Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), jau nudegusi aukštųjų mokyklų reitingavimo skandale, nori finansuoti dar vieną aukštųjų mokyklų vertinimo sistemą, kuri dalį universitetų nuvarys į kapus.
Skirtingi dalykai?
Vyriausybė šiandien svarstys ŠMM pasiūlymą pradėti vadinamąjį aukštųjų mokyklų akreditavimą. Jis turėtų remtis universitetų ir kolegijų išoriniu vertinimu, kuris valstybei kainuotų apie 400 tūkst. litų per metus. Daugiau kaip 480 tūkst. litų jau skirta šios sistemos metodikoms parengti, išbandyti ir realiems ištekliams įvertinti.
Kaip dienraščiui teigė švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė, išorinis vertinimas niekuo nepanašus į aukštųjų mokyklų reitingavimą, kurį po prieštaringai vertinamo konkurso laimėjo Demokratinės politikos institutas (DPI), glaudžiai susijęs su parlamentaru Mantu Adomėnu. Šiam reitingavimui buvo numatyta skirti 2,5 mln. litų, tačiau kilus skandalui švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sustabdė pinigų skyrimą ir laukia teisėsaugos institucijų išvadų.
"Tai yra visiškai nauja. Anksčiau, prieš aukštojo mokslo reformą, buvo vertinamos tiktai studijų programos. Ir tai, žinoma, neatskleisdavo bendro vaizdo, studijų kokybės, – kalbėjo N.Putinaitė. – Reitingavimas labiau orientuotas į visuomenines iniciatyvas vertinti aukštojo mokslo sistemą. Reitingo tikslas dažniausiai yra išryškinti, kurie yra geriausi, palyginti aukštąsias mokyklas tarpusavyje. O aukštųjų mokyklų vertinimo sistema skirta visai kitam tikslui – tam, kad ŠMM užtikrintų kokybės standartą, matuojamą labai aiškiais, apčiuopiamais kriterijais."
Viceministrės žodžiais, išorinis aukštųjų mokyklų vertinimas atliks visai kitokias funkcijas nei reitingavimas. Esą reitingavimas rodo, kurios šalies aukštosios mokyklos yra stipriausios, lyginama studijų kokybė Lietuvoje ir kitose regiono šalyse. O išorinis vertinimas apsiribos Lietuvos universitetais ir kolegijomis – jis pateiks ne lyginamąją jų analizę, o duomenis apie aukštųjų mokyklų atitiktį kokybės standartams.
Apsieis be konkursų?
Nors naujam aukštųjų mokyklų vertinimui ŠMM numato skirti solidžią sumą, konkursai nebus skelbiami. Esą vertinimą atliks ministerijai pavaldžios įstaigos.
"Duomenis rinkti jau pradėjome, nes anksčiau ar vėliau ta sistema turi startuoti. Pirmus rezultatus tikimės turėti iki metų pabaigos. Šiuo metu duomenis renka Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, dalį vertins ir Studijų kokybės vertinimo centras. Čia jokiu būdu nekalbama apie tai, kad kokie nors privatūs asmenys ar visuomenininkai tai darytų", – sakė N.Putinaitė.
Tiesa, Vyriausybei teikiamame nutarimo projekte teigiama, esą vertinant dalyvaus ir tarptautiniai ekspertai. N.Putinaitės žodžiais, juos samdys ŠMM pavaldžios vertinimą atliksiančios įstaigos. "Šiuo metu numatyta, kad užsienio ekspertai privalo dalyvauti. Tai yra tarptautinė norma", – pridūrė viceministrė.
Anot jos, užsienio ekspertų ir kitų aukštojo mokslo žinovų paslaugas "pagal standartines procedūras" pirks jau minėtos įstaigos.
Blogas įvertinimas – galas
N.Putinaitės teigimu, kurdama akreditavimo sistemą, ŠMM siekia nustatyti minimalią studijų kokybės kartelę, kurią turės įveikti kiekviena aukštoji mokykla. Esą neigiamai įvertinti universitetai ar kolegijos bus priversti nutraukti savo veiklą.
"Aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas – ŠMM vykdomos aukštojo mokslo kokybės priežiūros priemonė. Taip galima pasakyti. Yra numatyta, pagal ką ministerija reguliariai, kas šešerius metus, vertins aukštąsias mokyklas, siekdama nustatyti, ar viena ar kita aukštoji mokykla atitinka kokybės standartą, kurio norima. Aukštoji mokykla gali būti neakredituota", – aiškino viceministrė.
N.Putinaitės žodžiais, akreditavimas turėtų veikti jau kitais metais, iki 2011 m. rugsėjo aukštosios mokyklos turėtų gauti pirmuosius akreditavimo rezultatus. Tačiau neigiamai įvertintos įstaigos esą nebus iškart braukiamos iš aukštųjų mokyklų sąrašo – joms bus suteiktos laikinos akreditacijos, galiosiančios dvejus metus. Jeigu pasibaigus šiam laikotarpiui aukštoji mokykla vėl gaus neigiamą įvertinimą, ji neteks teisės dirbti.
Pasak jos, aukštųjų mokyklų akreditacijai nemažai įtakos turės ir pačių universitetų ar kolegijų įdirbis. "Yra numatyta ir savianalizė. Kad pačios mokyklos, analizuodamos savo veiklą, efektyvumą, pačios įvertintų, kiek efektyviai jos veikia", – pridūrė N.Putinaitė. Anot jos, aukštosios mokyklos ir pačios turės iš dalies finansuoti naująją sistemą.
