Neseniai pristatytas trečiasis Vilniaus bibliografijos tomas, bet jo autorius ne vilnietis ir net ne lietuvis.
Anot „Respublikos“, didžiulį darbą Vilniaus garbei atliko Lenkijoje, Torūnėje, gyvenantis ir dirbantis bibliografas Henrykas Baranowskis. Iš viso trijuose Vilniaus bibliografijos („Bibliografia Wilna“) tomuose įtraukta beveik 14 tūkst. įrašų. Manoma, kad į tuos tris tomus įrašyti beveik visi leidiniai, moksliniai straipsniai ir rimtesnės publikacijos periodikoje nuo pat Vilniaus įkūrimo iki šių dienų. Duomenys rinkti tiek Lenkijos, tiek ir Lietuvos bibliotekose. Atsiradus elektroniniams katalogams buvo pasitelktas ir internetas.
Atliktu darbu stebėtis verčia ne tik jo mastas, bet ir tai, kad H.Baranowskis nemoka lietuviškai. Bibliografijų autorius aiškino mokėjęs gerai naudotis lietuvių kalbos žodynu. Mokslininkas į pagalbą pasitelkdavo ir kolegas, kurie puikiai išmanė lietuvių kalbą.
Sudaryti trijų tomų bibliografiją lenkas užtruko bemaž 25 metus. „Dirbau su pertraukomis, retkarčiais prisėsdamas, tai nebuvo nuolatinis užsiėmimas. Pavadinčiau tiesiog pomėgiu. Kai vaikai suguldavo miegoti, aš sėsdavau darbuotis“, - prisiminimais dalijosi H.Baranowskis.
Iš pradžių bibliografas manė, kad surinks tik vieną tomą, bet besidarbuodamas rasdavo vis daugiau dokumentų, susijusių su Vilniumi. „Kaip sniego gniūžtė - kuo toliau rideni, tuo didesnė ji darosi“, - palygino bibliografas.
Parengti bibliografiją Vilniui H.Baranowskį paskatino vaikystės ir jaunystės prisiminimai. Mokslininkas Vilniuje ir Nemenčinėje gyveno iki 22 metų. Užslinkus antrajam pasauliniam karui įvykių sūkurio buvo švystelėtas į Torūnę ir ten liko.
Bet jaunystės miesto ilgesys liko, kuris ir privertė, bibliografų vertinimu, atlikti tokį juodą darbą. Nors mokslininkas jau ir nebe pirmos jaunystės - jam 88-eri, itin susilpnėjo regėjimas, bet rado savyje jėgų užbaigti pradėtą darbą.
Tomas Dambrauskas
