Pasak saugos tarnybos „Fosus“ vadovo Valdo Matačiūno, pagrindinės moksleiviams kylančios grėsmės – patyčios, grasinimai, fizinis ir seksualinis smurtas, reketas, vagystės, sveikatą žalojančios medžiagos ir įtraukimas į nusikalstamą veiklą.
„Vienas labiausiai neraminančių skaičių yra tas, kad pagalbos nesikreipia daugiau kaip pusė smurtą patyrusių moksleivių“,- teigia daugiau kaip 20 metų darbo patirtį turintis saugos specialistas. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad grėsmes kelia ne tik vyresni moksleiviai ar bendraamžiai pačioje mokykloje, tačiau ir pašaliniai asmenys, patenkantys į mokyklų teritorijas ar besilankantys šalia jų.
V. Matačiūno manymu, labai svarbu, kad tėvai suvoktų savo atsakomybę už vaikų saugumą – nepaliktų to tik mokytojų ar mokyklos administracijos rūpesčiui. „Smurtą patiriantys moksleiviai dažnai užsisklendžia savyje, vengia tam tikrų temų. Būtent tėvai, skirdami daugiau laiko savo atžaloms, geriausiai gali paskatinti vaikus išsipasakoti šiais klausimais“,- sako saugos sprendimų įmonės vadovas.
Jo teigimu, patartina pokalbį su vaiku pradėti nuo egzistuojančių grėsmių aptarimo, pateikti pavyzdžius, išaiškinti, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. „Uždarumą įveikia pasitikėjimas, o jam sukurti ir stiprinti reikia laiko. Spartėjant gyvenimo tempui, nemažai tėvų savo atžaloms skiria nepakankamai laiko. Daugiau kokybiško bendravimo, bendrų veiklų gali sukurti tinkamą atmosferą, idant vaikas jaustųsi drąsiai prabilti nemaloniomis temomis“,- pasakoja specialistas.
Įvairios grėsmės yra susijusios ir su vis populiarėjančiais išmaniaisiais įrenginiais bei socialiniais tinklais. Pavyzdžiui, vaikai neapgalvotai dalijasi asmenine informacija, tokia kaip namų interjero ar atostogų nuotraukos – tai tikras lobis nusikaltėliams. Be to, internete tyko ir kitų pavojų – nuo patyčių iki seksualinio priekabiavimo ar net smurto.
Anot V. Matačiūno, drausti ar perdėm kontroliuoti vaiką nėra pati geriausia išeitis. Daug efektyvesnė yra edukacija, atitinkamo elgesio formavimas. „Atkreipčiau dėmesį ir į vaikų užimtumą – tinkamai suplanavus dienotvarkę, užpildžius ją įdomiomis užklasinėmis veiklomis, lieka mažiau laiko tapti smurto auka. Nepilnamečių grupuotės dažniausiai irgi buriasi iš neturėjimo ką veikti“,- įsitikinęs ekspertas.
Žinoma, labai svarbus ir mokyklų bendruomenių vaidmuo. Minėto tyrimo duomenys atskleidžia, kad efektyviausiomis priemonėmis, galinčiomis padėti vaikams išvengti mokyklose gresiančių pavojų, laikomos vaizdo stebėjimo kameros ir apsaugos darbuotojai.