Apie tai, ar sunku patekti į šią mokyklą, ir kokie mokslai laukia būsimųjų gelbėtojų, pasakoja Ugniagesių gelbėtojų mokyklos viršininkas, vidaus tarnybos pulkininkas Valdas Krulikauskas.
Gera sveikata – vienas svarbiausių reikalavimų
„Mūsų mokykla savo struktūra ir tvarka panaši į policijos ir pasieniečių mokyklas. Esame trys panašios Vidaus reikalų ministerijos profesinio mokymo įstaigos. Todėl ir reikalavimai stojant – panašūs. Stojant į Ugniagesių gelbėtojų mokyklą būtinas vidurinis išsilavinimas ir gera reputacija – nei pats kandidatas, nei jo artimiausi giminės neturi būti teisti. Amžiaus cenzas – nuo 18 iki 35 metų. Atitinkantys šiuos reikalavimus dalyvauja atrankoje, susidedančioje iš dviejų dalių. Pirmoji – bendrųjų dalykų testas, į kurį įeina logikos, kalbos kultūros, istorijos testai. Antroji – fizinio pasirengimo testas, į kurį įeina bėgimas, plaukimas, prisitraukimai ir t. t.“, – pasakoja Valdas Krulikauskas.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad geras fizinis pasirengimas itin svarbus, tačiau sportas ne visada palengvina stojamuosius. „Viena iš problemų, su kuriomis susiduriame – tai jaunuolių sveikata. Dalies norinčiųjų studijuoti sveikata neatitinka nustatytų reikalavimų. Po sveikatos patikrinimo nubyra maždaug du trečdaliai kandidatų. Kasmet į mokyklą sėkmingai įstoja apie 70 jaunuolių.“
Gelbėjimo darbai keliuose – nuo antro mėnesio
Įveikę nelengvus stojamuosius būsimieji gelbėtojai lengviau atsipūsti negali – metus trunkantys mokslai nėra lengvi. Apie 70 proc. mokslų sudaro praktiniai užsiėmimai. „Jau nuo antro mėnesio mokymai derinami su išvykomis į realius gaisrus ir gelbėjimo darbus kelyje. Tiesa, atvejai, į kuriuos vyksta kursantai, nėra itin pavojingi. Praktiniai užsiėmimai nėra lengvi dar ir todėl, kad vyksta bet kokiomis oro sąlygomis – ar karštis, ar lietus – užsiėmimai vyksta. Taip iš karto grūdiname būsimus gelbėtojus, nes jų darbo sąlygos taip pat neretai būna ekstremalios“, – pasakoja V. Krulikauskas.
Nepaisant šių iššūkių, mokymasis mokykloje turi savų privalumų – visi mokiniai gauna nemokamą bendrabutį, taip pat – stipendiją, kuri, lyginant su universitetų ar kolegijų mokomomis – gana nemaža. Aprūpinama ir visa mokslams reikalinga apranga.
„Dalis mokinių pasirenka mokytis šioje mokykloje paskatinti tėvų arba artimųjų, kurių profesija tokia pat arba panaši. Kita dalis ateina į stojamuosius išbandyti savo jėgų, sėkmingai praeina visas atrankas ir pasilieka mokytis. Tad žmonės čia susirenka labai įvairūs“, – sako V. Krulikauskas.
Ugniagesiai – tarp labiausiai patenkintų savo darbu
Visi jaunuoliai, baigę mokyklą, gauna ugniagesio gelbėtojo darbą. „Nors pradedančiojo atlyginimas per mėnesį nesiekia 400 eurų, neseniai atlikta paklausa parodė, kad priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirbantys žmonės daugiau ar mažiau yra patenkinti savo darbu, nepaisant galbūt ne visada tenkinančio finansinio atlygio. Be to, kai kurie, baigę mūsų mokyklą, pasirenka studijuoti toliau, siekia tapti karininkais ir vadovais.“
Pasiteiravus, ar kasdienis ugniagesio gelbėtojo darbas intensyvus ir pavojingas, V. Krulikauskas pastebi, kad didžiausiuose Lietuvos miestuose ugniagesių darbą išties galima vadinti įtemptu. „Per budėjimą kartais išvykstama maždaug į 3–5 įvykius, o tai pakankamai daug. Nors ne visi iškvietimai sudėtingi, tačiau vis tiek kelia stresą, nes niekada nežinai, ką pamatysi atvykęs. Ypač tai galioja kalbant apie avarijas, kai tenka laisvinti žmones iš sumaitotų automobilių. Jeigu incidentas rimtas, jo neužmiršti nei per pusdienį, nei per kelias dienas“, – ugniagesių darbo specifikos neslepia V. Krulikauskas.
