Koks bus teatras Klaipėdoje po 10 metų? Tarptautinės teatro dienos išvakarėse šį klausimą uždavėme septyniems uostamiesčio teatralams, kurie šiais metais nominuoti teatriniams apdovanojimams.
Šįvakar Žvejų rūmuose iškilmingoje ceremonijoje už reikšmingiausius teatrinius metų įvykius ir nuopelnus menui trys Klaipėdos teatralai bus apdovanoti "Padėkos kaukėmis".
Sunkumai praeis
Į šį apdovanojimą už nuopelnus teatro menui pristatytas Klaipėdos dramos teatro meno vadovas režisierius Povilas Gaidys. Per daugiau nei keturis kūrybos dešimtmečius jis uostamiestyje režisavo daugiau kaip 80 spektaklių.
Po 10 metų iškiliausias Klaipėdos režisierius jau neįsivaizduoja savęs aktyviai dirbančio, tačiau labai trokšta dar įžengti pro rekonstruoto Klaipėdos dramos teatro duris. "Duok Dieve, kad po 10 metų teatro pastatas būtų rekonstruotas, kad į jį sugrįžtų graži, jauna trupė, kad jame gimtų spektakliai, kurie garsintų Klaipėdą ir Lietuvos teatrą. Labai to norėčiau. Tiesa, dabartiniai rekonstrukcijos tempai tokių vilčių nesuteikia, tačiau tie ekonominiai nesklandumai juk baigsis. Dabar Klaipėdos teatras išgyvena pasimetimo, ieškojimų laikotarpį, tačiau jeigu nieko neieškosi - tai ir neatrasi", - viltingai kalbėjo teatro maestro.
"Sunkumai praeis", - tvirtino ir Vaclovas Sasnauskas, 13-us metus sėkmingai vadovaujantis Klaipėdos muzikinio teatro baleto trupei. Už nuopelnus teatro menui jis taip pat nominuotas "Padėkos kaukės" apdovanojimui.
"Aš manau, kad teatro situacija Klaipėdoje blogesnė jau nebus. Dramos teatras uždarytas, Muzikinis dirba griuvėsiuose. Keista, kad iš viso Klaipėdoje dar sukuriami spektakliai ir netgi įdomūs. Klaipėdos muzikinį teatrą gali išgelbėti tik naujas pastatas. Manau, kad naujas Muzikinis teatras Klaipėdoje atsiras greičiau nei po 10 metų. Įsivaizduoju jį Klaipėdos centre, gražioje vietoje prie Danės, modernų. Kai atsiras sąlygos - atsiras ir norinčiųjų dirbti. Išaugs teatro menininkų gretos - atsiras ir įvairesni, įdomesni spektakliai. Norėčiau, kad baleto trupėje šoktų 30, o ne 20 šokėjų kaip yra dabar. Man, ko gero, jau neteks po 10 metų jiems vadovauti, mano kadencija jau baigiasi. Tad linkėčiau kad trupėje dirbtų daugiau tikrų baleto profesionalų", - kalbėjo V. Sasnauskas.
"Ne" - teatriniam makdonaldui
"Padėkos kaukei" "Metų aktoriaus" ir "Metų vaidmens" nominacijoms pristatytas Klaipėdos dramos teatro aktorius Rimantas Pelakauskas, per praėjusį sezoną sukūrė pagrindinius vaidmenis net trijuose spektakliuose: I. Turgenevo "Įnamis", M.Panycho "Septintas aukštas" (abiejų rež. A. Lebeliūnas) ir P. Gladilino "Iš miglos išniro angelas" (rež. R. Rimeikis).
Aktorius taip pat tiki, kad po 10 metų Klaipėdos dramos teatras jau bus restauruotas. "Tikiuosi, kad jis bus toks pat geras kaip anksčiau, ir dar modernesnis, su puikia scena bei scenos įranga, tačiau svarbiausia, kad per tą dešimtmetį neišnyktų teatras mūsų širdyse. Dabar per klajones aktoriai labai nutolo vienas nuo kito, yra žmonių, kurie jau keletą metų negauna vaidmenų. Tokioje situacijoje labai sunku išsaugoti pagarbą savo profesijai, nenusivažiuoti vaidinant bet ką, bet kaip. Mane liūdina komercinės teatro tendencijos, žiūrovo pratinimas prie teatrinio makdonaldo. Noriu, kad po 10 metų dar išliktų teatras su visomis savo spalvomis. Toks, kuris gali prajuokinti, ir toks, kuris eina priešakyje, augindamas tiek aktorių, tiek žiūrovą. Būtent tokių vaidmenų linkėčiau sau ir savo kolegoms.", - kalbėjo R. Pelakauskas.
Kitas "Metų aktoriaus" bei "Metų vaidmens" nominacijoms pristatytas Klaipėdos muzikinio teatro artistas Virginijus Pupšys. Į "Padėkos kaukę" jis pretenduoja už Herstvudo vaidmenį R. Paulo miuzikle "Sesuo Kerė", taip pat už solinį pasirodymą muzikiniame projekte "Alsuoti" (rež. A. Lebeliūnas).
Muzikinio teatro solistas, kalbėdamas apie teatro ateitį Klaipėdoje ir Lietuvoje, išreiškė didžiulį susirūpinimą. "Iš viso neįsivaizduoju teatro po 10 metų, jeigu dabartinė šalies kultūros politika nesikeis. Ir savęs negaliu įsivaizduoti teatre, kurio nebus. Man nerūpi teatro fasadas, pastatas, kalbu apie teatro misiją. Esu įsitikinęs, jog teatro, taip papt ir knygų misija - kultūrinti, gerinti žmogų, tačiau dabartinei visuomenei to nereikia. Kultūra suvokiama tik kaip kažkoks kratinys, kuris linksmina žmogų. Valstybė, žiniasklaida jai skiria antrą eilutę nuo galo. Man dėl to labai skaudu"- sakė V. Pupšys.
Penktasis "Padėkos kaukės" nominantas - Klaipėdos dramos teatro aktorius Viačeslavas Mickevičius. Už septynis skirtingus personažus, sukurtus K. Macijausko spektaklyje vaikams "Atrastas lobis", "Metų debiuto" nominacijai pristatytas aktorius viliasi, kad po 10 metų restauruotas Klaipėdos dramos teatras skirs daugiau dėmesio vaikams.
"Mano teatro vizija - tai repertuarinis teatras, kuriame būtų balansas tarp šiuolaikinės dramaturgijos ir klasikinių veikalų, rimtų veikalų ir lengvų vodevilių, miuziklų ir kuriame būtų daug spektaklių vaikams", - sakė V. Mickevičius.
Norėtų įvairovės
Išlaikyti teatro vaikams kryptį ir po 10 metų tikisi jaunimo teatro "Be durų" režisierė Angelė Juškevičienė. Jos režisuotas muzikinis spektaklis vaikams "Raganiukė" pelnė net tris nominacijas Lietuvos mėgėjų teatro šventės "Tegyvuoja teatras" apdovanojimuose. Mėgėjų teatro šventė vyks kovo 27 d. 14 val. Žvejų rūmuose.
Režisierė prisipažino neskaičiuojanti laiko dešimtmečiais, tačiau planuojanti įspūdingą teatro vaikams šventę 2012-aisiais teatro "Be durų" 50-mečio proga. "Per beveik pusšimtį metų mūsų teatras tik augo ir stiprėjo. Šiuo metu mes savo repertuare turime 8 spektaklius, kuriais kiekvieną sekmadienį džiuginame mažuosius klaipėdiečius. Manau, kad šią poziciją išlaikysime ir po 10 metų. Apskritai mėgėjų teatras Klaipėdoje - labai įvairus, skirtas įvairioms auditorijoms, turintis skirtingus tikslus. Norėtųsi, kad ir po 10 metų ta įvairovė būtų dar didesnė", - svajojo A. Juškevičienė.
Sovietmečio migla
Aukščiausiam Lietuvos teatriniam apdovanojimui - "Auksiniam scenos kryžiui" - už Spragtuko vaidmenį nominuotas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto solistas Aurelijus Liškiauskas apie teatro perspektyvas kalbėjo panašiai kaip ir V. Pupšys.
"Klaipėdos teatro po 10 metų neįsivaizduoju. Manau, kad dabar tik ritamės į dugną ir esame dar tik pusiaukelėje. Kai dugną pasieksime, galbūt pradėsime įsivaizduoti, kaip iš jo kapstytis. Ne tik Klaipėdos, bet ir Kauno, Vilniaus teatralų bendruomenėje šiuo metu jaučiama apatija. Teatras atidavė valdžią televizijai. Į žydruosius ekranus sulindo aktoriai. Geriausi režisieriai išvažiavo į užsienį, - pesimistiškai kalbėjo A. Liškiauskas. - Aišku norėtųsi šiuolaikiško požiūrio į teatrą ir į kultūrą. Deja, dabar valdžios sluoksniuose vis dar neišsisklaido sovietmečio migla. Per 20 metų dar neatsirado kitaip mąstančių žmonių, tikiuosi, kad dar po 10 metų jų atsiras. Klaipėdoje labai norėtųsi, kad atsirastų bendrystė tarp teatrų, galbūt visi drauge lengviau problemas spręstume. Dabar visi išsiblaškę kas sau merdėja, konkuruoja nežinia su kuo ir dėl ko", - pastebėjo A. Liškiauskas.
Jurga PETRONYTĖ
