Pagal naująją tvarką, nuo 2016 m. stojantys į valstybės finansuojamas vietas kolegijose ir universitetuose, papildomai turės būti išlaikę matematikos brandos egzaminą. To nereikės tik planuojantiems studijuoti menus.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Studentų ugdymo centro vadovė Vilija Dabrišienė, ne vienerius metus besigilinanti į jaunimo tobulinimą neabejoja, kad šis egzaminas – tik į naudą.
Nuolat bendraujate su moksleiviais. Su kokiais sunkumais jie dažniausiai susiduria, artėjant brandos egzaminų sesijai?
Jie patiria stresą, baimę, atsiranda būtinybė valdyti savo emocijas ir laiką. Kodėl visuomenėje egzaminai demonizuojami? Ar kam nors pavyko nugyventi gyvenimą, ar bent dieną, nesusiduriant su sunkumais? Kam nors pavyksta to išvengti darbe, šeimoje, asmeniniame gyvenime? Nemanau. Egzaminai – įprasta mokymosi proceso dalis, natūraliai užbaigianti mokymosi mokykloje etapą. Žmogus, kuris tikisi gauti brandos atestatą, turėtų įrodyti savo brandą ir – gebėjimą susidoroti su stresu, kylančiu egzaminų metu.
Kažkodėl girdisi daugybė nuomonių, jog šiuolaikiniam moksleiviui kažkaip ypatingai sunku, jis turi daug daugiau mokėti ir žinoti – tačiau tai netiesa. Štai rankose laikau 1975 metais išleistą matematikos uždavinyną skirtą 4-5 klasės moksleiviams. Gal galvosite, kad juokauju, bet kai kuriuos uždavinius iš šios knygos visada duodu išspręsti moksleiviams, besiruošiantiems laikyti matematikos egzaminą.
Ir patikėkite, dažnai šie uždaviniai yra visiškai neįveikiami dabartiniams vidutiniškai ir net gerai besimokantiems abiturientams. Jei netikite, galite susirasti bet kurį to laikotarpio matematikos uždavinyną.
Dabartinės matematikos programos tikrai nėra sunkesnės už buvusias prieš 20-30 metų. Dabartinė matematikos programa apima tik apie 60-80 proc. ugdymo turinio, kuris rekomenduojamas Europos inžinerinio mokymo asociacijos, besirenkantiems inžinerines studijas.
Užtenka žvilgtelti į tarptautinio bakalaureato (IB) ar angliškas „A- level“ mokyklines matematikos programas ir išsigąsime – mūsų vaikai neturi jokių šansų jas išspręsti. Net gavusieji Lietuvoje iš egzamino šimtuką, turi gerokai mažiau žinių.
Norintys įstoti į Kembridžo ar Oksfordo universitetus, turi ilgus mėnesius labai rimtai mokytis savarankiškai, nes kitaip jų laukiančiame matematikos egzamine „STEP“ jie neišspręs nė vieno uždavinio. Ir tam tikrai neužteks mokyklinių matematikos žinių.
Be abejo, mūsų mokyklose problemų yra. Ne veltui netyla pasipiktinimo švietimo sistema balsai. Tik šių problemų šaknų reikėtų ieškoti ne „per sunkiose“ programose. Manau, kad didžiausios problemos slypi ne ugdymo turinyje, o ugdymo procese.
Ar sutinkate su švietimo ir mokslo ministerijos sprendimu (ŠMM) nuo 2016 m. įvesti privalomą matematikos egzaminą?
Sprendimas įvesti privalomą matematikos egzaminą sukėlė daugybę pačių įvairiausių atgarsių, tačiau, mano manymu, kad šis žingsnis – tikrai reikalingas. Jis buvo žengtas ne šiaip – tai apverktinų Lietuvos moksleivių rezultatų tarptautiniuose tyrimuose išdava. Sprendimas įvesti šį egzaminą man suteikia dar vieną viltį – gal galų gale po truputėlį visuomenė pradės suprasti, kad neverta atsisakyti tūkstantmečiais nugludinto auklėjimo principo – „lenk medį kol jaunas.“
Gal pagaliau bus imta pasitikėti savo vaikais ir reikalauti iš jų darbštumo bei atkaklumo, siekiant tikslo. Visi tyrimai rodo – kuo didesni pedagogų ir tėvų lūkesčiai – tuo geresni moksleivių rezultatai. Aišku, privalomas matematikos egzaminas turi ir „neigiamų“ pusių. Socialiniame tinkle mano buvęs mokinys rašė: „Aš nepatenkintas. Aš moku skaičiuoti – tai garantuoja sėkmę. Bet dabar gali atsirasti konkurentų.“
Ministras D. Pavalkis teigia, kad egzaminas įvedamas siekiant sustiprinti visuomenės loginį ir matematinį mąstymą bei padidinti tiksliuosiuos mokslus išmanančių žmonių skaičių. Ką manote apie tokius tikslus, iškeltus Lietuvos visuomenei?
Tai labai aiškūs tikslai. Ir priemonė jiems pasiekti pasirinkta, manau, tinkamai. Juk norime, kad mūsų jaunimas būtų bent kiek išprusęs ir net humanitaras suprastų, kad trys ketvirtadaliai yra daugiau už du penktadalius?
