Kažin, ar daug yra nežinančių, kokia per diena buvo spalio penktoji? Gėlių turgelyje kaip niekada pilna mokinių. Kažin ar jie ten savo noru? Ar tai tėvų primesta prievolė? Manau, visi supratome apie kokią reikšmingą dieną kalbu. Taip tai Tarptautinė mokytojų diena.
Kadangi neseniai pati buvau mokinė, nors ir ne pradinių klasių, bet visgi nusprendžiau paklausti keleto buvusių savo klasės draugų, kokie jų prisiminimai apie savo mokytojus. Ar jie pamena savo pirmąją auklėtoja? Taip taip, būtent pirmąją. Juk ji ir yra tas žmogus, kuris supažindina mus su mokykla, su jos vargais bei džiaugsmais. Tai tas žmogus, kuris ugdo mumyse meilę knygoms ir skatina mus domėtis aplinkiniu pasauliu bei žadina mumyse glūdinčius talentus ir gabumus. Smalsu buvo paklausti, ar mano bendraamžiai surado laiko ir pasveikino nors vieną mokytoją su šia jiems svarbia rudens švente.
Anot apklaustosios Aušros, pirmoji mokytoja jai paliko gerą ir malonų įspūdį. Mergina ją atsimena kaip savo draugę bei padėjėją, kuri visada patardavo jai rūpimais klausimais. Anot Aušros, mokytoja niekada jos neatstumdavo, niekada nepasijuokdavo iš jos vaikiškų problemų. Kiek tik galėdavo, tiek ir patardavo, paguosdavo bei padrąsinadavo. Mergina iš visų jai mieliausių pedagogų išskyrė būtent savo pirmąją mokytoja. Deja, Aušros paklausus, ar ji pasveikino ją su švente, sulaukiau neigiamo atsakymo. Pasiteisindama ji pabrėžė, jog pasveikinti mokytojos jai nepavyko dėl laiko stokos.
Kiek kitokią nuomonę apie savo pirmąją mokytoją yra susidaręs apklaustasis Haroldas. Jis, didelei nuostabai, prisipažino, kad nelabai savo pirmąją auklėtoją ir atsimena. Anot jo, visos mokytojos yra vienodos, su savo teigiamiomis ir neigiamomis savybėmis. Niekuo pirmosios mokytojos jis negalėtų išskirti. Jokių sentimentų mokyklai jis nejaučia. Nieko stebėtino, jog mokytojų dienos proga jis nepasveikino jokios pedagogės.
Priešingai mano apklaustoji Simona. Ji teigia, jog pirmoji mokytoja jai buvo tarsi antroji mama. Simona labai gerai atsimena savo pirmąsias dienas mokykloje, pokalbius su ja. Ji pabrėže, jog ir dabar, kai pati jau yra bebaigianti universitetą, dažnai apsilanko savo pirmojoje mokykloje. Anot jos, nereikia jokios ypatingos progos aplankyti savo mylimą auklėtoją, nors šios reikšmingos dienos proga ji savo mokytoją vis tik nepasveikino.
Ieva teigia, jog norėtų sugrįžti į mokyklos laikus, nes tada buvo nerūpestingi laikai. Ji jaučia begalę sentimentų būtent pirmajai savo mokyklai. Tada ji patyrė ir pirmąją vaikišką meilę, kai atrodė, kad pasaulis priklauso tik jai ir jam. Naivu, bet miela.
Pirmosios mokytojos ji niekuo negalėjo išskirti. Anot jos, žmogus kaip žmogus. Nieko ypatingo. Vis tik mergina nušvinta, kai prisimena jai itin brangų žmogų iš mokyklos laikų. Būtent lietuvių kalbos mokytoja jai paliko didžiulį ir ryškų įspūdį. Galbūt todėl, jog ji yra lietuvių filologijos studentė. Ši mokytoja merginai patiko, nes leido laisvai reikšti savo mintis, nevaržė primestomis taisyklėmis. Ieva jai yra itin dėkinga, nes tik jos paskatinta ji pasirinko lietuvių filologijos studijas, dėl ko ji visai nesigaili ir yra labai patenkinta. Būtent lietuvių kalbos mokytoją ji ir pasveikino su Tarptautine mokytojų diena.
Smalsu buvo paklausti Vilijos nuomonės, juk jos mama moko vaikus matematikos. Kaip ir buvo galima tikėtis mergina pedagogo profesiją itin vertina. Anot jos, tai sudėtingas ir daug pastangų reikalajantis darbas. Mergina labai gerai atsimena savo pirmąją mokytoją, nes ji atskleidė jos talentą dailei. Vilija jai yra labai dėkinga, nes šiuo metu ji yra dailės akademijos studentė. Nereikėjo net klausti, ar ji pasveikino savo pirmąją mokytoją su mokytojų švente. Mergina netgi padovanojo savo kurtų rankdarbių savo mylimai mokytojai.
Pabaigai palikau itin „gardų kąsnelį“. Kategoriškiausias buvo Vytautas. Vos tik jo paklausiau apie mokyklą, jos mokytojus, jis rėžė griežtą savo nuomonę apie tai, kaip jį erzina dabartinė švietimo sistema, kiek spragų jis joje mato. Mokytojai jam visi blogi, nemokantys dirbti savo darbo, tik sugebantys rengti streikus. Vienintelis prisiminimas iš mokyklos jam, kai jį bardavo už neatliktus namų darbus. Mokykla jam sustabarėjusi, jokių vaiko gabumų neugdanti institucija. Jokios mokytojos, juolab pirmosios, jis su Tarptautine mokytojų diena nepasveikino.
Būtų nuobodoka, jei visi skirtų didžiausius ditirambus savo buvusiems mokytojams, ypač pirmiesiems. Bet visgi sutikime, jog šios profesijos atstovai yra labai svarbūs mokinių gyvenime. Būtent pirmasis mokytojas yra tarsi tiltas vedantis vaiką į neaprėpiamą žinijos pasaulį. Norėtųsi paklausti, o Jūs ar pasveikinote savo pirmąją mokytoją su šia gražia saulėta rudens švente? Ar nors vieną iš savo buvusių mokytojų pamaloninote rudeniška gėlių puokšte? Jei nesuspėjote, tai kaip sakoma „geriau vėliau, nei niekada”. Juk parodytas dėmesys taip šildo...
Austė Jonaitytė
