Kiekviena vasara darželinukų tėvams tampa galvos skausmu: mieste dirba tik keli darželiai ir tie neretai būna perpildyti. Tad Savivaldybė nusprendė pabandyti ateinančios vasaros darželių darbo grafiką sudėlioti jau iš rudens.
Jau ne vienus metus vasaromis lieka dirbti tik keli darželiai, tad tėvai, kol patys neatostogauja, priversti arba ieškoti, su kuo palikti vaiką, arba vežti atžalą į kitą darželį – dažniausiai ne taip ir arti.
Vienas – brangus, kitas – nepatogus
Ne paslaptis ir, daugumai ikimokyklinio ugdymo įstaigų užsidarius vasarai, likusiuose dirbti darželiuose įsitvyro sumaištis: vaikų daug, pietų miego metu kartais nėra net kur jų paguldyti.
Šiuo metu Savivaldybėje dėliojami jau kitų metų darželinukų priežiūros planai, svarstomi įvairūs galimi darbo vasarą variantai. Pasak Švietimo skyriaus vyresniosios specialistės Zitos Satkauskienės, vienas akivaizdžiausių būdų – vasarą dirbti visiems darželiams – finansiškai yra sunkiai įgyvendinamas. Šiemet keliems „vasariniams“ darželiams išlaikyti reikėjo milijono, o dirbant visiems per vasarą reikėtų ir visų 4 mln. litų. Mat vasarą darželių darbuotojai irgi atostogauja, taigi reikėtų kurpti sudėtingus pavadavimų grafikus ar net ieškoti specialistų iš kitur, o tai jau papildomos lėšos. Beje, dauguma darželių vadovų su tokiu planu sutinka tik su sąlyga, jei būtų skirta lėšų pavadavimui.
Galimas ir kitoks variantas – du darželiai, esantys tame pačiame mikrorajone, galėtų dirbti pasikeisdami. Vienas užsidarytų mėnesiui, o kitas dirbtų ir priimtų abiejų darželių vaikus. Vėliau – pasikeistų. O pats paprasčiausias ir lanksčiausias būdas, pasak Z. Satkauskienės, toks kaip dabar – dirba tik dalis darželių. Deja, tai nepatogu tėvams, negerai vaikams – darželis gerokai toliau. Manoma, kad jei dirbtų daugiau darželių, tai ir sutalpintų daugiau vaikų.
Fizinių galimybių neviršijo
Šią vasarą mieste dirbo tik šeši darželiai – vienu mažiau nei pernai, o prašymų priimti į juos mažylius buvo pateikta daug.
Pradinės apklausos rodė, kad bus per 1,5 tūkst. pageidaujančiųjų lankyti darželius vasarą, galiausiai sutarčių pasirašyta 1 360, kai dirbantieji darželiai gali priimti 1 100 vaikų.
Laimė, sako Z. Satkauskienė, šis skaičius nebuvo perkoptas. Laisvų vietų darželiuose buvo ir yra – nuo 200 iki 300 ar net 400 per visus darželius.
„Tiesiog tėvai neatsakingi – pareiškia, kad lankys, ir neatveda vaikų“, – aiškina švietimo specialistė, kodėl atsiranda tokie „popieriniai“ prašymų perviršiai.
Vienintelis darželis, Z. Satkauskienės žiniomis, kentęs antplūdį, buvo „Voveraitė“. Čia būta dienų, kai viršytas numatytas darželinukų skaičius, o rugpjūtį vėl sulaukta naujos darželinukų bangos.
Kituose darželiuose, Švietimo skyriaus duomenimis, užpildoma apie 150 ar net 110 vietų iš 200 galimų.
Visiems – žmogiškiau
Z. Satkauskienės manymu, geriausias variantas būtų visiems miesto darželiams dirbti vienuolika mėnesių per metus. Nors, pripažino specialistė, tai būtų rizikingas žingsnis, pritrauktų daugiau vaikų. Vadinasi, ir patys darželiai gautų didesnį finansavimą.
Turėdami daugiau vaikų iki liepos 1 dienos, jie gautų ir daugiau ikimokyklinio ugdymo krepšelio lėšų. Jis per metus perskaičiuojamas tris kartus. Kaip aiškina Z. Satkauskienė, žiūrima, kiek vaikų yra rugsėjo 1-ąją, ir skiriamas finansavimas visiems metams, vėliau skaičiai patikslinami balandžio ir liepos mėnesiais. Jeigu vaikų skaičius iki to laiko išauga, į tai atsižvelgiama skiriant didesnį finansavimą.
Pavyzdžiui, šiemet pavasarį sutikslinus duomenis darželiai papildomai gavo apie 180 tūkst. litų.
Tačiau gegužės pabaigoje–birželio pradžioje išeina priešmokyklinukai, nebelanko ir kiti vaikai, tad darželinukų prieš liepą, kai dauguma įstaigų užsidaro, sumažėja. Dirbant ištisą vasarą vaikų lankytų daugiau.
Vyresniosios specialistės manymu, dirbti vasarą būtų gerai ir dėl grupių komplektavimo: vaikai iki rugsėjo turėtų laiko adaptuotis, susipažinti su auklėtoja, aplinka, pasirengti darželiui – visi šie procesai vyktų natūraliai. Dabar gi tiek tėvams, tiek vaikams, net ir auklėtojoms rugsėjo 1-oji būna tikras šokas. Tenka atnešti ir medicinines pažymas apie vaikų sveikatą, o prieš pat mokslo metus dėl jų susigriebę moksleiviai poliklinikose dar labiau ilgina eiles.
Tiesa, dirbti visiems trisdešimčiai Panevėžio darželių ištisus metus nemažai kainuotų, tačiau, mano Z. Satkauskienė, galbūt pavyktų susitarti dėl išlaidų mažinimo – pavyzdžiui, sujungti grupes. Dabar pedagogai atostogauja 56 dienas, tačiau galbūt galėtų 26 dienas atostogauti atskirai ir pasikeisdami, prireikus pagalbos vieną kitą kviestinį specialistą pasitelkę galėtų dirbti. Tuo labiau kad kiti darželių darbuotojai, ne pedagogai, atostogauja kaip ir visi – 28 dienas ir kitu laiku, kol nėra vaikų, dirba ne tiesioginį savo darbą.
Tiesa, kuris variantas gaus galutinį valdininkų ir pačių pedagogų palaiminimą, dar nežinia – šis klausimas dar tik pradėjo kelią per Savivaldybės kabinetus.
Daiva SAVICKIENĖ