Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ 2010 metais užregistravo 23 proc. mažiau draudžiamųjų įvykių, kuriuos sukėlė nenustatyti automobiliai, palyginus su 2009 metais. Eismo įvykiai praėjusiais metais sudarė 72 proc. visų savanoriško Kasko draudimo įvykių.
Likusią dalį sudarė gamtos stichijų sukeltos žalos, vandalizmo atvejai, vagystės ir kitos žalos automobiliui. Vidutinė Kasko draudimo išmoka už susidūrimus su kitu automobiliu 2010 metais buvo 2500 litų.
„2009 m. buvo išmokėta 84 proc. daugiau Kasko draudimo išmokų už įvykius, kurių kaltininkai nebuvo nustatyti, palyginus su įprastiniais eismo įvykiais, kuriuose yra aiškūs įvykio dalyviai. 2010 m. šis skirtumas sumažėjo iki 48 procentų. Apskritai dviejų ar daugiau transporto priemonių susidūrimų 2010 metais sumažėjo 16 proc., lyginant su 2009 metais“, – sakė „PZU Lietuva“ Žalų departamento direktorius Modestas Žilionis.
Sugriežtino taisykles
Eksperto teigimu, esti kelios priežastys, dėl kurių mažėja registruojamų Kasko draudžiamųjų įvykių, kai automobilius apgadina nenustatytos transporto priemonės, atvejų skaičius.
„Pirma, sugriežtintos taisyklės neleidžia piktnaudžiauti galimybe registruoti automobilio apgadinimus, kai nėra žinomas įvykio kaltininkas. Antra, mažėja nesąžiningų vairuotojų, rizikuojančių administracine atsakomybe ir pasišalinančių iš eismo įvykio vietos. Situacijos gerėjimui įtakos gali turėti didžiųjų miestų gatvėse įrengtos filmavimo kameros. Jų dėka mažėja tikimybė išvengti atsakomybės už savo veiksmus“, – sakė M. Žilionis.
Pasak M. Žilionio, kartais kitą transporto priemonę apgadinęs vairuotojas „dėl sąžinės ramybės“ palūkuriuoja prie automobilio, bet nesulaukęs dėmesio išvažiuoja savais keliais.
„Jei vairuotojas savo automobiliu apgadina kitą transporto priemonę ir negali rasti už ją atsakingo žmogaus, įvykio kaltininkas turėtų už automobilio valytuvo palikti savo kontaktinius duomenis bei pranešti policijos pareigūnams apie įvykį“, – teigė M. Žilionis. Tokie automobilių apgadinimai dažniausiai registruojami stovėjimo aikštelėse ar pakelėse.
