Daugiau nei kas trečias darbingo amžiaus bedarbis, registruotas darbo biržoje, metus ir ilgiau buvo neaktyvus darbo rinkoje. Nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 dienos Lietuvos darbo birža įgyvendina Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Ilgalaikių bedarbių įdarbinimo rėmimas“, kurio metu beveik 11 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje įgis paklausias profesijas ir naujų kompetencijų. Apie projekto patirtį Kaune sutiko papasakoti Kauno teritorinės darbo biržos darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Balnanosienė.
Kuo šis projektas aktualus jaunimui? Ar daug jaunų žmonių jame dalyvauja?
Jaunimui, kaip ir visiems kitiems dalyviams, šis projektas aktualus tuo, kad jauni žmonės gali pasirinkti ir įgyti tokią profesiją, kuri tuo metu yra paklausi darbo rinkoje, dalyvauti įdarbinimo subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimo, taip pat teritorinio judumo priemonėse. Tai puiki galimybė gauti tvarų darbo pasiūlymą ir įtvirtinti save darbo rinkoje. Nuo projekto pradžios, jame dalyvauja 500 Kauno teritorinės darbo biržos klientų, iš kurių maždaug daugiau negu 150 sudaro jaunimas iki 29 metų amžiaus.
Ilgalaikiais bedarbiais laikomi darbo ieškantys asmenys iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė viršija 6 mėnesius, ir asmenys nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė viršija 12 mėnesių (jeigu skaičiuosime nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos). Metų pradžioje šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 52,9 tūkst. ilgalaikių bedarbių, tarp vyresnių kaip 50 metų amžiaus – 49 proc., tarp jaunimo iki 29 metų gerokai mažiau – 9 proc. Kokias kompetencijas labiausiai nori kelti projekte dalyvaujantys bedarbiai, kokio profesinio mokymo jie pageidauja?
Jaunimas paprastai renkasi šiuo metu paklausiausias darbo rinkoje profesijas. Itin populiarus yra statybos sektorius – apdailininko, santechniko, betonuotojo, mūrininko, pastatų šiltintojo specialybės. Merginos labiau domisi paslaugų sritimi ir mielai mokosi slaugytojo padėjėjo, virėjo, konditerio, siuvėjo profesijos. Itin dažnai pasirenkama ir paklausi yra vairuotojo kvalifikacija. Kokia šio projekto įgyvendinimo geroji patirtis Kaune?
Man labai įsiminė Kauno teritorinėje darbo biržoje nuo 2012 metų registruoti du broliai, Nerijus ir Giedrius. Tai labai aktyvūs ir šaunūs jaunuoliai, tačiau jie dėl tam tikrų aplinkybių nebuvo įgiję vidurinio išsilavinimo, todėl darbo paieška jiems buvo ypač sudėtinga. Tačiau broliais netikėtai susidomėjo statybų įmonė „Jotūna“. Su kompanija pasirašius trišalę profesinio mokymo sutartį, šiuo metu jaunuoliai sėkmingai mokosi pastatų apšiltintojo profesijos, kurią įgiję bus įdarbinti „Jotūnoje“. Ir tai tik viena iš daugelio sėkmingų istorijų.
Ačiū už pokalbį!
