Anot kardiologės Gitanos Zuozienės, dažniausiai širdies raumenį pažeidžia kaip tik gripo virusas. „Taip atsitinka vienam iš dešimties sergančiųjų gripu. Širdies raumuo gali būti pakenktas ir pasigavus paprastą virusinę infekciją. Tiesa, taip nutinka retai“, – sakė G.Zuozienė. Ypatingą dėmesį į savo sveikatą reikėtų atkreipti, jei, persirgus gripu ar kita virusine liga, nedingsta nuovargis, mažėja fizinio krūvio tolerancija, ima kamuoti dusulys. „Jei dusti imate naktį, miegodami, tai – rimtas pavojaus signalas, kad gali būti pažeistas širdies raumuo“, – tvirtino kardiologė. Taip pat gali sutrikti širdies ritmas, atsirasti vadinamieji širdies permušimai. Susirūpinti reikėtų ir jei neišnyksta maža temperatūra, padidėja prakaitavimas.
Atlikus širdies echoskopiją nustatoma, kokia yra širdies funkcija. Ji laikoma gera, kai išstūmimo frakcija siekia daugiau nei 55 proc. Jei ji mažesnė nei 50 proc., vertinamas širdies nepakankamumo laipsnis. Širdies veikla laikoma sutrikusia, jei išstūmimo frakcija yra ne mažesnė nei 40 proc. Jei ji mažesnė nei 40 proc., širdis ima pavargti, ji plečiasi, sutrinka jos funkcijos. Jei sutrikimai laiku pastebimi ir imami gydyti, dažnai širdies funkcijos atsikuria.
G.Zuozienė įsitikinusi, kad širdies problemų dažnai kyla dėl šiuolaikinio intensyvaus gyvenimo būdo. „Netausojame savęs, daug dirbame, lekiame, skubame. Visa tai vėliau atsiliepia vienokiais ar kitokiais sveikatos sutrikimais“, – mano kardiologė.
Priežastys neaiškios
Santariškių klinikų širdies nepakankamumo skyriaus darbuotojai tvirtina, kad ligos priežastys dažnai ir lieka neaiškios. „Pavyzdžiui, spaudimo mes irgi negalime išgydyti, galime jį tik koreguoti. Panaši situacija ir su širdies nepakankamumu. Ligą išgydyti ne visada galime, bet stengiamės ją valdyti, kontroliuoti“, – kalbėjo G.Zuozienė.
Tame pačiame skyriuje dirbanti kardiologė Vytė Maneikienė susiduria su įvairiomis širdies nepakankamumo sukeltomis žmogaus organizmo bėdomis. „Kai širdis nebegali užtikrinti kraujotakos, atsigulus kaupiasi skysčiai, jie apsemia plaučius, stiprėja dusulys. Vėliau skysčiai ima kauptis ir atokesnėse kūno vietose, tokiose kaip kojos. Atsiranda tinimai, kurie gali išplisti net iki juosmens. Tokiam pacientui taikomas simptominis gydymas šlapimą varančiais vaistais. Jei tai tęsiasi ilgai, vystosi organų nepakankamumas, kenčia kepenys, inkstai, nes reikia vartoti labai daug vaistų. Kai vaistais gydyti nebegalima, širdies nepakankamumas gydomas chirurginiais būdais: stimuliatoriais, dirbtinėmis širdimis ar širdies transplantacija“, – pasakojo kardiologė.
Dirbtinė širdis grąžina gyvenimo kokybę
Radikalesnis gydymo būdas pacientams taikomas tada, kai nebėra jokios kitos išeities. „Iš pradžių žmogus kategoriškai atsisako svetimos – dirbtinės ar donoro – širdies, tačiau kai jo būklė tampa itin prasta, tai tampa nebesvarbu“, – pasakojo V.Maneikienė.
Sulaukti tinkamos donoro širdies pavyksta nedaugeliui. Anot I širdies chirurgijos skyriaus vedėjo habilituoto medicinos mokslų daktaro Kęstučio Ručinsko, per metus Lietuvoje atliekama apie 10 širdies transplantacijos operacijų, o Amerikoje per metus jų atliekama apie 4 tūkst. Laukiant tinkamos donoro širdies, kai kuriems pacientams įsodinama dirbtinė. Tačiau yra ir tokių, kuriems dirbtinė širdis yra vienintelė išeitis. Tai – vyresni nei 65-erių žmonės arba tie, kuriems širdies transplantacijos dėl vienokių ar kitokių priežasčių neįmanoma atlikti. Šiuo metu su dirbtine širdimi Lietuvoje gyvena 5 žmonės, o iš viso Lietuvoje tokios širdys buvo įsodintos 22 pacientams. „Su dirbtine širdimi gyvenimo kokybė kur kas pagerėja, todėl atsitinka ir taip, kad tokie pacientai nebenori gyvos širdies“, – pasakojo kardiologė V.Maneikienė. Tiesa, ji pripažino, kad prie dirbtinės širdies reikia priprasti, nes aparatas keičia kraujotaką, jame veikia ištisinės srovės pompos, todėl dingsta kraujo pulsacija. Kai kurie žmonės su tokia širdimi išgyvena net iki 15 metų, tačiau Lietuvoje ilgiausiai žmogus su dirbtine širdimi išgyveno 3 metus.
Nuskyla tik išrinktiesiems
Dėl palyginti neilgo išgyvenimo laikotarpio dirbtines širdis turintiems žmonėms širdies donorų eilėje suteikiama pirmenybė. „Dirbtinės širdies aparatas valstybei kainuoja apie 270 tūkst. litų, todėl atidžiai atrenkame pacientus, kuriems ją sodiname. Jei sodintume kiekvienam, valstybė akimirksniu bankrutuotų“, – apie finansinę šios srities situaciją pasakojo K.Ručinskas.
Santariškių klinikų I širdies chirurgijos skyriuje su neseniai įsodinta dirbtine širdimi gulintis Ivanas K. džiaugėsi pagerėjusia savijauta. Jį gydanti V.Maneikienė pasakojo, kad prieš 6 metus vyras patyrė širdies infarktą ir nuo tada jo būklė nuolat blogėjo. Širdies raumenyje atsirado didžiuliai randai, vyrui vis dažniau reikėjo medikų pagalbos. „Pastaruosius metus Ivanas beveik ištisai gulėjo ligoninėje, todėl prieš metus ėmėme kalbėti apie radikalesnį gydymo poreikį“, – pasakojo kardiologė. Šiandien Ivanas nė kiek nepanašus į sergantįjį, jaučiasi gerai, o nuo jo veido nedingsta šypsena.
Visą gyvenimą geria vaistus
Kitoje palatoje gulintis pacientas po neseniai atliktos širdies transplantacijos operacijos, šypsotis dar vangiai galėjo, bet tikino besijaučiąs puikiai. „Iki puikios savijautos jam dar toli, bet tai žmogus-kovotojas, todėl neabejoju, kad jam viskas bus gerai“, – sakė V.Maneikienė. Donoro širdies sergantis vyras laukė 3 metus, mat yra stambaus kūno sudėjimo. „Donoras negali būti daugiau nei 30 proc. lengvesnis už sergantįjį. Kūnas turi atitikti širdį“, – pasakojo kardiologė. Gydytoja mano, kad šis vyras gyvas tik dėl savo žemaitiško užsispyrimo. Anot jos, ne kiekvienas būtų atlaikęs tiek daug įvairių ir sunkių komplikacijų. Jei viskas klojasi sėkmingai, žmogus po širdies transplantacijos operacijos atsigauna per mėnesį, tačiau jo sveikatos būklė stebima visą likusį gyvenimą.
Su svetima širdimi gyvenantis žmogus visą laiką turi gerti imunitetą supresuojančius vaistus ir tikrintis širdies būklę bent kartą per 3 mėnesius.
Anot K.Ručinsko, širdies transplantacijos operacijos atliekamos jau 45 metus, o Lietuvoje pirmoji donoro širdis buvo persodinta prieš 25 metus. Tačiau šiuo metu daugiausia pastangų dedama siekiant išrasti dirbtinės širdies elementus, kuriuos būtų galima pakrauti iš išorės. „Tai būtų transplantacijos eros pabaiga“, – įsitikinęs K.Ručinskas.
Taikiklyje – jauni vyrai
Širdies nepakankamumas dažniausiai ištinka gana jaunus – iki 50-ies metų – vyrus. Kodėl taip yra, medikai nežino. „Apskritai ši liga kelia daugiau klausimų, nei žinome atsakymų“, – teigė kardiologė G.Zuozienė. Paslapties šydas dengia ir 47-erių ukmergiškio mirtį. Nuo mažens linkęs sirgti plaučių uždegimu ir angina vyras prieš 4–5 metus vėl susirgo plaučių uždegimu. Tuo metu jo šeima nė neįtarė, kad tai bus liūdnos ir sunkios ligos pradžia.
„Kosulys ir dusulys vyrą taip vargino, kad jis galėjo miegoti tik sėdėdamas. Kad kažkas negerai su širdimi, net neįtarėme. Tačiau draugei rekomendavus gerą širdies specialistę, nuėjome pasitikrinti. Apžiūrėjus širdį paaiškėjo, kad pažeistas jos raumuo. Vasarą širdies išstūmimo frakcija dar siekė 28 proc., tačiau pastaruoju metu – vos 10 proc. Gydytojai nustatė toksoplazmozę, kurią sukelia parazitiniai pirmuonys – toksoplazmos, tačiau kas iš tikrųjų „naikino“ širdies raumenį, taip ir liko neaišku“, – pasakojo našlė. Gydytojai šį ligos atvejį vadina netipiniu.
„Širdies nepakankamumą dažnai sukelia virusai, tačiau minėto paciento širdies mėginiuose jokio viruso neaptikome. Širdies raumenyje neradome ir toksoplazmozės parazito, todėl tikėtina, kad šiuo atveju „susiklojo“ dvi ligos, iš kurių aiški tik viena“, – kalbėjo kardiologė V.Maneikienė. Vyras jau buvo įtrauktas į sąrašą žmonių, kuriems reikia širdies persodinimo operacijos, laukė tinkamo donoro. Svarstyta ir galimybė jam įsodinti dirbtinę širdį. Tačiau nei donoro, nei dirbtinės širdies pacientas nespėjo sulaukti, o liūdna ligos baigtis paliko dar daugiau nežinomųjų.
