Gestai (nuotr. freedigitalphotos.net)

Gestai (nuotr. freedigitalphotos.net)

Gar­si mu­zi­ka ar ty­lūs drau­go šnabž­de­siai – mums įpras­ti gar­sai. Ta­čiau tiems, ku­rie gy­ve­na ty­lo­je, tai, de­ja, tik sva­jo­nė. Žmo­nės, jun­gian­tys tuos, ku­rie gir­di, ir tu­rin­čius klau­sos ne­ga­lią, – ges­tų kal­bos ver­tė­jai. Šian­dien pri­sta­ty­si­me ges­tų kal­bos ver­tė­jo dar­bo sub­ti­ly­bes ir tik­ras gy­ve­ni­mo is­to­ri­jas, prak­ti­nę spe­cia­ly­bės pu­sę, o ne sau­sas stu­di­jų pro­gra­mas. Vil­niaus ap­skri­ties ges­tų kal­bos ver­tė­jų cen­tro Aly­taus pa­da­li­nio va­do­vė Rū­ta Ka­vo­ly­nie­nė pa­sa­ko­jo apie šio dar­bo pri­va­lu­mus ir trū­ku­mus, aly­tiš­kė tre­čio kur­so stu­den­tė Ri­ta Vo­lun­ge­vi­čiū­tė – apie stu­di­jas, Vil­niaus ko­le­gi­jos lek­to­rius An­drius Ba­ri­se­vi­čius pri­sta­tė stu­di­jų pro­gra­mą iš pir­mų lū­pų. Abi­tu­rien­te, mes ti­ki­mės, kad į klau­si­mą, ar tu no­ri bū­ti ges­tų kal­bos ver­tė­ju, ga­lė­si at­sa­ky­ti po šios pa­žin­ties su spe­cia­ly­be.

Dar­bo is­to­ri­ja

Vil­niaus ap­skri­ties ges­tų kal­bos ver­tė­jų cen­tro Aly­taus pa­da­li­nio va­do­vė Rū­ta Ka­vo­ly­nie­nė

REKLAMA

Ges­tų kal­bos ver­tė­jai yra in­for­ma­ci­jos srau­to tar­pi­nin­kai, ku­rių tiks­las – kuo tiks­liau, aiš­kiau iš­vers­ti. „Mo­ky­tis ges­tų kal­bos rei­kia nuo­la­tos, nes at­si­ran­da nau­jų ges­tų, jie ku­ria­mi, įtrauk­ia­mi į kal­bą. Tru­pu­tį ski­ria­si ben­dra­vi­mas įvai­riuo­se Lie­tu­vos re­gio­nuo­se. Pa­ti kal­ba yra la­bai įdo­mi, gy­va, emo­cio­na­li, dir­bi vi­sa – vei­do mi­mi­ka, ju­de­siai. Tu vi­sa kal­bi“, – įsi­ti­ki­nu­si Vil­niaus ap­skri­ties ges­tų kal­bos ver­tė­jų cen­tro Aly­taus pa­da­li­nio va­do­vė R.Ka­vo­ly­nie­nė. Ji su­ti­ko at­sa­ky­ti į ke­le­tą „Aly­taus nau­jie­nų“ klau­si­mų.

– Ko­kie yra pa­grin­di­niai ges­tų kal­bos ver­tė­jo dar­bo pri­va­lu­mai ir trū­ku­mai?

– Pa­grin­di­nis pri­va­lu­mas – nuo­la­ti­nis ben­dra­vi­mas ir ži­nių ba­ga­žo di­di­ni­mas. Drau­ge su klau­sos ne­ga­lią tu­rin­čiu žmo­gu­mi ten­ka lan­ky­tis įvai­rio­se įstai­go­se: po­li­kli­ni­ko­je, teis­me, po­li­ci­jo­je, plės­ti sa­vo aki­ra­tį. Pri­sie­i­na vers­ti įvai­riuo­se ren­gi­niuo­se, net ir baž­ny­čio­je – su­tuok­tu­vių ce­re­mo­ni­ją, Šven­tą­jį Raš­tą, prie­sai­kas. Juo­kia­mės, kad vie­na mū­sų ver­tė­ja iš­ta­rė „taip“, nors iki šiol ir ne­iš­te­kė­jo. Daž­nai bū­na net ir taip, kad žmo­nėms ver­ti­mo pa­slau­ga ne­rei­ka­lin­ga, ta­čiau jie at­ei­na pa­ben­drau­ti. Tai yra ko­mu­ni­ka­ci­ja su žmo­nė­mis – nuo­la­ti­nis ju­dė­ji­mas ir mo­ky­ma­sis.

Trū­ku­mų dar­be ma­žiau. Kar­tais už­sa­ko­vui ver­tė­jas ne­pa­tin­ka, nors tech­niš­kai dar­bą at­lie­ka ge­rai. Gal­būt vei­de įžiū­ri tai, kas ne­ke­lia pa­si­ti­kė­ji­mo. Bū­na, lau­kia­me klien­tų at­vyks­tant į su­si­ti­ki­mo vie­tą ir ne­su­lau­kia­me. To­kiu at­ve­ju pa­slau­gų klien­tui su­teik­ti ne­ga­li­me.

REKLAMA

– Ar ges­tų kal­bos ver­tė­jo pa­slau­gos pa­klau­sios?

– Šiuo me­tu Aly­taus pa­da­li­ny­je yra trys ver­tė­jos ir pa­da­li­nio va­do­vė. Ka­dan­gi vie­na ver­tė­ja mo­ti­nys­tės atos­to­go­se, dir­ba dvi – pa­gal pa­klau­są mū­sų už­ten­ka. Pa­ti Pe­da­go­gi­nia­me uni­ver­si­te­te bai­giau so­cia­li­nę pe­da­go­gi­ką, ges­tų kal­ba bu­vo vie­nas iš pa­si­ren­ka­mų­jų da­ly­kų, ku­ris ma­ne su­ža­vė­jo, su žmo­nė­mis, tu­rin­čiais klau­sos ne­ga­lią, ben­drau­ju ir pa­ti.

Žmo­nės, ku­riems rei­kia mū­sų pa­slau­gų, yra vy­res­nio am­žiaus, jie tru­pu­tį už­da­res­ni. Gal­būt to­dėl, kad kaip gim­to­ji kal­ba ges­tų kal­ba bu­vo pri­pa­žin­ta tik 1995 me­tais. Kai ku­rie iš jų gat­vė­je ges­tų kal­ba net ne­kal­ba – kom­plek­sai li­kę iš se­nes­nių lai­kų. O jau­ni­mo Aly­tu­je la­bai ma­žai, nes nė­ra kur mo­ky­tis, trūks­ta pa­pil­do­mos veik­los, to­dėl jie iš­vyks­ta į di­džiuo­sius mies­tus.

– Ko­kių sa­vy­bių rei­kia tu­rė­ti ges­tų kal­bos ver­tė­jui?

– No­rint dirb­ti to­kį dar­bą, vi­sų pir­ma rei­kia bū­ti jam at­si­da­vu­siam, no­rė­ti jį dirb­ti. Jei­gu dar­bo ne­my­lė­si, ta­da jis ne­bus mie­las. Tu­ri bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus, ta­čiau ra­mus ir neut­ra­lus. Ges­tų kal­bos ver­tė­jas tu­ri per­teik­ti in­for­ma­ci­ją ne­reikš­da­mas sa­vo nuo­mo­nės. Įvai­rio­se si­tu­a­ci­jo­se rei­kia to­le­ran­ci­jos, su­pra­ti­mo ir su­si­kal­bė­ji­mo. Mo­kė­ti iš­si­suk­ti iš si­tu­a­ci­jos, val­dy­ti ją – vie­ni svar­biau­sių da­ly­kų. Pa­rei­gin­gu­mas ir at­sa­kin­gu­mas šia­me dar­be bū­ti­nas. O už­vis svar­biau­sia – kon­fi­den­cia­lu­mas.

REKLAMA

– Ką pa­tar­tu­mė­te abi­tu­rien­tui, no­rin­čiam stu­di­juo­ti ges­tų kal­bą?

– Pir­miau­sia pa­tar­čiau su­si­pa­žin­ti su ges­tų kal­ba iš ar­čiau – tu­rė­ti ar­ti­mes­nį kon­tak­tą, su­pras­ti, kas tai yra. Svar­biau­sia ne­tu­rė­ti ro­ži­nių aki­nių, la­bai gra­žiai skam­ba – ges­tų kal­ba. O dar­bas nė­ra leng­vas, vis­kas pri­klau­so ir nuo mies­to, ku­ria­me dir­bi. Rei­kia įdė­ti daug pa­stan­gų, daug lai­ko, ati­duo­ti vi­są sa­ve. Mo­ky­tis tik tam, kad tu­rė­tu­mė­te di­plo­mą, ne­ver­ta, nes ta­da su ges­tais ga­li­ma su­si­pa­žin­ti ir ki­taip.

– Ar stu­den­tai pas jus at­lie­ka prak­ti­ką?

– Kiek­vie­nais me­tais tu­ri­me be­si­prak­ti­kuo­jan­čių stu­den­tų. Dirb­da­mas su stu­den­tu tu­ri ati­duo­ti daug sa­vęs. Jis pri­va­lo su­pras­ti, ar no­ri iš­mok­ti prak­ti­nių da­ly­kų, koks jo prak­ti­kos tiks­las, ką jis no­ri su­ži­no­ti. Stu­di­jų pra­džio­je stu­den­tai at­ei­na už­si­dė­ję spal­vo­tus aki­nius. Kai pa­klau­siu, kas yra ges­tų kal­bos ver­tė­jas, krykš­tau­ja, kad vis­kas la­bai ge­rai: vis­ką da­ry­siu už žmo­gų su klau­sos ne­ga­lia. Stop! Ne­rei­kia už jį vis­ko da­ry­ti, jis yra svei­kas, pro­tin­gas, jis vis­ką val­do, jam rei­ka­lin­ga ko­mu­ni­ka­ci­ja, in­for­ma­ci­jos per­tei­ki­mas. Čia jau­nas žmo­gus, ver­tė­jas, tu­ri ne­su­klys­ti, jis ne­bus to žmo­gaus glo­bė­jas, jam to ne­rei­kia ir taip ne­tu­ri bū­ti, jis tu­ri bū­ti tik in­for­ma­ci­jos šal­ti­nis – srau­tas. Mes tu­ri­me au­sis, o jis tu­ri ver­tė­ją.

Apie stu­di­jas iš pir­mų lū­pų:

Vil­niaus ko­le­gi­jos lek­to­rius An­drius Ba­ri­se­vi­čius

Vil­niaus ko­le­gi­ja yra vie­nin­te­lė Lie­tu­vos aukš­to­ji mo­kyk­la, siū­lan­ti pro­gra­mą „Lie­tu­vių ges­tų kal­bos ver­ti­mas". Pa­sak lek­to­riaus A.Ba­ri­se­vi­čiaus, at­nau­jin­to­je pro­gra­mo­je dau­giau dė­me­sio skir­ta lie­tu­vių ges­tų kal­bai, nes per tre­jus me­tus ten­ka iš­mok­ti vi­siš­kai nau­ją kal­bą. „Tai nė­ra pa­pras­ta, bet pa­ty­rę kur­tie­ji dės­ty­to­jai, ku­riems ges­tų kal­ba gim­to­ji, grei­tai ran­da ben­drą kal­bą su stu­den­tais. Pra­mo­kę ges­tų kal­bos, stu­den­tai pra­de­da mo­ky­tis vers­ti iš lie­tu­vių kal­bos į ges­tų kal­bą ir at­virkš­čiai.“

REKLAMA

Pri­dė­ti­nė pro­fe­si­jos ver­tė

A.Ba­ri­se­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad ši pro­fe­si­ja tik­rai ne­nu­obo­di, kas­dien rei­ka­lau­jan­ti ne tik kal­bi­nių įgū­džių, bet ir iš­ma­ny­mo, kaip tin­ka­mai elg­tis įvai­rio­se si­tu­a­ci­jo­se, kaip re­a­guo­ti kin­tant ap­lin­ky­bėms. Ges­tų kal­bos ver­tė­jai ver­čia ban­ke, po­li­kli­ni­ko­je, teis­me, po­li­ci­jo­je, baž­ny­čio­je, uni­ver­si­te­te, kon­fe­ren­ci­jo­se – vi­sų vie­tų ne­įma­no­ma ir pa­mi­nė­ti. „Ka­žin ar yra to­kių pro­fe­si­jų at­sto­vų, ku­rie ap­lan­ko tiek įstai­gų ir tiek daug ži­no, kiek ges­tų kal­bos ver­tė­jas, – tai pri­dė­ti­nė pro­fe­si­jos ver­tė as­me­niui“, – ges­tų kal­bos ver­tė­jo dar­bo pri­va­lu­mus var­di­jo lek­to­rius.

Mo­ky­tis ges­tų kal­bos rei­kia nuo­la­tos, nes ji gy­va, kin­ta. „Pa­ti nau­jau­sia šiuo me­tu ver­tė­jų cen­trų tei­kia­ma pa­slau­ga, o gal šiek tiek ir iš­šū­kis – nuo­to­li­nis ver­ti­mas vaiz­do skam­bu­čiu. Tad stu­den­tai, be ben­drų­jų ir jau iš­var­dy­tų da­ly­kų, stu­di­juo­ja kur­čių­jų kul­tū­rą, pro­fe­si­nę eti­ką, ges­to­ty­rą, ko­mu­ni­ka­ci­jos pa­grin­dus“, – apie stu­di­jų pro­gra­mą kal­bė­jo A.Ba­ri­se­vi­čius.

Be­ri­bės dar­bo ga­li­my­bės

„Stu­di­juo­ti ir ruoš­tis tap­ti lie­tu­vių ges­tų kal­bos ver­tė­ju pa­de­da smal­su­mas, at­vi­ru­mas nau­jai pa­tir­čiai, ko­mu­ni­ka­bi­lu­mas, ge­bė­ji­mas pri­im­ti spren­di­mus, orien­ta­ci­ja įvai­riuo­se kul­tū­ri­niuo­se kon­teks­tuo­se, sa­va­ran­kiš­ku­mas“, – dės­to ges­tų kal­bos spe­cia­lis­tas.

REKLAMA

Ka­dan­gi ges­tų kal­bos ver­tė­jas nuo­lat ben­drau­ja su žmo­nė­mis, tiek kur­čiai­siais, tiek gir­din­čiai­siais, jam ne­tu­rė­tų bū­ti sve­ti­mos ir žmo­giš­ko­sios sa­vy­bės.

„Lie­tu­vių ges­tų kal­bos ver­tė­jo dar­bas – tai pa­slau­ga, ku­riai at­lik­ti rei­kia aukš­to ly­gio kal­bi­nių, kul­tū­ri­nių, ko­mu­ni­ka­ci­nių ir so­cia­li­nių kom­pe­ten­ci­jų. Ges­tų kal­bos ver­tė­jo pro­fe­si­jos pres­ti­žas, o kar­tu ir po­rei­kis pa­ste­bi­mai au­ga tiek Eu­ro­po­je, tiek Lie­tu­vo­je. Mo­kant tarp­tau­ti­nę ges­tų ir ke­lias už­sie­nio kal­bas ver­tė­jui at­si­ve­ria pla­čios ga­li­my­bės teik­ti ver­ti­mo pa­slau­gas eu­ro­pi­nė­je erd­vė­je“, – apie kar­je­ros per­spek­ty­vas už­si­mi­nė Vil­niaus ko­le­gi­jos lek­to­rius.

Kal­ba mąs­ty­mui ir ben­dra­vi­mui

Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je gy­ve­na dau­giau ne­gu 8 tūkst. klau­sos ne­ga­lią tu­rin­čių žmo­nių, ku­riems ges­tų kal­ba – gim­to­ji. Ji su­vo­kia­ma vi­zu­a­liai ir daž­niau­siai per­duo­da­ma ges­tais, ku­rie žy­mi są­vo­kas. Ges­tų kal­bos ver­tė­jo gra­ma­ti­ka re­mia­si plaš­ta­kos for­mo­mis, vei­do ir kū­no ju­de­siais.

Ges­tų kal­bos moks­las po­pu­lia­rė­ja tiek už­sie­ny­je, tiek Lie­tu­vo­je. Mo­ko­si ne tik tie, ku­rie su­si­du­ria su klau­sos ne­ga­lią tu­rin­čiais ar­ti­mai­siais, bet ir no­rin­tys iš­mok­ti ges­tų kaip už­sie­nio kal­bą. Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se ges­tų kal­ba yra ket­vir­ta pa­gal už­sie­nio kal­bų po­pu­lia­ru­mą. Ges­tų kal­bos mo­ky­ma­sis la­vi­na pro­tą ir drau­ge ge­ri­na pa­sta­bu­mą, mąs­ty­mą, ug­do pan­to­mi­mos ge­bė­ji­mus.

