Kaip įgyvendinti sveikatingumo planą, pasakoja reabilitacijos ir slaugos centro gydytoja osteopatė Elena Jablonskytė.
Kartais atrodo, kad pasiklystame sveikatingumo sąvokose. Daugelis renkasi gyventi sveikiau tik tam, kad patiktų vaizdas veidrodyje. Bet juk sveikatingumas - tai nuolatinis procesas, skirtas palaikyti sveikatą visą gyvenimą.
Elena Jablonskytė: Taip, iš tiesų, sveikatingumas yra ne tik tikslas, bet ir gyvenimo būdo pasekmės, žvelgiant ilgalaikiu periodu. Jeigu gyvename sveikai – tikėtina, kad metams bėgant mums pakaks sukauptų sveikatos resursų ir energijos gyventi pilnavertį gyvenimą. Dažnai žmogus laikosi dietos ar sportuoja, kad įgyvendintų planą numesti kelis kilogramus ar kitą gimtadienį tilpti į mėgstamą suknelę. Mano nuomone, į sveikatą reikia žvelgti plačiau ir atsakingiau, nes kūnas yra mūsų turtas, kurio sveikata priklauso nuo mūsų įdėtų pastangų.
Žinome, kaip ir kur rasti, diagnozuoti ligą, o kur ieškoti sveikatos?
E.J. Sveikata prasideda tuomet, kai skiriame jai pakankamai laiko. Kai pradedame domėtis ir gyventi taip, kad mūsų kūnas, protas, mintys ne vargtų ir bandytų išgyventi, bet turėtų pakankamai jėgų, energijos kasdieniam gyvenimui. Sveikata prasideda mūsų mintyse ir įpročiuose. Subalansuota, reguliari mityba, fizinis aktyvumas, vanduo, kvėpavimas – turi būti sąmoningas ir tikslingas pasirinkimas. Jeigu esame įpratę valgyti kas po ranka, bėgame nuo darbo prie darbo be poilsio, jeigu nuolat geriame kavą, bet pamirštame išgerti gryno vandens, jeigu visą dieną sėdime įsmeigę akis į kompiuterius, tai sveikata prasideda ten, kai randame laiko ir jėgų pakeisti senus įpročius naujais ir naudingais kūnui. Sveikatą galime rasti savyje.
Ar radikalūs pokyčiai (dietos, mitybos įpročių, fizinio aktyvumo) padeda ar labiau kenkia organizmui?
E.J. Būna situacijų, kai radikalūs pokyčiai reikalingi žmogui kaip gaivus vėjo gūsis, kaip atsispyrimo taškas, tačiau dažniausiai staigūs pokyčiai labai stipriai nualina tam nepasirengusį kūną. Rekomenduojama įpročius keisti palaipsniui, kad jie nesukeltų pernelyg didelio streso. Be abejo, tai sukelia riziką nuolaidžiauti sau, tarkim, jeigu nusprendėte mesti rūkyti, tą reikėtų daryti iš karto ir ryžtingai, negailint savęs. Tačiau jei nusprendėte pradėti gerti daugiau vandens – geriau pradėkite po truputį, pradedant nuo papildomos stiklinės kasdien, o ne nuo dviejų litrų iš karto. Dažniausiai pamirštame, kad viskam yra ribos, kūnas negali ištverti kasdien taikomų alinančių poros valandų treniruočių, jeigu niekada prieš tai to nedarėte. Kai organizmas pripranta ir tai jam tampa norma, tada ir gaunama daugiau naudos nei žalos. Reikia nepamiršti, kad mūsų kūnas sukurtas judėti, jame nuolat vyksta įvairūs procesai: dirba plaučiai, plaka širdis, teka kraujas, limfa, pulsuoja smegenys ir pan. Žmogui gyvybiškai svarbu judėti tam, kad būtų sveikas ir išvengtų ligų. Kiekvienas apsisprendimas kažką daryti ar nedaryti reikalauja valios pasireiškimo, ypatingai tada, kai norime pabėgti nuo žalingų įpročių. Jeigu nusprendėte, kad nebevalgysite saldumynų, o juos naktimis sapnuojate, tai gal geriau susitarti su savimi – vienas keksiukas kartą per savaitę, nei savaitė savigraužos dėl suvalgyto skanėsto.
Ar tiesa, kad jei giminėje niekas rimtai nesirgo, tai lyg laimingas bilietas į gyvenimą be ligų. Ar ne per daug pasikliaujame genetika?
E.J. Anksčiau sakydavo, kad genetika turi 20% įtakos žmogaus sveikatos būklei, tačiau paskutiniu metu skaičiai kintantys, genetikai teikiama mažiau dėmesio, išskyrus tam tikrų, retų ligų atvejais. Jeigu žmogaus tėvai ir seneliai sveikut sveikutėliai, neturėję sveikatos problemų, o žmogus gyvena nesveikai, prastai valgo, turi kenksmingų įpročių, mažai juda, šie veiksniai neigiamai veikia organizmą ir tai reikšmingiau nei genetika. Mano nuomone, palikime genetikai ramiai dirbti savo darbą, o patys užsiimkime tuo, kuo ir turime užsiimti - savęs priežiūra.
Retas gydytojas mūsų šalyje atkreipia dėmesį į minčių higieną. Kokią įtaką sveikatai daro psichologinė žmogaus būklė?
E.J. Manau, kad tai vienas svarbiausių mūsų gyvenimui ir sveikatos būklei įtakos turinčių elementų. Mintys ir išgyvenimai dažnai sukelia stresą, nemokant minčių išreikšti arba nuolat „gromuliuojant” kūnas pradeda į tokias mintis reaguoti. Kūne yra zonos, kuriose kaupiasi įtampa, ne veltui ir posakiai gimsta: „kaip akmuo ant širdies uždėtas”, „pečius kažkas slegia”. Manau, kad nuo pat mažumės labai svarbu asmenybę mokyti tinkamai išreikšti savo negatyvias mintis, jokiu būdu ne smurtaujant ar išsiliejant taip, kad kentėtų sveikata. Savo pacientams dažnai rekomenduoju stresą išbėgioti, išdainuoti, o kartais net išpiešti. Konstruktyvus minčių valymas ir valdymas daro tiesioginę įtaką žmogaus sveikatai.
