Jau įsibėgėjus valstybinių brandos egzaminų sesijai šalies vidurinėse mokyklose, vis daugiau būsimųjų studentų aktyviai ieško informacijos apie tai, kokias studijas siūlo šalies aukštosios mokyklos. Šiemet savaitraštis „Veidas“ jau keturioliktąjį kartą pristatė Lietuvos universitetų reitingą.
Nors šiemet didelių pokyčių šiame reitinge nebuvo – į pirmąjį geriausiųjų universitetų penketuką tradiciškai pateko Vilniaus universitetas (VU), Kauno technologijos universitetas (KTU), Mykolo Romerio universitetas (MRU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) – tam tikrų naujovių vis tik šių metų aukštųjų mokyklų reitingavimas pateikė.
Gegužės 23 d. naujienų agentūros BNS konferencijų salėje buvo surengta spaudos konferencija, kurioje išsamiai pristatyti naujausi aukštųjų mokyklų reitingo duomenys.
Savaitraščio „Veidas“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas konferencijoje sakė: „Šio reitingo tikslas padėti moksleiviams ir jų tėvams susigaudyti aukštojo mokslo sistemoje priimant teisingą sprendimą. Informacijos apie šalies universitetus ir kolegijas nėra tiek jau daug ir moksleiviai neturėtų apie būsimas studijas spręsti tik iš pačių aukštųjų mokyklų svetainėse pateikiamos informacijos, kur dažnai pateikiami įvairūs pasigyrimai ir norima pateikti informacija, o ne objektyvūs palyginimai.“
G. Sarafinas akcentavo, kad Švietimo mokslo ministerija išsamios informacijos apie situaciją šalies aukštosiose mokyklose nepateikia, pateikiami tik pliki skaičiai, kuriuose susigaudyti dažnai be specialių žinių yra sudėtinga.
Reitinge pateikiama labai įvairaus pobūdžio informacija apie šalies aukštąsias mokyklas: pradedant studijų programų ir dėstytojų skaičiumi, absolventų įsidarbinimo rodikliais ir baigiant informacija, kaip aukštosios mokyklos sprendžia studentų gyvenamosios vietos ir kitas problemas.
Viena iš šių metų reitingo naujovių – specialybės paklausos darbo rinkoje kriterijus. Kitaip tariant, reitingo sudarytojai domėjosi, kokių aukštųjų mokyklų absolventai, baigę studijas 2010-aisiais, dažniausiai varstė darbo biržos duris. Reitingo sudarytojai rėmęsi darbo biržos pateiktais duomenimis, kurie parodė, kad darbo biržoje registruotų aukštųjų mokyklų absolventų iš Vilniaus dailės akademijos yra 20,4 proc., 10,2 proc. – Šiaulių universiteto, 9,4 proc. – Vytauto Didžiojo universiteto, 5,2 proc. – Mykolo Romerio universiteto.
Konferencijoje dalyvausi Vilniaus dailės akademijos prorektorė studijoms Eglė Ganda Bogdanienė, reaguodama į šį aukštųjų mokyklų reitingavimo aspektą, sakė: „Visi žinome praėjusių metų mokesčių sistemos pasikeitimus ir laisvam menininkui, kuris anksčiau dirbo pagal autorinę sutartį arba terminuotą darbo paslaugų pirkimo sutartį, daug labiau apsimokėjo užsiregistruoti darbo biržoje mokėti Sodros mokestį ir pajamų mokestį. Tai išeitis, kurią žmonės pasirenka, kad nereiktų po du-tris kartus mokėti tų pačių mokesčių valstybei.“
E. Bogadanienė teigė, kad reitingo sudarytojai turėtų realiau jausti esamą situaciją, nes neva pretenduoja į tiesos skelbėjų poziciją, o pateikia neobjektyvius faktus.
„Pagal daugelį parametrų VDA negali konkuruoti su kitais universitetais, pavyzdžiui, skaičiumi dėstytojų, turinčių mokslo arba meno daktaro laipsnį – reiktų žinoti, kad meno daktarai tik nuo pernai buvo pradėti rinkti ir mokslo taryboje gavome tik tris vietas, tad dar tik turėsime pirmuosius meno daktarus. Tai valstybės situacijos ir politika. Neseniai pas mus viešėjo užsienio ekspertai. Sulaukėme gerų įvertinimų ir buvo teigiama, kad meno daktaro laipsniui turėtų būti gretinama pripažinto menininko vardas.“ Moteris akcentavo, kad vertinimo kriterijai nebuvo objektyvūs ir reitingo sudarytojai neįsigilino į tam tikrą aukštosios mokyklos specifiką.
Po mėnesio planuojama pristatyti ir šalies kolegijų reitingą, o trijų mėnesių, bus pristatomas šalies gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingas.