Kubos valdžia nusprendė paviešinti tūkstančius Ernesto Hemingvėjaus dokumentų iš rašytojo archyvo.
Jame yra fotografijos, laiškai, draudimo polisai ir rankraščiai, o tarp jų – filmo „Senis ir jūra", kuriame žvejo Santjago vaidmenį atliko Spenceris Tracy, bei niekada neskelbtas romano „Kam skambina varpai" epilogas. Kažkada E. Hemgvėjus sakė, kad pradžioje norėjo tęsti Roberto Jordano, savanorio, dalyvaujančio Ispanijos pilietiniame kare, istoriją, bet vėliau suprato, kad knygą turi užbaigti pradžiai identiška scena. Taigi, pirmoje ir paskutinėje scenoje amerikietis guli ant spygliais nubertos žemės. Jis jau susitaikė su savo likimu ir tiki, „jei laimėsime čia, laimėsime visur". Skaitytojui beveik aišku, kad paskutinės kovos jis nebeišgyvens.
Dabar, atvėrus archyvus, paaiškės, kokią alternatyvią lemtį savo herojui parašė E. Hemingvėjus. Na, o faktas, kad rašytojas išsaugojo nepanaudotą epilogą nėra ypatingas – jis niekada neišmesdavo savo ranka parašytų tekstų, net jei tai būtų tik parašas.
Turbūt todėl Kuboje išliko šifruotos telegramos, kurias Hemingvėjus siuntė II pasaulinio karo metais, kuomet kaip savo jachtos kapitonas ieškojo vokiečių povandeninių laivų. Apie tai rašome jau po rašytojo mirties išleistoje knygoje „Golfstrymo salos".
Rašytojo muziejaus Havanoje direktorė Ada Rosa Alfonso Rosales sako, kad kalbama apie du tūkstančius dokumentų ir kai kuriuos iš jų bus galima pamatyti skaitmeninėje versijoje.
Šie dokumentai buvo laikomi rašytojo Finca Vigia vilos rūsyje. Paskutinį kartą viloje jis buvo jau po F. Batistos režimo nuvertimo 1959 metais. E. Hemingvėjus simpatizavo Fideliui Castro ir net surengė jam bendrą žvejybą, bet po kiek laiko pradėjo abejoti „El Comandante“ tiesomis.
E. Hemingvėjaus kūrybos tyrinėtojai su dokumentų elektroninėmis kopijomis galės susipažinti gavę Kubos kultūros paveldo liaudies tarybos tarpininkavimo raštą. Mikrofilmus su archyvo medžiaga kubiečiai taip pat nusiuntė į Johno F. Kennedžio biblioteką Bostone, tad galima tikėtis, kad medžiaga greitai pasirodys internete.
