Telepsichiatrija, arba konsultavimas nuotoliniu būdu: galimybės ir trūkumai

Skaityk lengvai

Koronaviruso pandemija, karantinas, būtinybė izoliuotis ne tik pablogino žmonių psichikos sveikatą, bet ir suteikė naujų galimybių. Viena jų – telepsichiatrija, arba žmonių konsultavimas nuotoliniu būdu. Įtvirtinta per karantiną, ši nauja psichiatrijos sritis veikiausiai plėtosis toliau ir taps mūsų kasdienybės dalimi. 

Nuotolinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos Lietuvoje pradėtos teikti vos prasidėjus karantinui. Jau šių metų kovo 19-ąją pasirodė sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo pakeistas Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašas ir įteisintos nuotolinės pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos. Apraše numatyta, kad psichikos sveikatos specialistai pacientui gali skirti pakartotinius tyrimus, tęsti vaistinių preparatų (įskaitant tuos, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis) skyrimą ir pan. 

Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė, gydytoja psichiatrė ir psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė sako su pacientų konsultavimu nuotoliniu būdu susidūrusi ir anksčiau – jai tekdavo telefonu ar internetu konsultuoti psichikos sveikatos problemų turinčius žmones, jų šeimos narius. 

REKLAMA

„Dirbau Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje, ten daug pacientų, atvykusių iš skirtingų Lietuvos vietų. Be to, prieš penkerius metus sulaukiau siūlymo iš Suomijos konsultuoti suomius, gyvenančius retai apgyvendintoje Laplandijoje. Taip sužinojau, kad nuotolinė psichiatrija sėkmingai plėtojama kitose šalyse. Tada pagalvojau – kada ši iniciatyva ateis pas mus? Ši geroji žinia atėjo kartu su pandemija, atnešusia mums visiems daug nemalonių, varginančių dalykų, o su jais – ir nuotolines psichikos sveikatos priežiūros specialistų konsultacijas. Šia nauja patirtimi galėsime naudotis ir ateityje“, – sako gydytoja. 

Kam skiriamas universalus dizainas?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Turintiems judėjimo negalią
Turintiems bet kokią negalią
Visiems
BALSUOTI
REZULTATAI
Kam skiriamas universalus dizainas?
Turintiems judėjimo negalią
13.8%
Turintiems bet kokią negalią
20.4%
Visiems
65.8%

REKLAMA

Bendrauja skiriami atstumo 

R. Mazaliauskienė primena, kad nuotolinė psichiatrija – tai diagnostikos ir gydymo būdas, kai gydytojas ir pacientas bendrauja per atstumą. Šios medicinos srities ištakos – Jungtinėse Amerikos Valstijose: „Pirmiausia nuotolinė psichiatrija pradėta taikyti tose JAV valstijose, kur pagalba žmonėms sunkiau prieinama, tokiose kaip Arizona ir kt. Pagalba per atstumą ten teikiama koreguojant medikamentų skyrimą, konsultuojant vaikus ir suaugusiuosius, taip pat kaip individuali ar grupinė terapija. Taip konsultuojami ir kitų, ne psichiatrijos skyrių, pacientai.“ 

JAV praktika ir 2018 m. amerikiečių atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad nuotoliniu būdu atlikta pacientų diagnostika 83 proc. atvejų buvo teisinga. „Tai gana geri skaičiai, rodantys, kad klaidų baimė diagnozuojant sutrikimą per atstumą neturi realaus pagrindo. Žinoma, ir 17 proc. klaidų – gana nemažai, šį skaičių reikėtų mažinti“, – sako R. Mazaliauskienė. 

Pasak specialistės, nuotolinis konsultavimas gali vykti realiu laiku, „veidas į veidą“, jis vadinamas sinchroniniu. Taip pat gali būti komunikacija ne realiu laiku, arba asinchroninė, kai specialistas mato anksčiau darytą įrašą. 

„Kaip rodo atliktos Lietuvos specialistų apklausos, telepsichiatrija labiau tinkama konsultuojant psichikos sveikatos problemų turinčius žmones, o intervencijų galimybė per atstumą yra mažesnė. Nenorėčiau su šios apklausos rezultatais sutikti – tiesiog mūsų specialistai dar nėra išmokę atlikti intervencijų per atstumą, bet, jei išmoksim, tai suteiks daug naujų galimybių, – sako R. Mazaliauskienė. – Pavyzdžiui, nuotoliniu būdu paprasčiau konsultuoti artimuosius, į vieną vietą surinkti visus šeimos narius ir su jais atlikti terapines intervencijas.“ 

Privalumai ir trūkumai 

Psichiatrės teigimu, nuotolinis konsultavimas ypač tinka droviems pacientams, nes jie geriau jaučiasi asmeninėje erdvėje, kai specialistas tarsi ateina pas juos į svečius. Tada jiems kyla mažiau vegetacinių reakcijų, jie jaučiasi ramiau. 

REKLAMA

Gydytoja, per karantiną nuotoliniu būdu konsultavusi nemažai pacientų, atrado daug naujų galimybių: „Apie žmogų daug pasako jo gyvenamoji aplinka, asmeninė erdvė: sienų spalva, gėlės, nuotraukos, paveikslai namuose. Tam, kad būtų paprasčiau užmegzti kontaktą, gali užduoti klausimą, pavyzdžiui, apie ant sienos kabantį paveikslą, paprašyti jį parodyti iš arčiau. Taip atsiranda nauji gydytojo ir paciento pokalbio naratyvai. Pavyzdžiui, bendraudama su viena paciente sužinojau, kad laisvalaikiu ji tapo paveikslus. Iš jų gavau labai daug naujos informacijos, tai tapo proveržiu mums bendraujant.“ 

R. Mazaliauskienės teigimu, labai įdomi ir vaikų psichiatrų nuotolinio konsultavimo patirtis. Ji buvo ypač sėkminga – vaikai įpratę prie išmaniųjų technologijų, jie puikiai jaučiasi bendraudami per atstumą. Drovūs, jautrūs vaikai lengviau atsiveria, nes jaučiasi saugūs įprastoje erdvėje. 

Specialistė pabrėžia, kad nuotolinis konsultavimas ypač tinka vaikams ir paaugliams, turintiems autizmo spektro sutrikimų. Jie dažnai sunkiai prisitaiko realiame gyvenime, jiems lengviau bendrauti per išmaniuosius įrenginius. „Turėjau panašios patirties dar iš anksčiau. Kartą savo kabinete teko konsultuoti jaunuolį, turintį autizmo spektro sutrikimų. Jis su manimi bendravo rašydamas tekstus anglų kalba savo kompiuteryje, – pasakoja gydytoja. – Mums, specialistams, tenka prisitaikyti prie konsultuojamų žmonių, turim rinktis tą būdą, kuris jiems priimtinesnis.“ 

Pasak gydytojos, į nuotolines konsultacijas gali lengviau įsitraukti šeimos nariai: „Kartais, pakviesti atvykti į konsultaciją, šeimos nariai pradeda teisintis: neturim laiko, toli, brangu. Bendraujant per atstumą tokie pasiteisinimai atkrenta, specialistas gali pats „ateiti“ pasikalbėti į namus.“ 

R. Mazaliauskienė sako, kad dalis žmonų, žinodami, jog galės bendrauti netiesiogiai, lengviau kreipiasi į specialistus. „Vienas mano konsultuojamas žmogus, paklaustas, ar jam taip bendrauti patogu, atsakė: „Žinoma. Jei man konsultantas nepatiks, galėsiu tiesiog išjungti kompiuterį.“ Išdrįsti atsistoti ir išeiti iš specialisto kabineto pacientui kur kas sudėtingiau“, – tvirtina pašnekovė. 

REKLAMA

Be to, nuotoliniu būdu psichiatrai gali konsultuoti ne tik psichiatrijos, bet ir reanimacijos, kardiologijos ar kitų skyrių pacientus, taip pat krizių intervencijų atvejais mokyklose, darbovietėse, taip pat socialinės globos namų gyventojus, nes psichikos sveikatos priežiūros specialistai globos namuose ne visada nori dirbti. 

Vis dėlto, pasak R. Mazaliauskienės, telepsichiatrija turi ir trūkumų. Vienas didžiausių – psichiatras ar psichologas, bendraudamas per atstumą, gauna mažiau informacijos apie žmogų. Tam, kad geriau pažintum asmenį, svarbūs ir tokie neverbaliniai dalykai kaip besikeičianti žmogaus veido išraiška ar judesiai. 

Be to, kai kurie konsultuojami žmonės baiminasi dėl interneto saugumo spragų. „Nerimaujančių dėl to daug nepasitaikė. Stengiausi juos raminti, sakydavau – nei aš, nei jūs nesam tokie svarbūs, kad mumis susidomėtų, tarkim, Rusijos hakeriai. Tokie argumentai padėdavo apsiraminti, palengvindavo bendravimą“, – sako gydytoja. Vis dėlto, jos įsitikinimu, visada būtina pagalvoti apie tai, kaip turėtų vykti konsultacijos, kad žmonės jaustųsi užtektinai saugūs. 

Dėmesys kiekvienam 

Gydytoja sako, kad specialistai turėtų atsižvelgti į kiekvieno žmogaus galimybes. Ne visiems išmaniosios technologijos yra prieinamos, ne visi moka naudotis nuotolinio bendravimo programomis. Jei vyresnio amžiaus žmogui ryšys bus pernelyg sudėtingas, jis vengs juo naudotis. 

„Technologijos, programos turėtų būti kuo paprastesnės. Taip pat labai svarbu, kad per konsultaciją nekiltų techninių problemų. Specialistui sudėtinga dirbti, jei, tarkim, nesutampa garsas ir vaizdas, jei jis su konsultuojamu žmogumi negali palaikyti akių kontakto. Tokie kliuviniai gali iškreipti gaunamą informaciją“, – perspėja R. Mazaliauskienė. 

Be to, anot gydytojos, žmogų nuotoliniu būdu konsultuojantis specialistas nieku gyvu neturi imtis pašalinių darbų – atsiliepinėti telefonu, atsakinėti į elektroninius laiškus, turi vengti pašalinių žmonių kabinete ir panašiai. Visas dėmesys turi būti sutelktas į žmogų, su kuriuo bendraujama. 

REKLAMA

R. Mazaliauskienė įžvelgia ir kitų problemų, kurios galėtų kilti konsultuojant žmones nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, taip dirbantiems specialistams sunku organizuoti komandinį darbą. Be to, kol kas nežinoma, kaip jiems derėtų elgtis, jei konsultuodami pastebi žmogaus agresijos epizodą ar išgirsta savižudiškas mintis. Pasak specialistės, labai svarbus ir nuotolinio konsultavimo teisinis reglamentavimas, konsultavimo taisyklės ir kt.

Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė.


Rašyti komentarą...
T
Tai
2020-11-05 02:20:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
gal nuotoliniu būdu gydykite covidu sergančius.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų