Šiaulių universitetas (ŠU) turi beveik 100 procentų galimybes išlikti kaip regioninis universitetas – teigė penktadienį ŠU viešėjęs švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Pagrindinė regioninio universiteto funkcija – ne mokslinis darbas, o kultūros, žinių, inteligentijos koncentracijos vieta.
ŠU ar Oksfordas
„Kaip regioninis universitetas turite daugiau šansų išlikti nei kai kurie specializuoti Vilniaus universitetai“, – sakė ministras.
D. Pavalkis neabejoja: Šiauliai netaps mokslų centru, nustebinančiu pasaulį. Jo teigimu, Lietuvos mokslo, žinių lygis yra pakankamai žemas, lyginat su tomis šalimis, kurios „užduoda toną“ Europos Sąjungoje, nekalbant apie Amerikos, Japonijos universitetus. Kaune ministras matytų vieną kitą perliuką, Vilniuje – tris.
„Itin svarbi paieška, kur galite save realizuoti. Panaikinus Šiauliuose universitetą, Šiauliai taptų dideliu kaimu“, – sakė ministras.
D. Pavalkio manymu, ŠU gali nužudyti tie patys iššūkiai, kurie grasina visiems universitetams ir aukštajam mokslui. Pagrindine „bėda“ ministras įvardijo neformalųjį arba internetinį mokymą.
„Studentas, galėdamas pasirinkti universitetinį Šiaulių ar Oksfordo pažymėjimą, rinksis Oksfordą“, – sakė ministras.
ŠU Senato pirmininkas profesorius Vincas Laurutis ministrui išsakė mintį dėl Panevėžio įtraukimo į regioną: galbūt ateityje universitetas galėtų vadintis Aukštaitijos? Dar vienas pasiūlymas: prie universiteto prijungti kolegijas, kurios konkuruoja savo siūlomomis studijomis.
„Regioninis universitetas galėtų būti išsidėstęs per du miestus. Šias diskusijas tęskite“, – patarė ministras.
D. Pavalkis pabrėžė Konstitucinio teismo išaiškinimą dėl universitetų nepavaldumo: „Pagal galiojančias tvarkas, negalime reguliuoti universitetų veiklos. Kol tokia situacija egzistuoja, jokių papildomų perdavimų, juo labiau, kolegijų universitetams, – nebus“.
Jei universitetų savivalda nebūtų iškelta aukščiau Konstitucijos, ministras pritartų, kad Šiaulių universitetas turėtų savo, Šiaulių universiteto, kolegiją.
Naikins siauras specialybes
Profesorius Teodoras Tamošiūnas domėjosi, gal būtų galima didinti tikslinį priėmimą. Šiuo metu ŠU turi 32 tikslines vietas. „Gal būtų galima eiti dar toliau, kad abiturientas, sudaręs sutartį su įmonėmis, pirma rinktųsi darbo vietą, o po to – universitetą ir studijų programą?“
„Visą laiką bandau priminti, kad pasikeitė politinė valdžia. Nuo laisvojo liberalizmo palengva grįžtame prie to, kad valstybė pasiruošusi finansuoti tas sritis, kurių reikia valstybei. Laisva rinka baigėsi, bus reguliuojama“, – sakė ministras. Ir pacitavo Lenino apibrėžimą, kad laisvė yra suprastas būtinumas.
Pasak D. Pavalkio, atrodo juokingai, kai studentas „įstoja į priekinio dešinio rato inžinierius“. Šiuo metu ir Vilniaus universitete yra specialybių, kur studentai neturi kas veikti, nes mokslo krūvis – minimalus.
Ministro teigimu, „didelis šansas“, kad kitąmet, pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą, bus stojama ne į studijų programas, o į studijų kryptis. Modulinis mokymas, mano D. Pavalkis, turėtų pagerinti situaciją.
„Kitų metų darbas – panaikinti siauras specialybes. Manau, ir jūs girdite iš pramonininkų, darbdavių, verslininkų, kad ruošiame niekam tikusius studentus.“
Ministras atkreipė dėmesį: nors Lietuvoje iškeliama žemės ūkio svarba, studentai, baigę žemės mokslus, neranda darbo arba dirba ne pagal specialybę. „Sprendimas, kad tokių specialistų trūksta, yra nepagrįstas“, – įsitikino D. Pavalkis.
Kitas kuriozas – bedarbių specialybių dešimtuke ir specialybių, kurių poreikis jaučiamas, dešimtuke sutampa net aštuonios specialybės. Pasak ministro, tai rodo, kad dirbama nelegaliai.
Ministro nuomone, visi studentai turėtų gauti kreditą ir mokėti už mokslą. Tų, kurie dirbtų Lietuvoje, kreditas palengva galėtų būti padengtas valstybės lėšomis.
D. Pavalkis mano, kad, mokėdami už studijas, studentai reikalautų maksimalių žinių iš dėstytojų.
Visiškas nesusipratimas – neraštingumas
Profesorė Giedrė Čepaitienė iškėlė problemą: atsiradus mokinio krepšelio sistemai, krito bendrojo lavinimo lygmuo, mokyklos, kovodamos dėl krepšelių, tampa vaikų užimtumo centrais.
Pasak ministro, 6, 8, 10 klasėse bus įvesta „vienokia ar kitokia kontrolė“. Mokiniai galės pasitikrinti, kokios yra jų bendros žinios, pasitreniruoti laikyti egzaminus.
Visišku nesusipratimu D. Pavalkis pavadino kritusį raštingumą.
„Lietuvių kalbos mokytojų ruošimas yra brangiau apmokamas, lituanistai gauna daugiau nei kinų kalbos specialistai. Dirba institutai, yra Lietuvių kalbos valstybinė inspekcija, o mokiniai, pasiėmę mobiliuosius telefonus ir kompiuterius, rašo be „š, ž, č“.
Pasak D. Pavalkio, pamokose mokiniai turi išmokti mintis dėstyti nuosekliai, rašyti nuo-iki, o ne tik įrašyti nosinę raidę ar padėti kablelį.
Prašė neskleisti žinios apie uždarymą
„Kai stojau į bakalaurą, man sakė, kad Šiaulių universitetas bus uždarytas“, – ŠU magistrantės žodžius ministrui pacitavo profesorius Arūnas Gumuliauskas.
A. Gumuliauskas pabrėžė nelygias Lietuvos universitetų konkurencines sąlygas ir nešvarų žaidimą, kurio koziris yra ŠU uždarymas. Profesorius prašė ministro ir ministerijos darbuotojų netęsti neteisingos žinios sklaidos.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
