Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad pavyko išsiaiškinti, jog A. Brokas vedė paskaitas apie visatos galią, o taip pat pasikeitė savo vardą (prieš 11 metų A. Brokas buvo vadinamas „Andriumi“).
Taip pat anksčiau buvo rašoma, kad kartu su kolege dabartinis kultūros viceministras įkūrė Europos darnaus žmogaus institutą, skleidžiantį ritmologų sektos idėjas.
Visos šios detalės apie kultūros viceministrą sudomino Lietuvos gyventojus, o ne vienas pradėjo spėlioti, koks iš tiesų žmogus buvo išrinktas į valdžią. Šia tema naujienų portalo tv3.lt skaitytojams sutiko pakomentuoti veidoskaitos specialistas, lektorius, knygų autorius Armandas Kažerskas.
Linkęs į „žemiškuosius malonumus“
Vos pažvelgęs į A. Broko nuotraukas, A. Kažerskas pastebėjo, kad tai – neeilinė asmenybė. Pasak specialisto, kultūros viceministras pasižymi ypatingomis ambicijomis ir išskirtiniu gyvenimo būdu.
„Visų pirma, tai yra labai gudrus, greitai susigaudantis, ambicingas, kūrybiškas žmogus, kuris žmogiškuosius išteklius gali lengvai pasitelkti savo ambicingam planui įgyvendinti“, – apie savybes pasakojo jis.
Taip pat A. Kažerskas teigė, kad A. Brokas galėtų būti puikiu įmonės vadovu, o tam tinkamos sritys – restoranų ir viešbučių verslas.
Vis tik čia veidoskaitos specialistas taip pat įžvelgė riziką. Anot jo, A. Brokas taip pat gali turėti stiprų potraukį žemiškiesiems malonumams, kurie galėtų apsunkinti tokią karjeros kryptį.
„Iš blogųjų savybių, tai šiam žmogui galbūt būtų pačiam sunku dėl jo ambicijos, dėl to, ką apie jį galvoja kiti, kokį jis užima socialinį statusą. Taip pat silpnybė gali būti ir žemiški malonumai“, – pastebėjo jis.
Sunkiausias laikas – artėjant 60-mečiui
Šiemet A. Brokas atšventė savo 45-ąjį gimtadienį, o čia A. Kažerskas prabilo apie tai, kas politiko laukia ateityje.
Pasak jo, šiuo metu A. Brokas išgyvena savo aukso amžių, tačiau jau po 10 metų gali kilti iššūkių.
„Kai jo gyvenimas jau links link 60-mečio, jis gali susidurti su problemomis. Iš esmės, tai daug dirbantis žmogus, jam nėra visa padėta ant lėkštutės, tačiau jau vyresniame amžiuje jis gali būti ne toks konkurencingas dėl išvaizdos, statuso, pažinčių.
Tai jam bus ypač sunkus laikas. Tai žmogus, intensyviai deginantis savo bateriją, ir jeigu jis per stipriai save spaus, baterijos limitai pasibaigs. Tad jam peržengiant 60-metį gali kilti bėdų. Klausimas tuomet, kas nutiks, kai jis bus nuošaly“, – pamąstymais dalijosi pašnekovas.
Vis tik A. Kažerskas pridūrė, kad tuomet A. Brokui būtų pats metas užsiimti nauja veikla – aprašyti savo gyvenimą.
Veidoskaitos specialistas neslėpė, kad šio žmogaus gyvenimas yra labai turtingas ir tikriausiai ne vienam žmogui būtų įdomu apie jį išgirsti.
„Jeigu visuomenė nori sužinoti daugiau dalykų, tai vidutinis žmogus nei neįsivaizduoja, kokį gyvenimą šis žmogus gyvena. Tradiciniam žmogui makaulė to neišneša, o šis žmogus tai padaryti gali.
Iš tikrųjų, tai labai įdomus žmogus. Gal jis kada nors prabils, parašys knygą, o gal kažkada bus biografija apie jį patį. Bus labai įdomu pasisemti tokių plataus spektro su ambicija vedamų gyvenimo patirčių“, – sakė jis.
Kultūros viceministro postas – tinkamas
Pasiteiravus veidoskaitos specialisto apie tai, ar A. Brokui yra tinkama kultūros viceministro kėdė, jis patvirtino, kad taip.
Pasak jo, jeigu politikui bus duota pakankamai dėmesio ir jam šypsosis sėkmė – jo kelias šiame poste turėtų būti itin sėkmingas.
„Kai jam duodama pakankamai valdžios ir sėkmės, tuomet jis linkęs priimti adekvačius ir žmonėms naudingus sprendimus. Vis tik jam gali tapti sunku, kai pradės nesisekti, jis gali eiti į savidestrukciją“, – pamąstymais dalijosi jis.
Pašnekovas pridūrė, kad dar vienas iššūkis – A. Brokas gali būti apakintas savo paties ambicijų ir nesutikti su kitų nuomone. Toks elgesys šiam žmogui gali kenkti.
„Žiūrint į kolektyvinį gerbūvį, gali susikirsti nuomonės, politinės srovės, finansavimai ir tas žmogus gali kenkėjiškai pasilikti prie savo nuomonės“, – teigė jis.
Vis tik, nepaisant to, A. Kažerskas apibendrino, kad kultūros viceminstro postas nėra pats aukščiausias, todėl A. Brokui jame turėtų sektis.
Pasak jo, tol, kol politikui atiteks „dešiniosios rankos“ statusas, tol jis puikiai laviruos ir savo pareigas eis uoliai.
„Aš dėl jo pozicijos labai nepergyvenčiau, duočiau jam vidutinio dydžio projektus. Iki vidutinių reikalų jis tikrai neturėtų kelti iššūkių.
O štai jeigu jis būtų ministru – tuomet jau būtų per daug atsakomybės ir valdžios pramogų pasaulio atstovui. Jam geriau sektųsi atlikti dešiniosios rankos darbus“, – informavo jis.
Praeities detalės pribloškia
Anksčiau naujienų portalo tv3.lt šaltinis (vardas redakcijai žinomas – red. past.), prieš kelerius metus pažinęs minimą sektą iš vidaus, pasakojo, kad mažiau nei prieš dešimtmetį A. Brokas buvo visai ne Aleksandras, o Andrius. Tačiau lietuviškas vardas pagal sektos idėjas nepriartina prie visatos.
„Aš kaip tik buvau šalia jo tuo metu, kai jis keitėsi vardą. Buvau artimoje aplinkoje, buvau netoliese. Istoriją, kodėl jis pasikeitė vardą, žinau iš paties Andriaus. Tai buvo prieš 8–9 metus“, – pasakojimą pradėjo pašnekovas.
„Anot to tikėjimo, vardas Andrius yra tarsi pusė gyvenimo, pusė asmenybės. Suprantu, kad tai kliedesiai, bet neva pilnas žmogaus vardas, kuris gyvena pilnavertį gyvenimą, yra Aleksandras ir kad Aleksandras yra ta didžioji jėga, kurią turi Rusijos „valdovai“, carai, didžiosios jėgos turėtojai, jos nešėjai.
Kadangi ta sekta neva yra užrašyta kosmose ar kažkokiuose spinduliuose, ta sekta yra šviesos spindulys iš Rusijos, kuris turi apglėbti visą pasaulį ir nešti šviesą, jėgą ir galią visam pasauliui“, – sektos idėją mėgino apibūdinti žmogus.
Anot pašnekovo, A. Brokas vardą keitėsi būtent dėl sektos. Savo sūnų jiedu su buvusia žmona taip pat pavadino Aleksandru – tai naujienų portalui lrytas.lt yra patvirtinęs pats A. Brokas.
Šiuos faktus patikrinti nesunku. Internete galima rasti straipsnių, kuriuose matyti, kad A. Brokas dar prieš 11 metų buvo vadinamas Andriumi.
Įkūrė ritmologų centrą, skaitė paskaitas
Kartu su kolege A. Brokas įkūrė Europos darnaus žmogaus institutą, kuris ir skleidžia ritmologų sektos idėjas. Beje, šiandien internete šio instituto svetainė neprieinama, neva puslapis taisomas. Taip pat neprieinamas ir puslapis feisbuke.
Vis dėlto suskubusiems pavyko rasti informacijos. Žurnalistas Šarūnas Černiauskas dar antradienį, lapkričio 4 d., instituto puslapyje rado informacijos apie sektos veiklą.
„Kas tas Europos darnaus žmogaus institutas? Irgi pagooglinau, radau puslapį. O ten matau pasiūlymus užsiimt „širdies ir smegenų stygų auginimu“, kažką apie horoskopus, „teisingo atėjimo į žmoniją“ pamokas ir kažką, kas vadinasi „Lučiozinis slaptingasis vardas“.
Šitą bandžiau išgooglinti atskirai – ir pasirodė, kad slaptingasis vardas toks slaptingas, kad nieko rast neišeina. Bet radau smegenų stygų parduotuvę! Vos už 120 euriukų galima įsigyti tokias stygas, kaip „Ukaz-Zakaz“, „Raskaz-Nakaz“ ar „Prikaz-Pokaz“, – apibūdino Š. Černiauskas.
A. Brokas, beveik neabejojama, apie visa tai pasakojo, mat ne vienerius metus dirbo instituo lektoriumi, skaitė paskaitas apie ritmologiją ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
„Jis iš tiesų dirbo ten, nes jis vienas iš dviejų to centro įkūrėjų. – Ar derino instituto veiklą su filmų kūrimu? – Derino, nes ten daug žmonių dirbo. Jie yra žinomi ir viešojoje erdvėje. Keista, kad tai neišlindo kalbant apie jį kaip apie prodiuserį.
Kažkaip jam pavyko tai slėpti, o prieš keletą metų jis tiesiog dingo iš tos (instituto – red. past.) svetainės, nors ten ilgus metus pirmu numeriu buvo įrašyta jo pavardė“, – pasakojo pašnekovas, prieš kelerius metus po priedanga įsiliejęs į sektą.
Sektantai lankosi Rusijoje, idėjas skleidžia ir Europoje
Nors sektos ištakos veda į Rusiją, jos šaknys išsikeroja į Lietuvą, o iš čia – į kitas Europos šalis. O patys sektantai turi vis lankytis jų kosminėje „tėvynėje“ Rusijoje.
„Tų kelionių, aš žinau, būdavo gana daug. Andriaus yra pasakyti žodžiai, kad Lietuva yra Rusijos vartai į Europą. Nuo tada, kai jie įkūrė šitą centrą, jie parduoda labai daug knygų. Jie veža daug knygų į Lietuvą ir per Lietuvą jos važiuoja į Europą“, – pasakojo pašnekovas.
„Jis organizuodavo (paskaitas – red. past.) ir Europos šalyse. Tarsi išeidavo, kad ne rusai jas organizuoja, o Lietuva. Tai buvo tos tetos iš Rusijos šou, aš net esu buvęs, aš mačiau, kas tai yra. Tai tikrai yra Kašpirovskio lygis“, – dėstė su portalu tv3.lt kalbėjęs žmogus.
Kaip dažnai būna kitose su Rusija susijusiose sektose, pasekėjai bent kartą gyvenime turi apsilankyti Rusijoje. Kadangi, kaip pasakoja naujienų portalo tv3.lt pašnekovas, sektoje vyrauja tam tikra hierarchija, „įšventinimas“ į sektos gretas taip pat neįvyksta be rusų įsikišimo.
„Kaip aš supratau, kad jis pats ir visi šitie „nušviestieji“ ne Lietuvoje gavo tą palaiminimą, tai yra leidimą, o Rusijoje“, – sakė pašnekovas.
Ką veikia ritmologai?
Paklausus, ką sektoje darydavo jos pasekėjai, pašnekovas akcentavo, kad daug laiko užimdavo rusiškų knygų apie ritmologiją studijos.
„Jie skaito tas rusiškas knygeles. Man atrodo minimumas tų skaitymų, jeigu nori gerai nušvisti ir turėti gerą ryšį su kosmosu, yra gal dvi valandos per dieną“, – sakė žmogus.
Mokymasis apie ritmologiją nepraeidavo ir be seminarų, kuriuose – tos pačios idėjos iš rusiškų knygų.
„Andrius (Aleksandras) vesdavo tikrai daug tų seminarų“, – prisiminė pašnekovas.
Sektos narių skaičius kinta, tačiau su portalu tv3.lt kalbėjęs žmogus prisiminė, kad lojalių sektantų bent jau Vilniuje buvo apie 10.
Ritmologija veda į Rusiją. Ten maždaug prieš 30 m. užregistruota sekta „Radastėja“. Sektos motina – buvusi astronomė Jevdokija Lučezarnova-Mačenko.
Baigusi universitetą sektos pradininkė dirbo balistinių raketų gamykloje Viktoro Petrovičiaus Makejevo konstruktorių biure, Rusijos Miaso mieste. Čia ji užsiėmė astronavigacija.
1987–1989 m. raketų centro bazėje atliko bendrus tyrimus su Miaso Medicinos ir sanitarijos skyriumi Nr. 92. Šis skyrius aptarnavo ir teikė paslaugas jau minėtame V. P. Makejevo konstruktorių biure.
Istorikas, buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pastebi, kad tokiose karinės pramonės gamyklose dribdavo gerai KGB patikrinti žmonės.
„Kodėl tai miniu? Todėl kad su sovietinėmis „pašto dėžutėmis“ (karinės įmonės vietoje pavadinimų turėjusios tik pašto kodų numerius, ir minimas konstruktorių biuras buvo „pašto dėžute“ Nr.0215) galėjo bendrauti ir juose dirbti tik KGB gerai patikrinti asmenys (šiuo atveju Čeliabinsko srities KGB valdybos). Juo labiau, kad tai lietė raketų astronavigaciją ar konstruktorių biuro darbuotojų gydymą ir atstatymą pagal SAPFIR sistemą.
Matyt ne veltui prieštaringai vertinama Rusijos Saugumo, gynybos ir teisėsaugos akademija suteikė Jevdokijai Marčenko akademikės laipsnį ir „Petro Didžiojo“ antrojo laipsnio kavalierės vardą „Už Rusijos valstybės stiprinimą", – rašė A. Anušauskas.
Aleksandro Broko atsakas
O štai pats A. Brokas „Facebook“ paskyroje atsakė, kaip pats teigia, į viešus kaltinimus dėl tariamų „ritmologijos“ sąsajų.
„Kilus šmeižto bangai prieš mane ir mano kūrybinę veiklą, kuri visada vadovavosi kūrėjo etikos principais ir aukščiausiais kūrybos standartais, jaučiu pareigą paaiškinti mano santykį su šia tema.
Mano dėmesį patraukė ne vadinamasis „metodas“, o asmenybė – rašytoja Evdokija Lučežarnova (Marčenko). Ji buvo neeilinė moteris, kilusi iš rusijos karinio-pramoninio komplekso, tačiau vėliau tapusi kūrėja, drąsiai kalbėjusia apie žmogaus sąmonės laisvę, atsakomybę ir taiką pasaulyje“, – nurodė jis.
A. Brokas aiškino, kad šia tema domėjosi tik iš kultūrinių ir analitinių paskatų. Taip pat politikas siunčia žinią ir visuomenei, kviesdamas atsakingai elgtis su skleidžiama dezinformacija.
„Būtent šios idėjos, nepalankios rusijos valdžiai, ir tapo priežastimi, dėl kurios prieš ją buvo panaudotos dezinformacijos ir propagandos priemonės. Kūrėja buvo sistemingai kompromituojama, jai klijuojamos „sektos“ etiketės, iškraipomi žodžiai, o visa jos veikla pateikta taip, kad atgrasytų žmones nuo savarankiško mąstymo. Tai klasikinis informacinio susidorojimo pavyzdys, kai autoritarinė sistema siekia sunaikinti asmenybę, kalbančią valdžiai nepatogią tiesą.
Kaip režisierių ir tyrėją, mane ši istorija sudomino būtent kaip žmogaus teisių ir informacinės psichologijos reiškinys – kaip valstybės galios mechanizmai pasitelkia žiniasklaidą, kad diskredituotų kritiškai mąstančius žmones. Tad mano domėjimasis šia tema buvo ir išlieka kultūrinis bei analitinis – nukreiptas į žmogaus laisvės, orumo, tiesos ir kūrėjo atsakomybės temas, o ne į kokius nors „ritmologijos metodus“.
Kaip ir visuose mano filmuose bei projektuose, mano tikslas visada buvo ginti žmogaus orumą, skatinti taiką ir stiprinti dialogą tarp skirtingų kultūrų. Tai vertybės, kurios išlieka mano kūrybos branduoliu ir profesinės veiklos pagrindu.
Kviečiu visus kritiškai vertinti ir atsakingai elgtis su rusijos tarnybų skleidžiama dezinformacija, ypatingai jas cituodami – nepakliūkime į šias pinkles. Mano kūrybos laukas išlieka nepakitęs: ir toliau nuosekliai sieksiu, kad žmogaus teisės ir demokratijos principai būtų aukščiau melo“, – aiškino viceministras.
Brokui – svarbios ministerijos atsakomybės
Lapkričio 4 d., vis dar neradus kultūros ministro, Kultūros ministerija paskelbė, kad darbą pradėjo trys viceministrai. Paradoksalu, bet rusiškai sektai priklausę A. Brokas gavo svarbias kultūros sritis.
Prodiuseris yra atsakingas už profesionalusis menas, nacionalinės kultūros sklaida užsienyje, tarptautinis bendradarbiavimas ir tarpvalstybinės kultūros programos, kinas, kultūros ir kūrybinės industrijos, Lietuvos valstybei reikšmingų kultūrinių istorinių įvykių įprasminimas, literatūra ir leidyba, mecenatystė, menininko statusas ir socialinė apsauga, kultūrinio bendradarbiavimo plėtojimas su lietuvių diaspora užsienyje.
A. Brokas pristatomas kaip prestižinius tarptautinius apdovanojimus pelnęs filmų prodiuseris ir režisierius, turintis ilgametę patirtį kino industrijoje, įgijęs audiovizualinių menų bakalauro ir magistro laipsnius Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, studijavęs tarptautinių kultūros projektų vadybą Helsinkio Metropolijos taikomųjų mokslų universitete.
„Naujasis viceministras yra kino ir meno gamybos kompanijų „Culture Bridge“ ir „OMNIA MEDIA“ įkūrėjas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) docentas partneris. Jis prodiusavo ir režisavo keliolika dokumentinių bei meninių filmų, tarp jų – pasaulinio pripažinimo sulaukusį „Endless Corridor“ („Begalinis koridorius“), bendradarbiavo su žinomais tarptautiniais kūrėjais. A. Broko darbai yra pelnę dešimtis apdovanojimų JAV, Ispanijoje, Italijoje, Naujojoje Zelandijoje ir kituose tarptautiniuose kino festivaliuose“, – buvo rašoma Kultūros ministerijos pranešime.
Tiesa, ministerija nutyli apie jo veiklą jau minėtame Europos darnaus žmogaus institute.
Brokas gerai žinomas dėl skyrybų su garsiomis moterimis
A. Brokas žiniasklaidoje buvo minimas ne kiek dėl nuopelnų už kūrybą, o dėl garsių moterų jo gyvenime – meilės istorijų ir skyrybų.
Pastaroji – santuoka su „Misis Lietuva“ nugalėtoja Grete Brokiene – nutrūko šių metų rugpjūčio pabaigoje. Po aštuonerių bendro gyvenimo metų pora išsiskyrė abipusiu sutarimu.
Aleksandras ir Gretė susituokė 2017 metų rugsėjį. Pora turi du vaikus.
Iki santuokos su Grete, A. Brokas ilgus metus artimai bendravo su dainininke ir verslininke Kristina Ivanova. Jų septynių metų trukmės romanas baigėsi 2016-aisiais.
K. Ivanova 2018 metais vienoje televizijos laidoje apie nutrūkusius santykius atviravo: „Mes buvom susižadėję, pradėję planuoti vestuves... Tiesą pasakius, aš manau, kad net ir be vestuvių, mūsų santykius galima pavadinti santuoka, tik neoficialia.“
Primename, kad A. Brokas buvo vedęs ir anksčiau – jo žmona buvo Inga Brokė. Net ir po išsiskyrimo, pora išlaikė šiltus santykius: pavyzdžiui, 2016 metais, praėjus septyneriems metams po skyrybų, vyras ją palaikė, kai ji atidarė savo parduotuvę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
