REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Snaiperė moteris, dėl kurios kulkos žuvo 40 ukrainiečių civilių, buvo sučiupta Ukrainos pajėgų, kuomet ją bendražygiai rusai paliko mirti mūšio lauke.

Snaiperė moteris, dėl kurios kulkos žuvo 40 ukrainiečių civilių, buvo sučiupta Ukrainos pajėgų, kuomet ją bendražygiai rusai paliko mirti mūšio lauke.

REKLAMA

Pranešama, kad Irina Starikova, slapyvardžiu Bagira, yra kilusi iš Serbijos ir ukrainiečių bandoma sugauti dar nuo 2014 metais kilusio karo. Ukrainos ginkluotosios pajėgos paviešindami jos nuotraukas paskelbė, kad ją pavyko sugauti mūšio lauke.

Vietos žiniasklaida teigia, kad I. Starikova yra išsiskyrusi dviejų dukrų mama. Ji taip pat atsakinga už 40 ukrainiečių, įskaitant tarp jų ir civilius, nužudymą.

Vienas iš vietinės žiniasklaidos portalų cituodamas karius rašė, kad moteriai buvo suteikta medicininė pagalba, po to kai ji buvo sugauta.

Taip pat skelbiama, kad I. Starikova pati teigė, jog rusų okupantai paliko ją mūšio lauke žinodami, kad ji yra sužeista ir turėjo galimybę jai padėti, tačiau tikėjosi, kad ji mirs.

REKLAMA
REKLAMA

Starikova tarnavo kartu su separatistų pajėgomis Donecko srityje Rytų Ukrainoje, kurios nuo 2014 metų kovoja prieš Kyjivo vyriausybę padedant Rusijai.

REKLAMA

Moterys kare

Sovietų Rusija Antrojo pasaulinio karo metais laisvai dislokavo moteris snaiperes, kuomet kitose šalyse vyko sprendimai apriboti moterų veikla gamyklose ar ūkinėje veikloje.

Žinomiausia moteris snaiperė yra Liudmila Pavličenko, kuri gimė netoli Kyjivo. Ji atsakinga už 309 patvirtintas mirtis, o būtent todėl ji yra praminta „Lady death“ (liet. mirties dama).

Patirti sužalojimai 1942 metais sustabdė jos tarnybą, tačiau vėliau ji tapo tikra įžymybe ir sovietinio režimo propaguotoja.

Dauguma šaulių buvo baigusios Centrinę moterų šnipinėjimo mokymo mokyklą netoli Maskvos, kuriai vadovavo Ispanijos pilietinio karo veteranės. Manoma, kad bendromis instruktorių ir absolventų pastangomis per karą buvo nukauta 12 tūkstančiai vokiečių karių.

REKLAMA
REKLAMA

Kitai Rusijos snaiperei Jelizavetai Mironov tebuvo 17 metų, kai 1941 metais Vokietija įsiveržė į Sovietų Sąjungą.

Iš Maskvos kilusi 17-metė buvo ką tik baigusi vidurinę mokyklą, kuomet savanoriškai įstojo į Raudonosios armijos gretas. J. Mironov kovojo Odesos ir Sevastopolio apgultyse, kur dėl jos rankos žuvo mažiausiai 34 žmonės. Kai kurie šaltiniai teigia, kad aukų buvo kiek daugiau nei 100.

Jos bendražygiai buvo ypač sužavėti jos „pasiekimais“ per penkias dienas trukusias nuožmius mūšius ​​prie Goryachiy Klyuch. 1942 metų spalį, paauglė, kaip teigiama, nužudė daugiau nei 20 vokiečių. Visgi, ji buvo sunkiai sužeista mūšyje Novorosijske ir mirė būdama vos 19 metų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Karo metais Sovietų Sąjungoje tarnavo apie 800 tūkstančiai moterų, o tarp jų buvo ir lakūnių, kulkosvaidininkių, rašoma dailymail.co.uk.

Sovietų Sąjungos moterų kovotojų veiklą taip pat įamžino ir Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksievich. Apie tai ji parašė savo knygoje „Nemoteriškas karo veidas“, kuri buvo išleista 1985 metais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų