Pasak Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentės, medicininių tyrimų laboratorijos “Antėja” direktorės medicinai, gydytojos Dangiros Babenskienės, ne tik neplautos rankos ir uogos bei daržovės priverčia paviduriuoti.
“Sugrįžę iš sodo visai nepagalvojame, kad ant stalo palikome pusryčių ar pietų likučius geram pusdieniui pakepti vasaros saulutėje. Spalva ir kvapas pakito, bet nieko tokio, argi išmesi? Pilvas pats susitvarkys, nieko baisaus, jeigu paviduriuosime. Tik kai viduriavimas užsitęsia ir komplikuojasi sunkesniu apsinuodijimu ar helmintinių kirmėlių žarnyne atsiradimu, kreipiamės į medikus pagalbos. Tiesa, net ir po eksperimentų su sveikata neretai higienos įpročių nepakeičiame, nes po kelis kartus į laboratoriją dėl tyrimų kreipiasi tie patys pacientai, ypač vaikai”, - pasakoja gydytoja D. Babenskienė
Viduriavimas - natūralus procesas ar liga?
Viduriavimas yra tuštinimosi pobūdžio pokytis, dėl kurio padidėja išmatų tūris ir tuštinimosi dažnumas, išmatų konsistencija būna nuo minkštos iki vandeningos. Ūmus viduriavimas trunka mažiau kaip 14 dienų, o lėtinis – ilgiau. Viduriavimu vadinamas toks tuštinimasis, kai tuštinamasi tris ir daugiau kartų per parą. Ūmus viduriavimas – dar dažnesnis.
Pasak D. Babenskienės, viduriavimą reikėtų suvokti ne tik kaip apsinuodijimo sugedusiu maistu požymį. Dažniausios viduriavimo priežastys – virusinės infekcijos, viduriavimas dėl toksinų poveikio ir su antibiotikų vartojimu susijęs viduriavimas. „Kur kas įvairesnės ir sunkiau diagnozuojamos lėtinio viduriavimo priežastys. Kūdikius kamuoja funkcinis viduriavimas ar dirgliosios žarnos sindromas, o suaugusiems viduriavimas gali pažeisti įvairius organus bei pasibaigti celiakija ar net vėžiu“, - įspėja gydytoja.
Ūmus viduriavimas vasarą yra dažnesnis
Dėl didesnio vaisių ir daržovių vartojimo bei greitesnio maisto gedimo per karščius vasarą padidėja rotovirusu apsikrėtusių pacientų. Rotovirusas – dažniausia sunkaus viduriavimo priežastis. Ši liga plinta nuo žmogaus žmogui per nešvarias rankas (fekaliniu-oraliniu keliu). Kalcivirusai (Norvalko ir norovirusas) taip pat plinta fekaliniu-oraliniu keliu, dažnai per užterštą maistą ir vandenį. Liga trunka 2-3 dienas. Jos simptomai – karčiavimas, pilvo spazminiai skausmai, viduriavimas ir vėmimas.
Gydytoja D. Babenskienė atkreipia dėmesį, kad viduriavimas yra ir infekcinio hepatito A simptomas. „Infekcinis hepatitas A – sindromas, kuriam būdingas kepenų ląstelių uždegimas ir žūtis. Įtariant hepatitą turime pagalvoti apie hepatito virusus, ypač A, kuris perduodamas per nešvarias rankas (fekaliniu-oraliniu keliu). Tai itin aktualu vasaros metu, kada hepatito A virusu užsikrečiama pavartojus užteršto vandens ar maisto (sulčių, žuvies, moliuskų ir kt.). Didelė rizika susirgti hepatito A infekcija atostogaujant Egipte, Tunise, Maroke, Indijoje, Tailande ir kt. šalyse. Šiuo virusu galima užsikrėsti ne tik keliaujant po minėtas šalis, bet ir Lietuvoje“, - teigia gydytoja D. Babenskienė.
Hepatito A inkubacinis laikotarpis trunka nuo 15 iki 50 dienų. HAV infekcija pasireiškia staiga ir nespecifiniais simptomais. Žmogus gali karščiuoti, blogai jaustis, būdingas pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas ir viduriavimas. Po savaitės nuo simptomų pradžios gali atsirasti gelta.
Nuo šios infekcijos specifinio gydymo nėra, o iki 0,6 proc. apsikrėtusiųjų miršta. Vyresniame amžiuje mirtingumas dėl hepatito A infekcijos – dar didesnis. „Jeigu norite apsisaugoti nuo hepatito A infekcijos, nedelskite ir pasiskiepykite. Vakcinos yra skirtos suaugusiems ir vaikams. Taip pat būtina kruopščiai plauti vaisius, daržoves, rankas bei naudoti tik saugų geriamąjį vandenį ir maistą“, - pataria Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, medicininių tyrimų laboratorijos “Antėja” direktorė medicinai, gydytoja D. Babenskienė.
Viduriavimą sukelia ne tik hepatitas A
Nacionalinės celiakijos ir maisto netoleravimo draugijos pirmininkė Jolita Sadauskaitė tikina, kad lėtinis viduriavimas yra susijęs su celiakija, todėl dažnai viduriuojant reikėtų pasitikrinti ir dėl šios ligos.
„Celiakija – autoimuninė sisteminė genetinė virškinamojo trakto liga, kuri atsiranda dėl įvairių grūdų (kviečių, miežių, rugių) baltymų poveikio plonosios žarnos gleivinei. Šia liga serga suaugusieji ir vaikai. Pasaulyje celiakija serga apie 1 proc. gyventojų. Lietuvoje celiakija - dar retai diagnozuojama liga, nes dėl jos tik retas pasitikrina“, - pastebi J. Sadauskaitė.
Jeigu celiakija laiku negydoma, pažeidžiami įvairūs organai ir audiniai – žarnynas, oda, kepenys, jungiamasis audinys, sąnariai, gimda, širdis, smegenys, skydliaukė ir kt. Gali išsivystyti net vėžys.
„Dėl celiakijos derėtų pasitikrinti visiems, kurie serga autoimuninėmis ligomis: pirmojo tipo cukriniu diabetu, autoimuniniu tiroiditu, reumatoidiniu artritu ir kitomis ligomis: osteoporoze, osteopenija, geležies stokos anemija, nevaisingumu ir kt. Celiakijos tyrimai atliekami didžiosiose Lietuvos medicininių tyrimų laboratorijose“, - informuoja Nacionalinės celiakijos ir maisto netoleravimo draugijos pirmininkė J. Sadauskaitė. Viduriavimas su krauju – vėžio ženklas
Pasak medikų, jeigu viduriuojama ar tuštinamasi su krauju, tai gali būti onkologinės ligos požymis. Šiuo atveju dažnai viduriavimas keičiasi su užkietėjusiais viduriais ar normaliu tuštinimusi. Tačiau kitų simptomų ar kraujo išmatose plika akimi galime ir nepastebėti. Liga gali tęstis metus ir progresuoti dešimtmečius. Nediagnozuotas vėžys metastazuoja visame organizme.
Viduriavimas gali baigtis ir kitomis komplikacijomis: elektrolitų ir vandens trūkumu. Ypač užsitęsęs viduriavimas labai pavojingas vaikams. Dėl minėtų priežasčių gali ištikti net mirtis. Todėl viduriavimas – rimtas ligos simptomas ir būtina kuo greičiau kreiptis į medikus, nustatyti priežastį bei laiku pradėti gydymą.
