Takeliu, kuriuo mėgo vaikščioti rašytojas A. Vienuolis-Žukauskas, į buvusius namus už parankės palaikoma dukros, sunkiais žingsniai kilo garbaus amžiaus žilagalvė moteris - rašo laikraštis "Šilelis".
Švelniu žvilgsniu apžvelgė sodybą, pasveikino susirinkusiuosius sklandžia lietuviška kalba, ir, rodos, nebuvo tų ilgų išsiskyrimo metų. Tylėdama pakilo į antrąjį aukštą, kur kažkada gyveno, žaidė, stovėjo balkone ir žvelgė į beribius laukus. Pirmiausia užėjo į savo mylimiausią kambarį, kur ir dabar medinėje lovelėje sėdi Laimutės lėlė.
Jausmams nurimus, Laima Ruigienė pradėjo pasakoti apie vaikystę, keliones su tėtušiuku po Anykščių apylinkes. Papasakojo ir legendinės lėlės atsiradimo istoriją. Ją padovanojo teta – mamos sesuo, kuri gyveno Vilkaviškyje, prie pat Lietuvos-Rusijos sienos. Vieną rudenį mieste vyko loterija. Jos teta išlošė akėčias, o jos kaimynas ūkininkas - lėlę. Jie dovanomis apsikeitė. Taip lėlė atsirado pas mažąją Laimutę. Tada ji buvo šešerių, tačiau ir šiandien gerai prisimena, kaip žirklėmis lygino ilgus lėlės plaukus, kol jie tapo visai trumpi.
