Kraujo klanai
Apie nužudytą žmogų bendruoju pagalbos telefonu policijai pranešė vyras. Nors jis pasakė savo vardą ir pavardę, vėliau paaiškėjo, jog duomenys išgalvoti (policija spėja, kad skambinti galėjo vienas iš keturių, dalyvavusių egzekucijoje). Tačiau nužudymas buvo tikras. Policijos pareigūnai, nuvykę į S. Daukšo sodybą, pakraupo nuo vaizdo: vienkiemio šeimininko kūnas buvo žiauriai sumaitotas. Jam pjaustyti pirštai, galva.
Matyt, jau nukankintas žmogus buvo nutemptas į ūkinį pastatą ir apklotas antklodėmis – kieme ant žolės liko kraujo šliūžė. Trobos langai buvo išdaužyti, sulaužyti baldai, telkšojo kraujo balos, visur pritapšnota kruvinų pirštų atspaudų.
Dar tą patį vakarą Joniškio kriminalistai sučiupo 4 įtariamuosius: Mekių kaimo gyventojus brolius Donatą (20 m.) ir Raimundą (19 m.) Dumšas, Latvijos pilietybę turintį, tačiau Rūdiškių seniūnijoje gyvenantį Madį B. (22 m.) ir iš Kėdainių rajono atsibasčiusį Kęstutį Ž. (44 m.). Visi jie buvo girti.
Suimti mėnesiui
„Tyrimas tik pradėtas – sakė Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, kontroliuojantis S. Daukšo nužudymo bylos tyrimą. – Mes gi nežinome kaip viskas vyko ir medikų išvadų dar neturime, todėl laukia nelengvas darbas po kruopelytę sudėlioti nusikaltimo mozaiką: kiek ir kuris įtariamasis prisidėjo, kad atimtų žmogui gyvybę. Manau teismo skirtos kardomosios priemonės – visų įtariamųjų suėmimas mėnesiui – bus pakankamas laiko tarpas daug ką išsiaiškinti. O vėliau bus matyti, kokias kardomąsias priemones prašyti teismo skirti.“
Visi įtariamieji buvo žinomi policijos pareigūnams. Vyriausiasis – Kėdainių rajone registruotas Kęstutis Ž. praeityje buvo 3 kartus teistas, tačiau teistumai išnykę.
Broliai Donatas ir Raimundas Dumšai augo daugiavaikėje šeimoje (13 vaikų, jauniausiajam dar tik šešeri). Vyresnėlės seserys jau ištekėjusios, vyriausi šeimoje liko Donatas su Raimundu. Broliai vertėsi atsitiktiniais darbais, dažniausiai „prie miško“.
Paskutiniu metu Donatas buvo išmovęs į Šiaulius, tačiau, kaip įtariama, ne darbo ieškoti. Abu broliai buvo ne tik mėgėjai išgerti, bet ir kibti į atlapus kitiems bei vagiliauti. Šiuo metu Donatui yra iškelta ir kita byla – jam pateikti kaltinimai sunkiu kūno sužalojimu bei žmogaus terorizavimu. Teismo jis laukė laisvėje.
Ne šventasis buvo ir Madis B., kuris puikiai įsirašė į brolių draugiją – jis taip pat jau buvo teistas.
Keistuolis vienišius
Barysių vienkiemyje S. Daukšas gyveno vienas. Kaip teigė Gataučių seniūnijos darbuotojai, vyras buvo kiek keistokas, niekada nebuvo vedęs. Suėjus pensijiniam amžiui net nesikreipė dėl senatvės pensijos – tik socialinių darbuotojų dėka vyrui buvo sutvarkyti visi reikalingi dokumentai ir jis pradėjo gauti varganą, šiek tiek daugiau nei 300 litų pensiją. Kaip buvusiam tremtiniui tie patys socialiniai darbuotojai šį pavasarį išrūpino ir tremtinio pensiją, tik vargu ar žmogus bespėjo ja pasinaudoti.
Kol buvo jaunesnis dar šiaip taip tvarkėsi, augino gyvulius – 4 raguočius, kiaules. Vėliau visai apsileido – gyvulių nebeprižiūrėjo, paleisdavo juos ganytis bet kur. Dėl gyvulių nepriežiūros teko įsikišti net Joniškio valstybinės veterinarijos tarnybos darbuotojams, kurie ne kartą S. Daukšui skyrė baudas, kol galų gale privertė jį parduoti vos ne stipenomis tapusius gyvulius.
Guodėsi kaimynams
Seniūnija S. Daukšo priežiūrai paskyrė socialinį darbuotoją, taip vadinamą lankomosios priežiūros slaugytoją, kuri padėdavo keistuoliui apsirūpinti maisto produktais, atnešdavo pensiją.
Ne paslaptis, jog Stasiuku aplinkinių vadinamas vienišius mėgo išgerti. Tačiau blogiausiai, kad į stiklelio draugus jam vis taikėsi tokie, kuriems norėjosi išgerti už dyką. Ir ypač dabar barysiečių „siaubu“ įvardijami broliai. Jie matyt įsivaizdavo, jog vienas gyvenantis vyras aptekęs pinigais, o čia dar ir gyvulius neseniai pardavęs. Kaimynams Stasiukas ne kartą guodėsi, jog iš gretimo Mekių kaimo atvažiuoja „bernai“, kurie reikalauja pinigų, primuša, tačiau policijai jokių pareiškimų nerašė. Kaimynai kaimo keistuolį paguosdavo, tačiau apylinkės įgaliotinio nespaudė, kad „sutvarkytų“ siautėjančius brolius ir jų bendrus.