REKLAMA

Apie lie­tu­vių ges­tų kal­bą

Ges­tų kal­ba yra tarp­tau­ti­nė, įvai­rio­se ša­ly­se var­to­ja­mos skir­tin­gos ges­tų kal­bos, ta­čiau jos re­mia­si ben­drais prin­ci­pais. Lie­tu­vių ges­tų kal­ba tu­ri sa­vi­tą gra­ma­ti­ką, lek­si­ką, vi­sa­ver­tę kal­bi­nę sis­te­mą. Lie­tu­vių ges­tų kal­bo­je esa­ma daug są­sa­jų su ru­sų, bet ji la­bai ski­ria­si nuo ki­nų ges­tų kal­bos.

Įvai­riuo­se šal­ti­niuo­se mi­ni­ma, kad nuo 1945 iki 1990 me­tų lie­tu­vių ges­tų kal­ba nau­do­ta kar­tu su ru­sų ges­tų kal­ba – jos bu­vo ar­ti­mos. At­kū­rus ne­pri­klau­so­my­bę lie­tu­vių ges­tų kal­ba vys­to­si kaip ne­pri­klau­so­ma kal­ba. 1995 me­tais Vy­riau­sy­bė ofi­cia­liai pri­pa­ži­no Lie­tu­vos Res­pub­li­kos kur­čių­jų gim­tą­ja kal­ba ges­tų kal­bą, su­teik­da­ma jiems ga­li­my­bę gim­tą­ja kal­ba pa­si­rink­ti ir tė­vų kal­bą. Ges­tų kal­ba yra kur­čių­jų gim­to­ji kal­ba (Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ne­įga­lių­jų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos įsta­ty­mo 4 straips­nis). Nuo 1996 me­tų ges­tų kal­ba pra­dė­ta ty­ri­nė­ti, ją ti­ria ir nor­mi­na VšĮ Sur­do­lo­gi­jos cen­tras.

Apie stu­di­jas iš pir­mų lū­pų:

stu­den­tė iš Aly­taus Ri­ta Vo­lun­ge­vi­čiū­tė

„Vai­kys­tė­je tu­rė­jau drau­gę, tu­rin­čią klau­sos ne­ga­lią, ir ne­ga­lė­jau su ja su­si­kal­bė­ti. Mes žais­da­vo­me ir nie­ko ne­kal­bė­da­vo­me, ta­čiau įsto­jus stu­di­juo­ti ges­tų kal­bos, aš ją su­si­ra­dau ir da­bar ga­liu su ja ben­drau­ti – dėl to esu la­bai lai­min­ga“, – vai­kys­tės pri­si­mi­ni­mu pa­si­da­li­jo aly­tiš­kė R.Vo­lun­ge­vi­čiū­tė, Vil­niaus ko­le­gi­jo­je stu­di­juo­jan­ti lie­tu­vių ges­tų kal­bos ver­ti­mą. Mer­gi­na įsi­ti­ki­nu­si, kad šios stu­di­jos iš­skir­ti­nės.

REKLAMA

Vie­toj so­cia­li­nio dar­bo – ges­tų kal­ba

Nie­ka­da ne­sva­jo­ju­si stu­di­juo­ti ges­tų kal­bos, šian­dien R.Vo­lun­ge­vi­čiū­tė džiau­gia­si ga­li­my­be mo­ky­tis ir pa­žin­ti kur­čių­jų ben­druo­me­nę: „Vi­sa­da no­rė­jau stu­di­juo­ti so­cia­li­nį dar­bą, pa­dė­ti žmo­nėms. Žur­na­le „Kur sto­ti 2010“ žiū­rė­jau įvai­rių spe­cia­ly­bių ap­ra­šus. Ges­tų kal­ba pa­si­ro­dė įdo­mi ir uni­ka­li spe­cia­ly­bė. Ta­čiau so­cia­li­nį dar­bą vis dėl­to įra­šiau pir­muo­ju nu­me­riu, ges­tų kal­bą – tre­čiuo­ju.“

Ta­čiau li­ki­mas ir sto­ji­mo re­zul­ta­tai aly­tiš­kę pri­ver­tė pa­si­rink­ti. Į so­cia­li­nio dar­bo stu­di­jas įsto­ju­si į mo­ka­mą vie­tą, o į ges­tų kal­bą – ne­mo­ka­mą, R.Vo­lun­ge­vi­čiū­tė il­gai svars­tė, ką stu­di­juo­ti: „Ta­riau­si ir su di­džiau­sia sa­vo pa­ta­rė­ja ma­ma, ir pa­ti ban­džiau kuo dau­giau su­ži­no­ti apie šią spe­cia­ly­bę, kad pa­si­rink­čiau tei­sin­gai, nes nuo to pri­klau­so ma­no at­ei­tis. Tad po il­gų dve­jo­nių ir svars­ty­mų nu­spren­džiau pa­si­rink­ti ges­tų kal­bą ir tik­rai dėl to ne­si­gai­liu. Ma­no spren­di­mą stu­di­juo­ti Vil­niaus ko­le­gi­jos Pe­da­go­gi­kos fa­kul­te­te lė­mė ke­li fak­to­riai: ši stu­di­jų pro­gra­ma pa­si­ro­dė įdo­mi, ge­ri šią stu­di­jų pro­gra­mą bai­gu­sių stu­den­tų at­si­lie­pi­mai, jau­nat­viš­kas smal­su­mas.“

Mo­ky­tis įdo­mu, bet ne­leng­va

Šios stu­di­jos – iš­skir­ti­nės. Pa­sak ges­tų kal­bą stu­di­juo­jan­čios aly­tiš­kės, mo­ky­tis la­bai įdo­mu, ta­čiau ne­leng­va: „Pa­grin­di­nes pa­skai­tas dės­to du kur­ti dės­ty­to­jai. Lie­tu­vių ges­tų kal­bą – kur­čia­sis ir gir­din­tis, o ver­ti­mo te­ori­ją ir prak­ti­ką – kur­čia dės­ty­to­ja ir gir­din­tis dės­ty­to­jas. Šios pa­grin­di­nės pa­skai­tos vyks­ta au­di­to­ri­jo­je, ku­rio­je yra kom­piu­te­rių, įvai­rios kom­piu­te­ri­nės tech­no­lo­gi­jos pri­tai­ky­tos bū­tent šiai spe­cia­ly­bei. At­si­skai­ty­mai vyks­ta taip pat la­bai įdo­miai, mes vi­sa­da fil­muo­ja­mės ir vė­liau dės­ty­to­jai tai­so mū­sų įra­šus. Ver­ti­mo te­ori­jos ir prak­ti­kos pa­skai­to­se įra­ši­nė­ja­me ver­ti­mo gar­so įra­šą, vė­liau ana­li­zuo­ja­me klai­das, mo­ko­mės iš jų. Pir­ma­me kur­se bu­vo la­bai keis­ta, bet da­bar jau esu prie to pri­pra­tu­si ir ki­taip net ne­įsi­vaiz­duo­ju šių pa­skai­tų. Stu­di­juo­jant ges­tų kal­bą rei­kia tu­rė­ti drą­sos, ne­bi­jo­ti pa­ro­dy­ti vei­do mi­mi­kų, nes ben­drau­jant su kur­čiai­siais la­bai svar­bu ne tik ges­tai, bet ir mū­sų vei­do mi­mi­kos, ar­ti­ku­lia­ci­ja lū­po­mis.“

REKLAMA

Nė­ra ka­da nuo­bo­džiau­ti

Šil­tas ben­dra­vi­mas ir ben­dra­dar­bia­vi­mas tarp dės­ty­to­jų ir stu­den­tų – tai tik vie­nas iš stu­di­jų pliu­sų. „Vil­niaus ko­le­gi­jos ges­tų kal­bos dės­ty­to­jai la­bai kom­pe­ten­tin­gi, pro­fe­sio­na­lūs, sten­gia­si kuo įdo­miau pa­teik­ti mo­ky­mo me­džia­gą, pui­kiai iš­ma­no sa­vo dar­bą, su­in­te­re­suo­ti su­teik­ti rei­kia­mą in­for­ma­ci­ją, jau­nat­viš­ki ir ener­gin­gi“, – sa­vo dės­ty­to­jus gi­ria R.Vo­lun­ge­vi­čiū­tė.

Šiuo me­tu Ri­ta – tre­čio kur­so stu­den­tė. Pa­sak mer­gi­nos, pa­grin­di­nis stu­di­jų pri­va­lu­mas – prak­ti­ka, ku­rios me­tu įtvir­ti­na­mi ir to­bu­li­na­mi ver­ti­mai tarp lie­tu­vių ir ges­tų kal­bų, ben­dra­vi­mo su kur­čiai­siais ir ki­ti ge­bė­ji­mai: „Lie­tu­vių ges­tų kal­bos ver­ti­mo spe­cia­ly­bė tam­pa vis po­pu­lia­res­nė ir tai pa­ska­ti­na nau­jų dar­bo vie­tų at­si­ra­di­mą. Per pa­skai­tas vi­si stu­den­tai gau­na daug dė­me­sio ir nė­ra ka­da nuo­bo­džiau­ti, nes pa­skai­tos vyks­ta la­bai ak­ty­viai. Gy­ve­ni­me daug kur ga­li­me su­si­dur­ti su kur­čiai­siais dirb­da­mi bet ko­kį dar­bą, tad jų kal­bos mo­kė­ji­mas – di­de­lis pliu­sas.“

Kiek­vie­nais me­tais ši stu­di­jų pro­gra­ma to­bu­lė­ja, at­si­ran­da įvai­rių pa­si­kei­ti­mų, nau­jo­vių, nau­jos tech­no­lo­gi­jos pri­tai­ko­mos ges­tų kal­bos stu­di­jų pro­gra­mai. Vie­nin­te­lis stu­di­jų mi­nu­sas, pa­sak R.Vo­lun­ge­vi­čiū­tės, tas, kad ne­ma­žai lai­ko rei­kia pra­leis­ti prie kom­piu­te­rio, nes vi­sa pa­grin­di­nių pa­skai­tų me­džia­ga, ges­tų mo­ky­ma­sis vyks­ta kom­piu­te­riu. „Da­bar džiau­giuo­si pa­si­rin­ku­si bū­tent šią spe­cia­ly­bę. Mo­ky­tis rei­kia tik­rai ne­ma­žai, už­tat jau­čiuo­si iš­skir­ti­nė, kad mo­ku šią kal­bą, kad ga­liu su­si­kal­bė­ti su klau­sos ne­ga­lią tu­rin­čiais žmo­nė­mis. Ben­dra­vi­mas su kur­čiai­siais la­bai pa­de­da to­bu­lė­ti stu­di­juo­jant šią spe­cia­ly­bę. Tad jei­gu esa­te drą­sūs, pa­si­ti­ki­te sa­vi­mi, no­ri­te bū­ti iš­skir­ti­niai, mėgs­ta­te ak­ty­vią veik­lą, ne­bi­jo­te kal­bė­ti prieš au­di­to­ri­ją, rin­ki­tės bū­tent šią spe­cia­ly­bę“, – ra­gi­na aly­tiš­kė stu­den­tė R.Vo­lun­ge­vi­čiū­tė.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Venckienės palaikymo mitingo dalyvė: aš buvau pas Neringą kameroje
DABAR RODOMA
Venckienės palaikymo mitingo dalyvė: aš buvau pas Neringą kameroje
DABAR RODOMA
Šokiruojantis įrašas: policija elektra kratė vyrą, kurio rankose – vienerių metų vaikas
DABAR RODOMA
Vyras renka žmonių nagus: nepatikėsite, kam juos naudoja
DABAR RODOMA
Šuo tapo sensacija – šeimininkui moka pasakyti žodžiais, ko nori
DABAR RODOMA
Linksmos sesučių Emilijos ir Martynos pamokos, kaip kepti pyragą
DABAR RODOMA
Mikutavičius atskleidė, kokios aistros verda „X faktoriaus“ užkulisiuose
DABAR RODOMA
Išsitraukė kamerą, kai pamatė, ką porelė veikia viduryje gatvės
DABAR RODOMA
Vyras dėl nesėkmės vakarėlyje kaltins žmoną dar ilgai: juokėsi visi
DABAR RODOMA
Keleiviai tapo dramatiško įvykio liudininkais: vaizdas priverčia sustingti
DABAR RODOMA
Oskaras Ridikas parodė išpuoselėtą kūną: be treniruočių negali
REKLAMA
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų