Praėjo diplomų įteikimo šventės Šiaulių universitete, ir šventinės nuotaikos pamažėl gęsta. Įvairių specialybių diplomus pasiėmę absolventai ne tik nerimauja dėl savo ateities, bet ir karštligiškai suka galvas, kur įsidarbinti. Ne vienas, pravėręs Darbo biržos duris, sužinojo, kad jo specialybė nepaklausi, todėl beveik nėra vilties rasti darbą. Nejaugi senelių ir tėvų ištuštintos santaupos vardan vaikų išsimokslinimo nuėjo šuniui ant uodegos?
Absolventai – ne išskirtiniai bedarbiai
Šiemet birželio mėnesį Šiaulių universitetą baigė 1896 absolventai. „Absolventams įteikta 1718 bakalauro diplomų, 174 magistro diplomai ir 4 mokslo laipsnio nesuteikiančių studijų pažymėjimai“, – sakė Ugnė Biezumaitė, ŠU Studijų skyriaus vyresnioji specialistė–studijų duomenų bazių analitikė. Anot pašnekovės, kaip ir kiekvienais metais, baigiančiųjų studijas bus ir šių metų spalio, gruodžio mėnesiais.
Į Šiaulių teritorinę darbo biržą skuba registruotis ne visi studentai. „O kam registruotis, juk vis tiek Darbo biržoje nieko nepasiūlys“, – pareiškė Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetą šiemet baigęs jaunas vyras. Anot absolvento, jo kurso draugas užsiregistravo Darbo biržoje, kurioje prastovėjo apie vienerius metus, tačiau Darbo biržos konsultantė nepasiūlė jokio darbo. „Aš pats susiradau darbą vienoje įmonėje. Be abejo, už minimumą, bet vis šis tas, o draugas ir iki šiol bedarbis“, – sakė pašnekovas.
„Neturime informacijos, kiek per šiuos metus Darbo biržoje užsiregistravo studentų, – teigia Janina Šiaulienė, Šiaulių teritorinės darbo biržos Paslaugų darbdaviams poskyrio vedėja. – Šiuo metu yra užregistruota 110 studentų.“
Pasak poskyrio vedėjos, liepos 2 dieną Darbo biržoje buvo įregistruoti 452 absolventai: 289 absolventai, baigę mokyklas 2011 metais, ir 163 baigę mokyklas šiemet.
Deja, Darbo birža neketina skirti daugiau laiko ir pastangų, įdarbinant absolventus, turinčius aukštąjį išsimokslinimą. „Dėl studentų įdarbinimo specialių programų nėra numatyta“, – sakė J. Šiaulienė. Pašnekovė siūlo studentams skelbti savo gyvenimo aprašymus (CV, – aut. pastaba) internetinėje duomenų bazėje „Talentų bankas“.
Darbo birža nepadėjo
Kalbinti bedarbiai studentai „Šiaulių naujienoms“ sakė, kad ne vienam iš jų teko susidurti su elementariausio mandagumo stokojančiomis Darbo biržos konsultantėmis. „Darbo biržoje esu registruotas jau 2 metus, konsultantė per tą laiką ne tik nepasiūlė darbo, bet ir jaučiausi taip, tarsi iš manęs tyčiotųsi“, – su kartėliu kalbėjo Valdas, šiemet baigęs Šiaulių universiteto Humanitarinį fakultetą.
Pasak jo, viena konsultantė akivaizdžiai leidusi suprasti, kad jis čia nepageidaujamas. „Ji manęs ne kartą ironiškai klausė, ką aš dirbsiu, kai baigsiu tokią nepaklausią specialybę, – pasakoja absolventas. – Ir ne kartą man siūlė tiesiog emigruoti iš Lietuvos, „gi aš nesu pririštas“.
Dienraščio „Šiaulių naujienos“ redakciją pasiekė ir studentės Ingos elektroninis laiškas iš Anglijos. Štai ką ji rašo: „Prieš kelerius metus Šiaulių universiteto Menų fakultete baigiau Estrados meno specialybę. Dėstytojai žadėjo labai daug. Baigusi studijas neradau jokio darbo. Keliose įmonėse išgirdau: „Jūs menininkė, tad kaip įsivaizduojate administratorės darbą?..“ „Jūs neturite pardavimų vadybininkės patirties...“
Pasak studentės, ji buvo užsiregistravusi Šiaulių darbo biržoje, bet ir ten niekas nepasiūlė darbo. Laiške Inga rašo: „Darbo biržos konsultantė ironiškai manęs klausinėjo, kaip aš išgyvensiu Lietuvoje būdama „menininke“. Šiuo metu gyvenu ir dirbu Anglijoje, slaugos namuose. Gaunu padorų atlyginimą, už kurį galiu pragyventi ir dar pasitaupyti. Skaudu, kad Lietuvai nereikia menininkų.“
Išsimokslinimas kainavo beveik 10 tūkstančių litų
Aukštasis išsimokslinimas nėra pigus dalykas. Taigi ne kiekviena šeima leidžia savo atžalas studijuoti universitetuose: mokslas per brangus, įsidarbinimo garantijos per mažos.
Dienraščio „Šiaulių naujienos“ korespondentas lankėsi pas šiaulietę, ponią Liną. Pašnekovė korespondento laukė susidėjusi šūsnis studijų sutarčių ir kvitų už mokslą. Skaičiavo kelissyk. „Mano sūnaus neakivaizdinės studijos Šiaulių universiteto Humanitariniame fakultete kainavo apie 9500 litų, neskaičiuojant keleto egzaminų perlaikymo ir kitų išlaidų“, – tvirtino ponia Lina.
Anot pašnekovės, beveik kiekvieną semestrą (studijų programa – filologija ir specializacijos, – aut. pastaba) mokėdavo vis kitokią sumą, nes Šiaulių universitetas peržiūrėdavo kitame universitete sūnaus laikytus egzaminus pagal analogišką studijų programą. „Kai kurie egzaminai būdavo įskaitomi, kai kurie ne – už juos reikėdavo susimokėti iš naujo ir perlaikyti. Dažniausiai mokėdavome po 1040 litų už semestrą, – kalbėjo ponia Lina, kilnodama kvitus ir vartydama mokslo sutartis. – Brangiausias buvo paskutinis – penktasis – kursas: už rudens semestrą mokėjome 1346 litus, už pavasario – 1100 litų.“
Studentus remia ir tėvai, ir seneliai
Vieni studentai studijuodami dirba, kitus remia tėvai ir seneliai. „Man ir mano pensininkei mamai taip pat teko paremti sūnų“, – sakė ponia Lina. Anot pašnekovės, ji dar kurį laiką dirbo, nors ir turi neįgalumą. Keletą kartų susimokėti už sūnaus studijas padėjo šeimos draugai.
„Studijuodamas neakivaizdžiai, dirbau keliose įmonėse už minimalų atlyginimą, – sakė Linos sūnus Valdas. – Norėjau įgyti darbinės patirties ir užsidirbti savo litą“. Pasak jo, šalyje prasidėjus krizei, netekęs darbo išvyko užsidirbti į Angliją. „Grįžau tik dėl to, kad norėjau baigti studijas universitete“, – teigė jis.
„Ar nebuvo per brangus jūsų šeimai sūnaus išsimokslinimas“, – klausiame ponios Linos. „Pagal mūsų šeimos pajamas sūnaus išsimokslinimas kainavo labai brangiai, tačiau to nesigailime“, – tikina moteris. Pasak šiaulietės, jų šeimai teko gerokai spaustis, daug ko atsisakyti, kad sūnus baigtų universitetą.
„Pažįstame ir daug didesnes pajamas turinčių žmonių, kurie neleistų savo vaikų į tiek kainuojančius aukštuosius mokslus, nes jiems tai per brangu. Kiekvienas turi teisę rinktis... Nesuprantu tik vieno, kodėl jauni, aukštuosius mokslus baigę žmonės valstybei nėra reikalingi“, – apmaudo neslėpdama kalba ponia Lina.
Studijos brangios, o kaip kokybė?
„Pigiausios yra socialinių ir humanitarinių mokslų studijos, brangiausios – menų“, – aiškina Ugnė Biezumaitė, Šiaulių universiteto Studijų skyriaus vyresnioji specialistė. Bakalauro studijų (nuolatinė studijų forma, – aut. pastaba) Menų fakultete kainos yra iš tiesų didžiulės. Jeigu kieno atžala, tarkim, pasirinktų vieną iš siūlomų specialybių, pvz., audiovizualinį meną, dailę ar estrados meną, tektų pakloti 11 100 litų už vienus metus.
Kitas pavyzdys: Humanitariniame fakultete nusprendusieji studijuoti anglų filologiją, anglų filologiją ir kitą užsienio kalbą, lietuvių filologiją ir komunikaciją turės sumokėti 6390 litų už metus.
Nederėtų pamiršti ir to, jog bus dar papildomų išlaidų: tokių kaip egzaminų perlaikymas (skolos, – aut. pastaba), konspektų kopijavimas, rašto darbų spausdinimas ir ne tik. Pavalgymas valgyklose. Be to, nemažai studentų važinėja į Šiaulius iš kitų miestų savo automobiliais, kiti – tarpmiestiniais autobusais. „Suskaičiavus kelionėms skirtus pinigus turbūt susidarytų panaši suma, kokią mokėjau už studijas“, – mąstė Vilniuje gyvenanti Šiaulių universiteto Humanitariniame fakultete vis dar studijuojanti Vaiva. Mokslas universitete brangus, o kokia jo kokybė?
Neseniai Švietimo ir mokslo ministerija pristatė pirmuosius aukštųjų mokyklų vertinimo rezultatus, kurie atspindi 2008–2010 metų veiklą. Pagal vieną iš kriterijų Šiaulių universitetas įvertintas neigiamai. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų, universitetui reikėtų labai pasitempti. Ištaisyti trūkumus ir pasitempti universitetas turės per trejus metus, nes priešingu atveju šiai aukštajai mokyklai gresia uždarymas.
Finansinė parama – ne visiems
„Šiaulių naujienos“ teiravosi, kokią finansinę paramą studentams teikia Šiaulių universitetas ir valstybė, kokioms studentų grupėms ji teikiama. „Kartais Šiaulių universitetas sumažina mokestį už mokslą studentams, kurių sunki materialinė, finansinė padėtis“, – teigė Ugnė Biezumaitė.
Anot pašnekovės, lengvatos išskirtinai bedarbiams ir neįgaliems studentams nėra taikomos. „Negalią turintys studentai gauna neįgaliems studentams skirtą finansinę paramą (skiria valstybė),“ – sakė ji.
„Studentas turi galimybę du kartus per metus kreiptis dėl socialinės stipendijos: rudens ir pavasario semestruose. Šiais metais kol kas įvyko tik pavasarinis dokumentų priėmimas, o rudens prasidės nuo rugsėjo 15–osios iki spalio 10 dienos“, – aiškina Valstybinio studijų fondo Stipendijų ir finansinės paramos skyriaus vyresnioji specialistė Viktorija Vigėlienė.
Valstybinio studijų fondo duomenimis, iš viso 2012 metų pavasario semestrui Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinėje sistemoje buvo užregistruota daugiau nei 12 tūkstančių studentų paraiškų, iš jų 8065 studentams skirta socialinė stipendija. Šiaulių universiteto studentai šių metų pavasario semestrui pateikė 756 paraiškas, o socialinė stipendija skirta 604 studentams.
Absolventas Valdas (filologija su specializacijomis, – aut. pastaba) pasidalijo sava patirtimi: „Darbo biržoje buvau registruotas 6 mėnesius, bet nedarbo draudimo išmoka man nebuvo paskirta. Tik po pusės metų buvo suteikta galimybė užsiregistruoti Socialinės rūpybos skyriuje ir gauti mėnesinę socialinę pašalpą (2011 metais – 315 litų, nuo 2012 metų – 350 litų vienam gyvenančiam asmeniui)“.
Valdo teigimu, jis gaudavo ir socialinę stipendiją iš Valstybinio studijų fondo – 390 litų per mėnesį. „Tiesą sakant, apie socialines stipendijas sužinojau atsitiktinai, iš vienos studentės, – sakė jis. – Susiradau internete Valstybinio studijų fondo tinklalapį, užpildžiau prašymą. Teko ilgokai palaukti. Vėliau atėjo pranešimas, kad man skirta socialinė stipendija. Nesuprantu, kodėl apie tokią galimybę neinformavo pats Šiaulių universitetas.“
Mindaugas ZIMKA