Ir tą šeštadienio vakarą S. Daukšas sulaukė svečių. Vyrai jau buvo įkaušę, tačiau iš pradžių dar sėdo prie butelio kartu su Stasiuku. Tikėtina, jog žmogžudžiai pas sodybos šeimininką atvyko jau turėdami tikslą – atimti iš pensininko pinigus. O kai šis geruoju nepasakė, kur savo pinigėlius laiko, girtuokliai ėmėsi egzekucijos.
„Neturėjo žmogus pinigų, – sakė Gataučių seniūnijos darbuotojai. – Kai gavo pinigus už parduotus gyvulius, užkamšė skolas ir baudas, kurios buvo skirtos dėl gyvulių nepriežiūros. Be to, teko girdėti, kad kažkokia giminaitė buvo atvažiavusi...“ Persekioja nelaimės
S. Daukšo šeimą jau seniai persekioja nelaimės. Prieš daugelį metų Mekiuose, eidama per geležinkelį, žuvo jo motina. O prieš penketą metų tam pačiam prokurorui M. Fokui teko kontroliuoti ir S. Daukšo brolio Jono, su šeima gyvenusio Šiauliuose, nužudymo bylą.
2008-ųjų rugpjūčio 4-ąją, ankstų rytą, Lygumų miestelio (Pakruojo raj.) gyventoja išėjusi į ganyklą pamelžti karvės, prie kapinių, šalia šiukšlių krūvos pamatė kniūbsčiomis gulintį vyro lavoną. Kitoje keliuko pusėje mėtėsi numestas dviratis.
Atvykę policijos kriminalistai bei prokuratūros pareigūnai iš karto suprato, jog vyras buvo užpultas ir užmuštas dėl apiplėšimo. Itin žiauriai atrodė nulaužtas ir nusuktas dešinės rankos bevardis pirštas, ant kurio nešiojamas auksinis sutuoktuvių žiedas. Velionio mobiliojo telefono dėklas buvo tuščias, ant riešo nesimatė laikrodžio, kišenėse rasti tik raktai bei tuščia piniginė, kurioje – Šiauliuose gyvenančio Jono Daukšo (68 m.) tremtinio pažymėjimas bei užrašų knygelė su telefonų numeriais.
Paaiškėjo, kad prieš porą parų, savaitgalį, J. Daukšas išvyko aplankyti brolio Stasio, gyvenančio Joniškio rajone, Barysiuose. Po to abu nuvyko į Lygumų bažnyčią, dalyvavo atlaiduose, miestelio kapinėse aplankė mirusių artimųjų kapus.
Prieš išsiskirdami broliai nutarė išgerti po bokalą alaus, todėl užsuko į barą Lygumų centre. Netrukus atsisveikinęs Stasys išvyko namo, o Jonas užsisakė dar vieną bokalą alaus.
„Bambalis“ už gyvybę
O tą atlaidų dieną alų bare gėrė ir vietinis chuliganas Aivaras Šandaris su dviem giminaičiais: seserimi Asta Žiliene bei judviejų pusbroliu tuomet nepilnamečiu Aurimu B. Trijulė prisėdo prie stalelio, už kurio alų gurkšnojo jiems nematytas vyras – tai buvo J. Daukšas. Jis prisėdusius nepažįstamuosius pavaišino alumi. Patenkinta trijulė paprašė pavaišinti dar, tačiau išsitraukęs piniginę Jonas parodė, kad ji jau tuščia.
Kai atsisveikinęs buvęs tremtinys išėjo iš baro, A. Šandaris seseriai ir pusbroliui šnipštelėjo, kad reikia jį pasekti ir atimti masyvų auksinį žiedą bei telefoną.
Prisivijusi Joną A. Žylienė pamelavo, kad jai – pakeliui. Kol ta užkalbėjo dantis, prie kapinių, iš už medžių iššoko A. Šandaris ir keliais smūgiais į galvą šiaulietį partiesė ant žemės. Pribėgęs Aurimas B. kartu su pusbroliu ėmė spardyti auką, o A. Žylienė atsisėdo ant kūno, kad ši negalėtų priešintis ar pabėgti.
Trijulė iškrausčiusi J. Daukšo kišenes, terado pigų mobilųjį telefoną, vos kelis litus, menkavertį rusišką laikrodį ir akinius nuo saulės. Tik žiedas nesidavė numaunamas nuo piršto, tai plėšikai gyvam žmogui pirštą nulaužė. Netrukus nukankintas sumuštasis prarado sąmonę ir mirė.
Patenkinti grobiu plėšikai grįžo į barą. Ten žiedą ir telefoną pardavė atsigerti alaus užėjusiam pažįstamam Zenonui už... „bambalį“ alaus.
Kriminalistai greitai „išskaičiavo“ plėšikus-žudikus. Suimti jie perdaug ir nesispyriojo – papasakojo kaip buvę.
Už žmogžudystę, plėšimą, nepilnamečio pusbrolio girdymą ir įtraukimą į nusikaltimą A. Šandaris buvo nuteistas 13 metų laisvės atėmimo bausme, A. Žylienė į pataisos namus išsiųsta 11 metų, nepilnametis Aurimas B. 6 metams buvo „pasodintas“ į nepilnamečių pataisos namus. Vogtą žiedą į porą litrų alaus iškeitusiam Zenonui teismas įpareigojo sumokėti 3900 litų baudą.
Aurelija JARUŠEVIČIŪTĖ
