Ministerija siūlo uždrausti privačioms gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas paslaugas. Tyrimas atskleidžia ne tik niūrią ateitį, bet ir sudėtingą dabartinę situaciją – daugiau nei pusė pacientų savo eilės pas specialistą laukia mėnesį ar ilgiau. Tiesa, laikinoji sveikatos apsaugos ministrė tikina, kad šis tyrimas tėra blefas ir šantažas.
„Pas kitus specialistus net neregistruoja. Ligoninėje man reikia pas inkstų daktarą – net talonų nedavė, nežinau, kada sulauksiu. Kada bus talonas? Gal už mėnesio, gal ir kitais metais“, – teigia marijampolietė Onutė.
Kad eilės pas specialistus – milžiniškos, skundžiasi ir kiti pacientai:
„Žmonai reikia pas kardiologą – laukia jau 6 mėnesius. Po mėnesio aš registruojuosi – reikia laukti 8 mėnesius.“
„Man reikėjo pas ortopedą dėl kojos. Užsiregistravau rugpjūtį, gavau vietą spalio 8 d. Įsivaizduokite, kiek reikėjo laukti su skaudančia koja.“
Vizito laukti tenka net mėnesį
Naujausias ISM mokslininkų tyrimas atskleidžia, kad ilgomis eilėmis skundžiasi 7 iš 10 pacientų. Prieš 7 metus tokių buvo tik maždaug kas antras. Dabar daugiau nei pusė apklaustųjų vizito pas specialistą laukia mėnesį ar ilgiau.
Tačiau gyventojai pastebi, kad trūksta ir pačių medikų:
„Reikia greitai, skubiai į kardiologiją – 140 eurų už 10 minučių privačioje klinikoje.“
Sveikatos apsaugos ministerija siūlo pataisas, kuriomis siekiama uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas paslaugas. ISM mokslininkų atliktas tyrimas šias reformas kritikuoja – esą tai tik padidins eiles pas medikus.
9 iš 10 gydytojų įsitikinę, kad reforma paskatintų medikų ir slaugytojų emigraciją.
„Trečdalis studijuojančių išvyksta į Skandinaviją iš karto, trečdalis renkasi grožio sektorių, kur sąlygos ir atlyginimai – nepalyginamai geresni“, – teigia Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.
„Tyrimo duomenimis, Lietuvoje pacientai gydydamiesi išleidžia kone dvigubai daugiau nei EBPO vidurkis. Daugiausia lėšų skiriama vaistams, taip pat – dantų gydymui ir burnos higienai“, – sako A. Gerliakienė.
Analitikų vertinimu, priėmus Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomas pataisas, medikų atlyginimai gali sumažėti iki 14 proc., o sistemos išbalansavimas valstybei gali kainuoti papildomai apie 117 mln. eurų.
„Jeigu žiūrėsime, kiek bendrai nukeliauja į privačias įstaigas, tai sudaro apie 17 proc. viso biudžeto – tai nėra didelė dalis. Beje, didžioji jos dalis tenka pirminės priežiūros paslaugoms – šeimos gydytojams“, – teigia ISM universiteto rektorius Dalius Misiūnas.
Specialistai įžvelgia padidėjusios korupcijos riziką
„Panašu, kad jei šie siūlymai bus įgyvendinti, norint gauti gydymą reikės turėti ne tik pinigų, bet ir pažinčių. Tai tikrai netenkina pacientų“, – sako Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė.
Laikinoji sveikatos apsaugos ministrė teigia dar nesusipažinusi su pačiu tyrimu. Šį tyrimą užsakė Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija.
„Kaip mokslininkė sveikinu bet kokį analitinį požiūrį ir sveikatos reformų vertinimą. Jei pavyktų įgyvendinti siūlomas reformas, kasmet būtų galima išgelbėti apie 5 tūkst. gyvybių, sumažinant išvengiamą mirtingumą, kuris šiuo metu – kritiškai aukštas ir nebeatitinka Lietuvos ekonominio išsivystymo lygio“, – sako laikinai einanti sveikatos apsaugos ministro pareigas Marija Jakubauskienė.
Tyrėjai prognozuoja, kad po 7 metų Lietuvoje trūks apie 11 tūkst. medikų – tai būtų maždaug dvigubai daugiau nei dabar.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame video.
