Neuromokslininkė ir miego tyrinėtoja Laura Bojarskaitė pasakojo dažnai sulaukianti klausimų, ar tikrai egzistuoja vadinamieji vyturiai ir pelėdos, ir tai nėra tik prasimanymas.
„Galiu užtikrinti – tai ne mitas. Remiantis daugybe aukštos kokybės mokslinių tyrimų, šiandien žinome, kad 30–50 proc. mūsų chronotipo, t. y. polinkio būti vyturiais arba pelėdomis, nulemia genetika“, – dalijosi ji su savo sekėjais socialiniame tinkle.
Kiek miegą lemia mūsų įpročiai, o kiek – genai?
Kita vertus, pasak specialistės, chronotipas nėra absoliučiai nulemtas tik genetikos. „Nors dalis mūsų miego įpročių yra užprogramuoti, juos taip pat formuoja išoriniai veiksniai – šviesos kiekis, gyvenamoji vieta, amžius, net sveikatos būklė ar charakteris“, – aiškino ji.
L. Bojarskaitė atkreipė dėmesį, kad bandymas neigti, jog esama vyturių ir pelėdų, daliai žmonių gali sukelti didelį nerimą, stresą ir net nemigą, nes žmonės paprasčiausiai bando gyventi prieš savo biologiją.
„Dažnai konsultuoju žmones miego klausimais ir labai dažnai susiduriu su „vargšėmis“ pelėdomis, kurios bando prisiversti eiti miegoti anksti, bet joms nesigauna, nes genetiškai tai nelemta.
Kai pasikalbame, kad viskas su tuo yra gerai, žmonės tiesiog yra pelėdų chronotipo, jie prisiderina gyvenimą pagal savo biologinį ritmą, chronotipą, pradeda eiti miegoti ir keltis šiek tiek vėliau, kai jiems patogu.
Ir staiga viskas susitvarko – ir miegas, ir nuotaika, atsiranda ir gyvenimo džiaugsmas, nes visada geriausia gyventi pagal savo biologinį ritmą. Eidami prieš savo biologiją vienaip ar kitaip vis tiek pralaimėsime“, – konstatavo neuromokslininkė.
Pelėdos dažnai priverstos gyventi vyturių ritmu
Vis dėlto L. Bojarskaitė atkreipė dėmesį, kad viskas nėra taip paprasta: „Tikrai yra daug niuansų. Sakykime, žinau, kad esu vyturys ar pelėda, o kas, jei gyvenimas mane verčia miegoti ne pagal savo ritmą? Ir čia labai dažnai kenčia būtent pelėdos, nes jiems reikia gyventi vyturių ritmu.
Taigi kažkiek lankstumo tame yra – kai kurie žmonės gali labai lengvai pakeisti savo miego ritmą ir chronotipą. Kai kuriems, deja, tai padaryti sunku, nes taip jau užkoduota genetiškai."
Remiantis daugybe aukštos kokybės mokslinių tyrimų, šiandien žinome, kad 30–50 proc. mūsų chronotipo, t. y. polinkio būti vyturiais arba pelėdomis, nulemia genetika.
Kiek lengva pakeisti savo chronotipą, mokslininkės aiškinimu, iš dalies priklauso ir nuo amžiaus – jaunesniems žmonėms prisitaikyti prie naujų sąlygų ir naujo miego ritmo lengviau.
Pasak miego tyrėjos, esame vyturiai ar pelėdos, iš dalies to pakeisti negalime, tačiau galima bandyti išsitreniruoti ir eiti miegoti anksčiau ar kai kuriems – vėliau. „Kai kuriems tą padaryti yra lengviau, kai kuriems – sunkiau“, – konstatavo ji.
Mitas, kad patarimas eiti miegoti iki 22 val. tinka visiems
L. Bojarskaitė pasakojo, kad, remiantis moksliniais tyrimais, esama daugiau nei dešimties genų, virš kelių šimtų genetinių vietų, kurios yra susijusios ir apsprendžia, esame vyturiai ar pelėdos, tai yra kada biologiškai esame linkę eiti miegoti ir keltis.
Todėl, pasak jos, medijose dažnai akcentuojamas patarimas, kad visiems reikia eiti miegoti iki 22 val., nes tada miegas yra efektyviausias, „dvigubinasi“, geriau išsiskiria augimo hormonas, yra nesusipratimas.
Per daug drąsu ir ne visiškai teisinga sakyti, kad visiems žmonėms būtina anksti eiti miegoti
„Tai yra tiesa didžiajai daugumai žmonių, kurie yra arba „lengvi“ vyturiai arba „per viduriuką“ tarp abiejų chronotipų. Bet tai tikrai nėra tiesa pelėdoms – jie gali eiti ir jiems reikėtų eiti miegoti tada, kai natūraliai norisi – 23, 24 ar kartais pirmą valandą ir tuomet jie tegu ramiai miega 7–8 valandas – viskas jiems išsiskirs ir miegas bus efektyvus. Tai gal per daug drąsu ir ne visiškai teisinga sakyti, kad visiems žmonėms būtina anksti eiti miegoti“, – teigė neuromokslininkė.
Miego tyrėja atkreipė dėmesį, kad bandymas eiti miegoti per anksti pelėdai kaip tik gali sukelti problemų: „Tai gali sukelti nemigą, nes žmogui tiesiog būna dar ne laikas miegoti. Jei prisikaitęs ir prisiklausęs patarimų atsiguls 22 val., kai normaliai nori eiti miegoti kokią dvyliktą valandą, gulės, jis negalės užmigti, nervinsis ir susiformuos nesveikas santykis tarp lovos ir miego, tai yra, kad gulint lovoje negaliu užmigti.
Šią problemą, kurią patys susikuriame lygioje vietoje, labai lengva išspręsti tiesiog einant miegoti tuo laiku, kai žmogus tiesiog biologiškai linkęs miegoti. Taigi reikia klausytis savo kūno, kada natūraliai norisi miegoti.“
Miego ir budinimo hormonai vyturių ir pelėdų organizme išsiskiria skirtingai
L. Bojarskaitė priminė, kad yra du pagrindiniai dalykai, kurie vakare mums padeda užmigti. Visų pirma tai yra miego hormonas melatoninas. „Tyrimai labai aiškiai rodo, kad pelėdų organizme melatoninas yra išskiriamas dviem trimis valandomis vėliau – vien tai jau parodo, kad pelėdoms biologiškai lemta užmigti šiek tiek vėliau.
Kitas dalykas yra kūno temperatūra, kuri svyruoja 24 valandų ritmu. Aukščiausia ji yra viduryje dienos, žemiausia – naktį. Ką matuojame tiriant vyturius ir pelėdas, temperatūrų svyravimai jų organizme vyksta 2–3 valandomis vėliau negu vyturių.
Ir kas labai svarbu miegui – vakarinis atvėsimas, vakare temperatūra krenta ir vienu metu ji pradeda kristi labai greitai. Mes ir užmiegame tuo didžiausiu temperatūros kritimo metu. Ir pelėdų organizme tas kritimas vėlgi įvyksta 2–3 valandomis vėliau“, – dėstė specialistė.
Jos aiškinimu, lygiai tas pats vyksta ir ryte su mus budinančiais hormonais. „Dauguma esate girdėję, kad rytais išskiriamas kortizolis, kuris padeda prabusti, mobilizuoja kūną ir t.t. Ką vėlgi matuojame, kad kortizolis rytais pelėdų organizme išskiriamas apie 2 valandomis vėliau ir jis net nėra toks aiškus signalas.
Vyturių organizme jo šuolis yra ryškesnis, todėl pelėdoms ir ilgiau užtrunka prasibudinti ryte. Tačiau yra būdų, kaip tą padaryti lengviau, pavyzdžiui, padeda fizinis aktyvumas, šviesa, šaltas dušas“, – patarė L. Bojarskaitė.
Kas labiausiai blogina miegą?
Ji taip pat pabrėžė, kad sveikam miegui labai svarbu iki jo 2–3 valandas vengti ekranų, ryškių šviesų, užsiimti labai aktyviomis veiklomis.
„Tai užmaskuos natūralų biologinį genetinį polinkį eiti miegoti. Vakarus leidžiant ramiai, be per daug ekranų, šviesų, gal paskaitant knygą ar einant ramiai pasivaikščioti, imantus kokių rankdarbių, galima pajusti, kada žmogui natūraliai norisi miegoti“, – kalbėjo neuromokslininkė.
Apskritai ji ragino aklai nesivadovauti jokiomis taisyklėmis, o įsiklausyti į savo kūną, kada jaučiamasi geriausiai.
„Daug mūsų miego parametrų yra iš dalies genetiškai apspręsta – kaip miegame, kada užmiegame, atsikeliame, ar esame linkę dieną pamiegoti ir pan. Bet nesakau, kad niekas nėra mūsų rankose ir esame genetikos „aukos“.
Tai yra apspręsta iš dalies, ar tie genai pasireikš, priklauso nuo mūsų gyvensenos, tad reikia ir verta rūpintis miegu, sveikai gyventi, palaikyti fizinį aktyvumą, bet kartu ir nereikia visiškai nuvertinti genų, ypač kai tai gali sutrikdyti miegą visiškai lygioje vietoje“, – apibendrino miego tyrėja.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
