• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Karšta birželio mėnesio diena… Grįžtu pėsčiomis namo… Važiuoja traukinys. O aš gi labai prietaringa… Jei važiuoja traukinys − stovėk po tiltu, sugalvok norą, tegul nusineša vėjo gūsis svajonę ir nuskraidina it pienės pūką ore. Šis pakils į dangų – ir tikrai išsipildys. Tai žinau.

REKLAMA
REKLAMA

Girdžiu atvažiuoja traukinys. Garsiai ištariu:

- Noriu, kad mes ilgai, ilgai būtume kartu. − Ir aš visuomet galvoju, ką reiškia šitas sakinys. Santuoka, vaikai, ir mes surišti nugyventi gyvenimą, o jei dar kita mergina, išdavystė... Ne, aš taip nenoriu. Reikia kažką pakeisti.

REKLAMA

- Noriu, kad jis mylėtų mane! − o mintyse mąstau, ką aš veiksiu su ta meile, jeigu pati jo nemylėsiu, jis man taps atgrasus. Ne, ir taip negerai…

Bandau dar kartą.

- Noriu, kad mes mylėtume vienas kitą… − bet juk būna ir taip, kad žmonės myli vienas kitą iki mirties, bet negali buti kartu, negi aš noriu taip gyvent. –  Ne.

REKLAMA
REKLAMA

- Noriu, kad mes mylėtume vienas kitą būdami kartu.

Spėjau ištarti, kol traukinys dar nenuvažiavo. Džiaugiuosi, nes tikiu, kad išsipildys. O tada... Prisiminiau, kad neištariau žodžio „ilgai“. Einu ir guodžiu save: juk svarbu kad laimingai, na ir kas, kad trumpai.”

Koks paradoksas − mes susipažinome pačiame birželio įkarštyje − pirmo vasaros mėnesio pradžioje, kai dienos jau džiugino kaitriu oru. Pamačius tave, net nepagalvojau, kad galėčiau įsimylėti. Kodėl? Greičiausiai todėl, kad patikai visoms mano draugėms, todėl, kad buvai toks, apie kokį visada svajojau, bet niekada nesitikėjau sutiksianti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tu buvai per geras, kad būtum tikras. Aukštas, simpatiškas, sportuojantis, nuostabiai besišypsantis ir kalbantis beveik tiek, kiek aš. Atitikai absoliučiai visus kriterijus, kokius tik kada nors buvau iškėlusi svajonių vaikinui. Maniau, jog niekada nesutiksiu nieko panašaus, bet klydau.

REKLAMA

Abu buvome apsvaigę vienas nuo kito (bent jau man taip atrodė). Visą vasarą man nereikėjo nieko daugiau, išskyrus Tave. Kiekvieną vakarą praleisdavome kartu Tavo mažoje senoje mašinytėje.

Man atrodė, kad viskas buvo idealu. Atidaviau Tau visą save. O Tu man? Gimtadienio proga padovanojai man rožę, po kelių dienų pasiūlei draugauti. Netrukus tikėjausi pabendrauti su Tavo šeima, bet... Tu pasakei, kad viskas nėra taip rimta, kad supažindintum su savo artimaisiais. Pirmą kartą suabejojau Tavimi. Tuomet sužinojau, kad tavo geriausia draugė yra mano didžiausia priešė, nors Tu sakei, kad Tau visvien. Ji mane buvo apšmeižusi, bet Tu sakei, kad nerūpi praeitis, domiesi tik dabartimi. Nejaugi? Netikėtai viskas pasikeitė: Tu neberašydavai man sms žinučių, bet aš guodžiausi, kad tai laikina.

REKLAMA

Paskutinę vasaros savaitę išvažiavai prie jūros. Be manęs. Su draugais. Tiek to. Kai grįžai, pasakiau, kad viskas baigta, nors jaučiausi taip, lyg Tu būtum mane palikęs. Apmaudu. Bet Tu net nesistengei kažko keisti. Rugsėjį mes susitikome universitete, turėjome likti draugais, maniau, kad man pavyks, bet klydau... Vieną vakarą po koncerto, kuriame netyčia susitikome, parvežei mane namo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Abu buvome įkaušę ir dar ilgai neišlipome iš tavo automobiliuko. Daug kalbėjome. Tikėjau, kad viskas prasidės iš naujo, juk jausmai dar tebegulėjo širdutėje. Tu juos vėl „pakutenai“, jie išlindo, bet kitą dieną pasislėpė, nes neparašei... Supratau, kad beprasmiška bandyt pastatyti mūsų meilės pilį, kuri vis tiek sugrius. Juk tik aš viena ją stačiau...

REKLAMA

Aš esu įsitikinusi, kad ne tik aš, bet ir Tu turėjai man parodyt savo jausmus. Kaip? Laikyt mane už rankos, paskambinti tik tam, kad paklaustum, kaip laikausi, parašyti gražią žinutę, nusivesti mane į zoologijos sodą, teatrą ar parką, kuriame būtume galėję vaikščiot tarp žmonių, o ne tik vienu du. Jeigu nieko nejautei, o tik mėgavaisi mano rodomu dėmesiu Tau, tuomet turėjai nebūti savanaudis ir pasakyti, kad aš persistengiu Tave mylėdama, nes tu to paties man nejauti. Nes meilėje abu žmonės vienas kitam turi viską atiduoti... Aš atidaviau viską... Ir pasidaviau...

REKLAMA

Ir štai pamoka: niekada nepasiduokite... Niekada, niekada, niekada, niekada... Niekur, mažame ar dideliame, reikšmingame ar smulkiame – niekada nepasiduokite, išskyrus garbei liepiant (Čerčilis). Ir garbė man liepė pasiduoti, pasitraukti, pabėgti ir nebegrįžti. Nes Tu man buvai viskas, o aš Tau... Ir kas gi aš Tau buvau, brangusis?...

Giedrė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų