Lietuvos teisėjų asociacija yra susirūpinusi, kad keletą metų aptarinėtos teismų sistemos problemos nėra išsprendžiamos ir naujajame, jau dvejus metus svarstomame Teismų įstatymo projekte, skelbia asociacija savo pranešime.
Naujai parengtame ir įvairiuose sluoksniuose aptartame projekte yra tam tikrų naujovių, pavyzdžiui, numatytas kandidato į teisėjus institutas, teisėjų periodinis veiklos vertinimas, turėtų gerėti bylų nagrinėjimo operatyvumas ir kokybė.
Tačiau pabrėžtina, jog tokie patys uždaviniai buvo keliami ir ankstesnėse Teismų įstatymo redakcijose, ir vis dar neišanalizuota, kodėl iki šiol veikusios įstatymo nuostatos nebuvo efektyvios, o teisėjo darbas netapo patrauklesnis.
Nepakeitus esamos situacijos, ypatingai apylinkės teismo teisėjo profesija Lietuvoje ir toliau išliks nepatraukli arba jos patrauklumas ir toliau mažės. Tokiose sąlygose būtų sunku tikėtis aukščiausius kokybės standartus atitinkančio teisingumo.
Tenka pripažinti, jog situacija, kuomet tik aukštesniuose Lietuvos teismuose yra konkurencija į laisvas teisėjų vietas, nėra normali. Šiuo metu apylinkės teismo teisėjo atlyginimas dažnai nesiekia net dviejų Statistikos departamento apskaičiuotų vidutinių darbo užmokesčių valstybės sektoriuje ir tikrai neatitinka atsakingas pareigas einančio teisėjo darbo krūvio, bylų sudėtingumo ir atsakomybės, teigia Teisėjų asociacija. Dėl šios priežasties į apylinkių teismus neina dirbti jauni mokslininkai bei aukščiausios kvalifikacijos teisininkai.
Praėjo jau šešeri metai nuo Konstitucinio Teismo nutarimo, kuris įpareigojo peržiūrėti teisėjų socialinių garantijų reglamentavimą, tačiau šioje srityje nėra priimta jokių sprendimų: Vyriausybės parengtas teisėjų darbo užmokesčio įstatymas net nepateiktas Seimui, Teismų įstatyme tokių nuostatų taip pat nėra.
Todėl trečiadienį Lietuvos teisėjų asociacija kreipėsi į Seimą ir tikisi dar kartą atkreipti jo dėmesį į tai, jog turi būti iš esmės peržiūrėtas visas teisėjų atlyginimo teisinis reguliavimas, kuris šiuo metu nesudaro sąlygų pritraukti į teismus aukščiausią kvalifikaciją turinčių teisininkų.
Aukštų profesinių ir etinių reikalavimų nustatymas teisėjams be menkiausios abejonės yra būtinas, tačiau neužtikrinus teisėjų statuso atitinkančių socialinių garantijų, gabiausi teisininkai ir ateityje rinksis teisinį darbą privačiame sektoriuje, o dėl to nukentės teismų darbo kokybė ir bus sudarytos prielaidos lengviau pažeisti teismų ir teisėjų nepriklausomumą.
