadėt nieko nereikia.   ATSAKYTI
xxL 2019-07-29 09:08:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
-11
Sovietu okupacijos laikais aisku veziu niekas nesirgo ir DDT lauku niekas nepurske...   
Dale 2019-07-30 11:46:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Buvo tie butai buvo.kooperat.atsirado veliau.buvo dar ir zinybiniai butai.kol dirbdavo nors 1 is seimos toje istaigoje. Galedavo gyvent.buvo ir barakai.pagyvendavo 2 ar 3metus ir gaudavai valdiska.ir savo namus zmones statesi.kolukiai duodavo alytnamius.jaunos seimos baige mokslus gaudavo
Mokslas buvo tikrai nemokamas
.  
Sam 2019-07-28 23:24:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
-17
Kiek nostalgiku susirinko :) smagu skaityt, kaip pliekias, senus laikus Gina. Taip ir toliau hehhe    ATSAKYTI
Grigorij 2019-07-29 00:37:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
-15
Sam,
zmoniu neapgausi! Viena karta juos buvo galima sugundyti, itikinti, kad juos ziauriai genocidino, okupavo, paverge, rusino, neleisdavo jiems ne tik graziai gyventi, kaip Vakaruose, bet ir sociai, skaniai pavalgyti. Per 30 metu nori-nenori ateina supratimas.  
xxL 2019-07-29 09:11:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
-10
Sam, nekreipk demesio i pirdilas komunistus ir vatnika grigorij. KGBistai ir jiems tarnave grigorijai gerai gyveno likusiu zmoniu saskaita. Todel jiems ir nostalgija. Jie yra praeitis, kurios net naciu rusijoje nera ir jau nebus nes pats kremlefasistu fiureris putleris viesai apie tai pasake.   
Nesvarbu 2019-07-28 22:51:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
-12
Aš iš tarybinių laikų, nepasakyčiau, kad taip viskas blogai buvo kaip čia rašo. Visi turėjom stogą virš galvos, darbą ir atlyginimą. Tikrai nebadavom, o šventės buvo ypatingos, visada pasiruošdavom skanų šventinį maistą, išsikepdavome ir tortą. O dabar pilnos parduotuvės visokio brūdo, tsirado gaminiai neaišku iš ko padaryti, tik su mėsos kvapų, nes chemija pas mū š galinga jei ti tekės ir dešra būs šokolado skonio. Taigi, ne viskas šiame straipsnyje Tiesa, mielieji!    ATSAKYTI
Nesvarbu 2019-07-28 22:54:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Atsiprašau už klaidas,manau, kad suptasit  
xxL 2019-07-29 09:14:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
-13
Pamirsai pamineti, kad tos sovietines celiuliozines desros niekur nebuvo pirkti ir tualetinio popieriaus nebuvo pirkti, nes ji mesos kombinatuose su mesa maise :)))   
FAKTAS 2019-12-29 04:24:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Klysti, viskas tiesa siame straipsnyje. Tai tavyje yra loginio mastymo trukumas. TSRS laikais maistui isleisdavai daugiau negu 60-70% atlyginimo (ir tai sh-- tegaudavai), o dabar perki pirgiausia chemini slamsta ir dar cia burbi, kad prastas. Tai kodel neperki brangesnio kokybisko maisto, o edi kazkokias atliekas? Matyt labai taupai.  
cha 2019-07-28 21:26:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
-8
Gal kas paaiskinti galetu , kodel dabar gamintojai stengiasi privilioti pirkejus tokias pavadinimais, kaip tarybine desra, tarybiniai batonai, skonis , kaip vaikysteje ir t.t.-a???jei jau dabar taip skanu???   ATSAKYTI
Vaida 2019-07-28 21:21:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
-8
Klaipedos mesos kombinate mano tevui meistre duodavo 2 kg desru pranesti pro prachadna-1 kg meistrei, 1kg jam....Biznio nedare, bet musu seimai nieko niekada netrukdavo, kad prie maisto eilese stovejo, as suzinojau dabar, 50 metu sulaukusi   ATSAKYTI
xxL 2019-07-29 09:16:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
-8
Galiu paaiskinti. Tai markeyinginis triukas parduoti slapianke uz desros kaina vatnikams, kurie priprato valgyti maista pagaminta is celiuliozes ir atlieku.   
jonė 2019-07-29 14:02:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
-8
bet juk ne visi galėjo dirbti mėsos kombinate ir kasdien parsinešti po kg mėsos šeimai pamaitinti! O likusieji stovėdavo prie mėsos parduotuvių eilėse nuo vidurnakčio, kad gautų šeimai nors truputį nusipirkti geresnio gabalo mėsos, o ne kanopų ir pamėlusių, nusprogusių , kaip iš koncentracijos stovyklos pabėgusių, pusiau peštų viščiukų. Štai ta gerovė! O atstovėjus didžiulėje eilėje dažnai išeidavai tuščiomis, nes nebelikdavo...  
as 2019-07-28 20:58:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
-13
po kokiu pasilinksminimu sitas rasytojas toki kosmara susapnavo, bent jau nepasakotu ir zmoniu nejuokintu
   ATSAKYTI
aron 2019-07-28 22:50:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
-6
Deja,cia dar ne viskas parasyta,buvo ir idomiau.Visa tai maciau savo akimis.Ir draugas buvo atvaziaves is Kalinino.Visa cia parasyta,jie gyveno dar blogiau.mes pirkom vogtas mesas,desras.o jie vaziuodavo is vakaro I maskva,stodavo I eile,kad nusipirktu slapenkes.  
janė 2019-07-28 20:57:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
-9
o dabar kas sasyskos iš tualetinio popieriaus,batonai be proto išpūsti visur chemija,buvau jauna,bet atsimenu,alkani tikrai nevaikščiojom,nuogi irgi ir šventesšvesdavom ir ant stalo būdavo,darbus visi turėjom,ir kas blogai-buvo kur teisybės ieškote,o dabar visur giminės nutūpė,vieni kitus palaiko,tėvai susensta,sutupdo vaikus ir vėl ta pati pasaka,man baisu   ATSAKYTI
baba 2019-07-28 20:55:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
-15
Nu jau kad parase, tai parase visiska nesamone, tai dabar valgom visiska slamsta, kurio pilnos lentynos, viskas uznuodyta, modifikuota, persunkta trasomis ir herbicidais, pesticidais, mesa be mesos skonio, o paukstiena dabartine isvis dvokia, kai verdi, nu ir kas is tokiu prekiu dabar, kuriu negalima valgyti, nors ju pilnai yra, tada buvo maziau, bet uzteko ir maistas, mesa, darzoves tiesiog kvepedavo, net ragaut nereikedavo, dabar mesa prifarsiruota visokiu šunkų (mesos pakaitalų)o ir gyvuliai auginami ant hormonu ir antibiotiku, ko anksciau net sapne negalejai sapnuoti, grudai roundapiniai ir t.t., et ka cia bekalbeti, o ir i poliklinika nuejes ta pacia diena gaudavai paslauga, nei kad dabar po keliu menesiu tik, vaikams nemokamai sutaisydavo dantis, tai plombos laikydavo 20 metu, o ne pusmeti, kaip dabar, o jei maziau gaudavom apelsinu ir majezo, tai per sventes buvo svente, o dabar nebezino ka, is ko, kiek beisspausti naudos, kad tik pinigo uzsikalti, o zmoniu sveikata, paskutineje vietoje ir niekam tai nerupi.   ATSAKYTI
@ 2019-07-28 20:54:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
-12
Bet maistas tada buvo tikras,sveikas,maziau ligu ,zmones buvo geresni.O dabar kas smirdanti laisvai gulinti sudu kruva.   ATSAKYTI
Daktaras 2019-07-28 23:53:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
-11
Maziau ligu? Geltlige siautejo, dabar net tu skyriu nebera, nes nebesergama hepatitais visokiais...  

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Darbai (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Praėjusią savaitę darbdaviai Užimtumo tarnyboje įregistravo 6,7 tūkst. laisvų darbo vietų – 2,3 karto daugiau nei ankstesnę. Iš viso nuo karantino pradžios pateikta 49,4 ...
Ligoninė (nuotr. Fotobankas.lt)
Prasidėjus koronaviruso pandemijai beveik visos nebūtinosios planinės medicinos paslaugos buvo sustabdytos. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, karantino laikotarpiu ...
Klaipėdos jūrų uostas  (nuotr. Alfredo Pliadžio)
Klaipėdos jūrų uosto plėtojimo taryba antradienį sutarė, kad reikia stebėti ir toliau nuosekliai mažinti taršą uoste, kartu aptarta ir vėjo energetikos plėtra, teigia ...
Laisvalaikis ir pramogos lauke (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Viruso plitimas. Per parą patvirtinti trys nauji koronaviruso atvejai – infekcija ...
Oro uostas (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), įvertinusi nerimą keliančias koronaviruso infekcijos plitimo tendencijas kai kuriose pasaulio šalyse, ragina keliautojus imtis reikiamų ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų