Neretai pasitaiko gyvenime tokių situacijų, kai sunku rasti problemos sprendimo būdą, norisi būti išklausytu, gauti patarimą kritišku gyvenimo periodu. Tada dažniausiai kreipiamės į sau brangius, artimus žmones, kuriais pasitikime ir tikime, jog gali mums padėti. Tačiau ne visada tai taip paprasta: ne visada šalia turime žmogų, kuris mums galėtų padėti ar tiesiog nedrąsu, nejauku su juo kalbėti apie savo problemas.
Tokiu atveju pagalbos ieškoma psichologinės pagalbos tarnybose, kuriose prie telefonų budi siekiantys padėti savanoriai. Tačiau kyla klausimas: ar gali tau savo pagalbą siūlyti ne profesionalas, ar jis pajėgus išspręsti tavo problemas?
Eksperimentas: kokią pagalbą siūlo pagalbos linijos savanoriai
Karolina šiuo metu yra ketvirtakursė programų sistemų studentė, tačiau iki pat dabar jaučiasi nesanti savose vėžėse. Ji prisimena, kiek daug abejonių ir nerimo kėlė bandymas 12 klasėje pasirinkti studijų kryptį. Karolinos didžioji svajonė ir aistra visada buvo aktorystė, tačiau tėvai tam prieštaravo ir ji buvo priversta stoti į „kažką praktiškesnio“.
Neapsisprendimas, kur stoti, ką veikti gyvenime ar nesutarimai su tėvais dėl savo apsisprendimo – tai bene pagrindinės abiturientus kankinančios problemos. Kaip tokiu atveju galėtų padėti ir ką patarti psichologinių pagalbų linijų savanoriai? Karolina mielai sutiko tapti šio eksperimento dalyve ir pabandyti sugrįžti į tuos laikus, kai ji buvo draskoma prieštaravimų: siekti bet kokia kaina to, ko ji visada norėjo ar paklausyti racionaliai mąstančių tėvų ir atsisakyti savo svajonės.
Paskambinti į Jaunimo psichologinės paramos centro (JPPC) „Jaunimo liniją“ pavyko neiškart. Teko palaukti, kol linija bus laisva. Atsiliepusi ir išklausiusi Karolinos „problemą“ savanorė (ji kol kas užsimena tik apie pasimetimą ir nežinojimą, ką norėtų veikti ateityje) pirmiausia paklausia, ko ji tikisi iš šio pokalbio ir skiria pokalbiui valandą, kas priverčia skambinantįjį jaustis laisvai ir neskaičiuoti laiko.
Karolina pasijuto išklausyta ir išgirsta: „Neatrodo taip, jog baigus mintį darbuotojas bando „užsikabinti“ už paskutinio sakinio žodžio, kad turėtų ko paklausti. Kartais atrodo, jog kalbėdamas pamini visai nereikšmingus dalykus, prie kurių vėliau, kai baigi mintį, pagalbos linijos savanoris sugrįžta, gilinasi klausdamas. Atrodo, jog jis tikrai stengiasi įsiklausyti, suprasti tavo situaciją.“
Bandoma priversti mąstyti plačiau, įsiklausyti į kitus
„Jaunimo linijos“ savanorė, sužinojusi apie Karolinos konfliktą su tėvais dėl pasirinkimo laisvės, bandė klausti, kodėl tėvai yra neigiamos nuomonės apie aktorystę, kaip ji galėtų tėvams įrodyti, jog toks jos noras yra rimtas. Darbuotoja stengėsi priversti Karoliną pabandyti suprati tėvus, pamąstyti, ką jie išties galvoja. Buvo skatinama pabendrauti su jais atviriau, pasidalinti savo jausmais.
Eksperimento dalyvę nustebino tai, jog realių pasiūlymų, ką pasirinkti, ji negavo. Ji pati buvo skatinama apsvarstyti abi galimybes, ir kaip alternatyva neįstojus į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, buvo pasiūlyta, tai paversti hobiu laisvalaikio metu. Apie tai mergina nebuvo pagalvojusi.
Karolina pastebėjo, jog pagalbos linijos darbuotoja padėjo apsvarstyti visas galimybes ir plačiau pažvelgti į savo problemą, nesusikoncentruojant tik ties savo norais ir nuomone, bet ir pabandyti suprasti, ką galvoja artimieji.
Karolina sutiko, jog po šio pokalbio jai pasidarė lengviau, nors šiuo metu situacija yra ne tokia, kaip ji bandė inscenizuoti. Šis pokalbis privertė ją susimąstyti, jog po studijų galėtų pabandyti įgyvendinti savo svajonę ir užsiimti aktoryste laisvalaikio metu.
Skambinantiems dažniausiai reikia supratimo ir bendravimo
Psichologai pastebi, jog kartais keblioje situacijoje žmogui sunku būti vienam, norisi, kad jį išklausytų, todėl dažnai padeda vien pokalbis su psichologinės pagalbos linijos konsultantu.
Pokalbis su juo žmogui suteikia galimybę plačiau pažvelgti į situaciją, surasti galimus problemos sprendimo būdus. Nors žmogus yra pats atsakingas už savo sprendimą, tačiau bendraujant su kitu, jam tampa lengviau pasirinkti, surasti atsakymą. Esant labai sudėtingai skambinančiojo problemai, savanoriai tariasi su specialistais, psichologais.
„Jaunimo linija" yra labiau orientuota į pirminę, vienkartinę pagalbą žmogui, patekusiam į sunkią situaciją. Jei skambinančiajam reikalinga labiau specializuota, ilgalaikė pagalba, savanoriai juos nukreipia į psichologus ar kitus specialistus, kurie galėtų suteikti tolesnę pagalbą.
Savanoriškam darbui, apmokymams atrenkami tik motyvuoti asmenys
Psichologinių pagalbos linijų darbuotojai dažnai susiduria ir su daug sudėtingesnėmis problemomis, nei paminėtas atvejis, todėl būtinas specialus darbuotojų psichologinis pasirengimas. „Jaunimo linijos“ savanoriu gali tapti tik asmuo, praėjęs atranką ir specialius parengiamuosius kursus, kurių programos trukmė yra 5 mėnesiai.
Kiekvieną rudenį „Jaunimo linija“ ieško jaunų, iniciatyvių ir norinčių padėti žmonių, kurie galėtų dirbti savanorišką darbą. Savanoris ne tik sužino naudingų teorinių psichologijos žinių, bet ir išmoksta jas taikyti praktikoje, geriau pažįsta save bei kitus, išmoksta įsiklausyti į kito išgyvenimus.
Dažnai žmonės, pasirinkę savanorišką darbą psichologinės pagalbos linijoje, vėliau susieja savo gyvenimą su psichologija. Savanoriškas darbas tampa „tramplynu“ į tolimesnę karjerą.
Justę savanoriškai padėti „Vaikų linijai“ atvedė noras įgyti psichologinių žinių bei bendravimo su vaikais įgūdžių (ji čia dirbo prieš kelerius metus). Ji prisimena, jog skambučių buvo nemažai, tačiau daug tarp jų būdavo ir nerimtų (vaikai mėgdavo papokštauti: paskambinę padėti ragelį ar tiesiog papasakoti anekdotą).
Tačiau sulaukdavo daugybės rimtų skambučių. Pagrindinės skambinusiųjų bėdos būdavo nesutarimai su tėvais, patyčios tarp vaikų ir paauglių. Justė prisipažįsta, jog sudėtingiausi pokalbiai būdavo, kai vaikas imdavo dalintis išgyvenimais apie artimo žmogaus ar augintinio mirtį. Tokiu atveju galima tik išklausyti ir padėti su tuo susitaikyti, prisiminti malonius išgyvenimus apie mirusįjį.
Mergina pripažino, jog konsultantas negali suteikti realios pagalbos, patarti. Jo darbas yra išklausyti. Per gausybę užduodamų klausimų vaikas pats turi surasti atsakymą, jį kankinančios problemos sprendimą.
Kreiptis pagalbos galima ir telefonu, ir rašant laiškus internetu
Ne kiekvienas išdrįsta paskambinti ir balsu išsakyti savo problemas, todėl JPPC vykdo programą „Draugo laiškai“. Programa skirta visiems, kam šiuo metu sunku, kas nori pasidalinti savo mintimis ir išgyvenimais. Kiekvienas, užsiregistravęs „Draugo laiškų“ programoje, gali susikurti savo pašto dėžutę ir iš jos parašyti laišką „Jaunimo linijos“ savanoriui. Į kiekvieną gautą laišką stengiamasi atsakyti greitai ir profesionaliai.
Į „Jaunimo liniją“ skambinti galima nemokamu telefonu 8 800 28888 kasdien nuo 16 iki 7 val., savaitgaliais – visą parą. Skambinti galima iš fiksuoto ryšio telefonų, taksofonų, Omnitel, Bitės GSM ir Tele2 tinklų.
Siųsti „Draugui laiškus“ galima internetu prisiregistravus adresu www.jppc.lt/draugas
Sonata Dirsytė
