Paklausė manęs vienas draugas, prašydamas sudėlioti šiuos tris dalykus pagal svarbą. „Tokios šiuolaikinės vertybės?“ – pamaniau aš, o iškeltas klausimas gerokai suglumino. Kai esi kokių trylikos, labai lengva pasakoti, kokias savybes turėtų turėti tavo pasakų princas.
Vėliau dalis jų tampa nereikšmingos, kitą dalį turi bene kiekvienas, dar kita tampa neapibrėžta ir galiausiai tesugebi išspausti kažkokias pamatines vertybes, kurias, tavo manymu, turėtų turėti šiuolaikinis žmogus.
Skamba visur ir garsiai. Daugelis piktinasi, jog seksas šiuolaikiniam žmogui tapo labai svarbu, tačiau nei vienas nesusimąsto, ką tas seksas iš tikrųjų reiškia. Taip, taip, brangus skaitytojau, net jei daba rieti nosį, jog net ir aš rašau apie tai, reikėtų suklusti ir skaityti toliau.
Anksčiau žmonės rengdavo masinius genties „vakarėlius“, rydavo visokias žoles ir keldavo sekso orgijas. Keldavo jie ne dėl to, jog būdavo „apsikaifavę“ ir ne dėl to, kad laukiniai. Seksas, visų pirma, pašalina atskirtumo jausmą. Kiekvienas žmogus turi priklausyti kokiai nors socialinei grupei. Jam to reikia kaip vandens. Seksas štai, dėl fiziologinio aparato nemalonius jausmus pašalina.
Seksologų teigimu, dažniausiai labai, o gal net perdėtai seksą mėgsta tie, kurie jaučiasi vieniši. O kaip dabar jaučiasi visuomenėje šiuolaikinis žmogus? Jis vienišas?
Keista būtų sakyti, jog viena iš pagrindinių šiuolaikinių vertybių yra meilė, tačiau tikrai neklystu. Ne, tai ne taurus jausmas, kurį apvainikuoja santuoka santarvėje ir pasiryžime aukotis. Šiuolaikinė meilė – emocijų burbulas. O dabar „mylėti“ pradedama anksti. Stebėjausi draugės dvylikamete dukra, kai ši pasakojo apie savo „meilę“ ir „santykius“.
„Taip taip, ji kalba kaip mes...“ – patikino draugė. Šiandien tu myli Petrą, rytoj Joną, savaitę laiko negali užmigti nuo minčių apie Ramunę, o vėliau vieną dieną myli Skaistę, kitą Ritą ir niekaip negali išsirinkti.
Mes tiesiog rodome savo emocijas. Rodome jas vaikiškai, primityviai ir tuo gyvename. Jei mažam vaikui skauda – šis verkia, jei pyksta – rėkia, džiaugiasi – šypsosi. Taip pat mylime ir mes. Jausdami, kad žmogus mums patrauklus, galbūt siūlo įdomias „santykių“ žaidimo taisykles mes stačia galva puolame į tai sakydami, jog tai sakralu ir ypatinga.
Ir pamirštame, kad meilė visų pirma yra pasiryžimas save skirti kažkam.
„Sveikatos ir meilės už pinigus nenupirksi“ – sako lietuviška patarlė, tačiau juk kažką nupirkti gali? „Kokia čia meilė, jei amžinai su antrąja puse pykstiesi dėl pinigų trūkumo šeimoje?“ – aiškino tas pats vaikinas.
Taip, pinigai yra komfortas. Taip, už pinigus gali nusipirkti linksmų pramogų ir gražių daiktų. Taip, pinigai dažnai leidžia tau turėti ir daugiau sveikatos, ir daugiau meilės, ir valdžią savo kišenėje... Be to visi juk esame žmonės, kartais tikime, kad to/tos vienintelio/vienintelės gal būt ir nėra. Gali sugyventi ne su vienu partneriu ir vis tiek bus tai, kas tave šiek tiek erzina, prie ko tenka taikytis. Ir jei turi pinigų, gal tai daryti lengviau?
Bet kam tarnauja pinigai, kai be jų daugiau nėra nieko? Ar tikrai tikrai galėtum būti su turtingu partneriu/-e, net jei šis tau nepatinka? O gal galėtum, šiuolaikinis žmogau?
Tad kam pirmenybė? Seksui, meilei, pinigams? O gal vis dėl to mes turime daugiau vertybių? Gal dar jaudinamės dėl savo artimo, gal mums rūpi gerbti kitą ir kad kitas gerbtų mus? Kokios tavo vertybės?
Marjeta Šamšonaitė