Daugybė jaunų žmonių šiandien to nesupranta. Mes galime jaudintis dėl jau minėtų apverktinų Lietuvos moksleivių matematikos žinių atliktuose tarptautiniuose tyrimuose, tačiau kur kas baisiau, kai darbdavys negali rasti sandėlininko, kuris gebėtų apskaičiuoti kiek kubinių metrų krovinio telpa sunkvežimyje. Tą tikrai gebėdavo padaryti dvi klases baigęs mano senelis.
Privalomas matematikos egzaminas, deja, nereiškia, kad abiturientas, pretenduojantis įgyti teisę mokytis aukštojoje mokykloje, turės mokėti įrodyti teiginius, gebės spręsti sudėtingus uždavinius. Privalomas matematikos egzaminas reiškia, kad iš abituriento tikimasi, jog jis demonstruos elementarų matematinį raštingumą – gebėjimą suprasti skaičius, dydžius, spręsti paprastas problemas, atlikti elementarius skaičiavimus, suprasti skaičiais, procentais ar diagramomis pateiktą informaciją.
Juk visiškai aišku, kad neturint šių įgūdžių negalima studijuoti aukštojoje mokykloje net socialinius mokslus. Todėl, laikant šį egzaminą, abiturientų galimybės rinktis iš plataus siūlomų studijų programų spektro padidėja.
Kokios naujos galimybės, o gal grėsmės, pasirenkant studijas aukštojoje mokykloje ar darbo rinkoje, atsiveria Lietuvos jaunimui, įvedus šį įstatymą?
Kalbant apie darbo rinką ir jos prognozes galiu pasakyti, kad analitinį, loginį mąstymą turintį specialistą, darbdaviai vertina kur kas geriau, nei tą, kas jo neturi. Ne veltui kuo toliau, tuo daugiau darbdavių priimdami į darbą, darbuotojams liepia atlikti bendrųjų gebėjimų testus, kurių nemažą dalį sudaro matematiniai dalykai.
Šiemet valstybinio matematikos egzamino neišlaikė 12 proc. abiturientų. Kaip manote, kaip kis šis skaičius, įvedus privalomą matematikos egzaminą?
Tai baisus skaičius. Ir dar baisiau žinant, kad išlaikymo kartelė buvo nuleista. Tačiau pažvelkime į užduotis. Jei elementaraus uždavinio su procentais neišsprendžia 50 proc. egzaminui besiruošiančių abiturientų, tai ką apie procentus žino kiti?
Žinant, kad matematikos egzaminą rinkosi šiek tiek daugiau nei 40 % abiturientų, peršasi išvada, kad beveik 80 % brandos atestatus gavusių jaunuolių visiškai nesupranta procento sąvokos. Ar visuomenę tenkina tokie rezultatai? Gal geriau pažiūrėti teisybei į akis ir ieškoti priemonių situacijai pagerinti?
Moksleiviai būkštauja, kad nuo 2016 m. jie dar nebus pasirengę laikyti privalomą egzaminą vien dėl nenuoseklių mokyklinių programų. Ar mokyklos spės tinkamai paruošti abiturientus būsimam egzaminui?
Man nepatinka žodis „paruošti“, kai kalbame apie egzaminus. Jis perkelia atsakomybę nuo moksleivio ant mokytojo pečių. Kol kas neįmanoma žinių, mokėjimų, įgūdžių diegti kompiuteriniu būdu į galvas. Mokyklos paskirtis – sudaryti visas reikiamas sąlygas padėti išmokti. Įvedus privalomą egzaminą, nebuvo kalbama apie programų kaitą. Programa lieka ta pati ar beveik ta pati. Be to, matematika – nuostabus mokslas. Tai tarsi Pitagoro teorema, kuri nepavaldi laikui. Čia, matyt, būkštaujama dėl to, kad moksleiviai, kurie neplanavo rinktis egzamino, neplanavo ir mokytis. Jie planavo tiesiog formaliai „atbūti“ matematikos pamokas, pasirinkti lengvesnius kelius.
Deja, planai keičiasi. Labai dažnai moksleiviai žiauriai nukenčia dėl tokio savo pasirinkimo vėliau, kai renkasi studijas aukštojoje mokykloje ar tiesiogiai savo darbo vietoje. Staiga paaiškėja, kad ta tariamai, „nereikalinga“ matematika yra tiesiog būtina. Mūsų akademinės pagalbos kambaryje lankosi daugybė tokių studentų, kuriems padedame likviduoti mokyklinių žinių spragas.
Ko palinkėtumėte būsimiems abiturientams, kad šie nesibaimintų įvestų naujovių?
Kiekvienas iš mūsų turime aiškiai suprasti, kad tik pats yra savo laimės kalvis. Jei nuosekliai mokysitės visus mokykloje praleistus metus – jokie smulkūs egzaminų tvarkos pakeitimai jums bus nebaisūs. Kiekvienas moksleivis turi žinoti, kad tik jis pats atsakingas už savo mokymąsi ir žinias. Mokytojas – tik pagalbininkas.
Būkite aktyvūs, smalsūs, kūrybingi mokymosi proceso dalyviai, neleiskite, kad jus žemintų per lengvomis užduotimis, per mažais reikalavimais. Džiaukitės kiekvienu laipteliu aukštyn.
