Kiekvieną kartą išėjus į miestą sutinkame gausybę įvairių žmonių. Kalbu ne apie vidines savybes, charakterį, o būtent apie išvaizdą: seniai nebestebina paauglės žaliais plaukais ar auskaruoti vaikinai.
Kuo labiau, tuo dažniau galime pastebėti, kad auga noras išsiskirti, būti kitokiam, patekti į vakarėlio nuotraukas ar einant gatve būti atpažintam kitų. Kitaip tariant, kiekvienam reikia dėmesio. Labiau nei bet kada suklestėjo individualizmas, todėl išsiskyrimas iš minios tapo būtinas!
Ar taip buvo visada? Atrodo, jog mūsų tėvai buvo santūrūs, kuklūs ir dori paaugliai, mamos lakstė ilgom kasom, o tėčiai blogų blogiausia parūkydavo už kampo suktinę. Tačiau labiau pasidomėję, galime maištavimo idėjų atrasti įvairių laikmečių kultūroje.
Šeštajame dešimtmetyje paaugliai vilkosi džinsus ir šoko rokenrolą, karo metu plito hipių kultūra, o su ja muzika ir narkotikai, vėliau atsirado pankų judėjimas ir t.t. Individualizmas ir noras išsiskirti iš kitų daugiausia siejamas su pramonės revoliucija bei kaimo judėjimu į miestą.
Persikėlę į tokią triukšmingą, niekada nestojančią ir margą vietą, žmonės pradėjo pasigesti... veiklos. Kaime žmonės gyveno bendruomeniškai, visą laiką būdavo užimti, žinojo savo vietą, pareigas, jų ateitis buvo „paveldima“ (pavyzdžiui, sūnūs perimdavo tėvo ūkį). Miestuose bendruomenės sąvoka nėra tokia stipri. Čia kiekvienas gyvena sau, todėl žmonės pradėjo ieškoti savęs.
Materialiai žmonės šiuo metu apsirūpinę geriausiai istorijoje, todėl saviraiškai turi ne tik lėšų, bet ir pakankamai laiko. Mums nereikia galvoti, ką valgyti rytoj ir kaip tai pasigaminti. Šiais laikais, tikriausiai, rastume vieną kitą žmogų, kuris daugumą produktų, kuriuos naudoja, užsiaugina bei pasidaro pats. Viskas tapo greita, paprasta ir patogu, todėl sustiprėjo kitas poreikis – ne išgyventi, o bendrauti, gauti dėmesio.
Dėmesio lengviausia gauti kai esi matomas – išsiskiriant, maištaujant bei šokiruojant. Tai nereikalauja fizinių ar protinių savybių. Mokslininkai teigia, jog individualizmas dabar tapo deformuotas. Tapome tolerantiški vienas kitam, bet tarpusavyje susvetimėjome, tapome šalti. Dar niekada iki šiol žmogaus ego nebuvo toks didelis. Rūpinamės savimi, tenkiname savo poreikius, įvairiais būdais bandome gauti dėmesio, dingo bendruomenė ir dalinimasis.
Visa tai įgavo pagreitį. Ankščiau maištu buvo laikoma, kai moterys dėvėdavo kelnes. Šiais laikais, kai visi stengiasi būti vienaip ar kitaip originalūs, tam, kad išsiskirtum, reikia pasistengti dar labiau. Tai lyg kova dėl dėmesio, pasakymas savo išvaizda: „Pažiūrėk į mane!“
Atrodo, kad miestas tuoj sprogs nuo žmonių, spalvų, rasių, kalbų gausybės. Kiekvienas bando atkreipti į save dėmesį. Kūrybiškumas, išradingumas bei išskirtinumas dabar vertinamas ne tik gatvėje, bet ir darbe. To reikia, bet nepamirškime vieni kitų bei tarpusavio santykių. Sėkmės!
copenhagenstreetstyle.dk
copenhagenstreetstyle.dk
copenhagenstreetstyle.dk
copenhagenstreetstyle.dk
copenhagenstreetstyle.dk
copenhagenstreetstyle.dk
copenhagenstreetstyle.dk
copenhagenstreetstyle.dk
copenhagenstreetstyle.dk
copenhagenstreetstyle.dk
Goda Gutautaitė
