Apie tai, kokie ženklai signalizuoja skydliaukės veiklos sutrikimus papasakojo LSMU ligoninės Kauno klinikų, Endokrinologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vadovė, Lietuvos endokrinologų draugijos viceprezidentė prof. Džilda Veličienė.
Skydliaukės funkcijos
Pasak profesorės, skydliaukės liauka yra labai svarbi žmogaus vystymuisi ir kokybiškam gyvenimui. Skydliaukės hormonų pasikeitimai turi didelį poveikį bendrai žmogaus sveikatai.
Anot jos, tiek skydliaukės didėjimas, tiek skydliaukės mažėjimas įtakoja beveik visas organizmo funkcijas, o jų ši liauka atlieka nemažai.
„Visų pirma, skydliaukės išskiriami hormonai reguliuoja bazinę medžiagų apykaitą beveik visose kūno ląstelėse, didindami kūno energijos sunaudojimą ir palaikydami normalią kūno temperatūrą, skatindami deguonies vartojimą audiniuose.
Taip pat šie hormonai dalyvauja baltymų gamyboje, t. y., prisideda prie kūno augimo, ypač tai aktualu kūdikystėje ir vaikystėje, jie dalyvauja angliavandenių, riebalų ir baltymų skaidymo ir sintezės procesuose“, – pasakojo ji.
Moteris pastebėjo ir tai, kad skydliaukės hormonai turi reikšmingą vaidmenį nervų sistemos vystymuisi vaisiaus laikotarpiu ir kūdikystėje. Tuo tarpu suaugusiems asmenims šie hormonai padeda palaikydami pažintines funkcijas, stabilią emocinę būklę, miegą bei reakcijas į stresą.
Negana to, gydytoja pabrėžė ir tai, kad skydliaukė turi įtakos širdies darbui. Ji didina širdies ritmą, stiprina širdies raumens susitraukimo jėga, reguliuoja kraujo spaudimą, skatina periferinių kraujagyslių išsiplėtimą bei mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje.
„Skydliaukės hormonai reikšmingi ir tuo, kad jie turi įtakos daugeliui kitų gyvybinių procesų. Jie veikia lytinių hormonų gamybą, menstruacijų ciklus ir vaisingumą, taip pat jie būtini normaliam kaulų augimui ir mineralizacijai ir veikia kitus svarbius procesus“, – paaiškino pašnekovė.
Skydliaukės sutrikimai
Kadangi skydliaukė yra atsakinga už galybę funkcijų, profesorė pasakojo, jog pastebi, kad skydliaukės sutrikimų pasitaiko gana dažnai.
Jų įvairovė taip pat stebina. Anot D. Veličienės, tai gali būti įvairūs pakitimai, pavyzdžiui, mazgai, cistos, tūrio padidėjimas arba sumažėjimas. Tuo tarpu kitos ligos gali signalizuoti per didelę arba per mažą skydliaukės hormonų gamybą.
Gydytoja įvardijo kelias dažniausias pasitaikančias skydliaukės ligas, kurias pastebi savo darbo praktikoje:
„Visų pirma, pasitaiko mazginės skydliaukės atvejų. Tai – būklė, kai skydliaukėje atsiranda įvairaus dydžio vienas ar keli mazgai, kurie dažniausiai yra gerybiniai.
Retais atvejais mazgai gali būti piktybiniai arba kartu būti skydliaukės hormonų kiekio pasikeitimas.
Mazgų atsiradimo priežasčių yra daug, pavyzdžiui, jodo trūkumas organizme, genetinis polinkis arba aplinkos poveikis, tarkime, jonizuojanti radiacija“, – pirmąjį sutrikimą apibūdino moteris.
Dar vienas dažnai pasitaikantis sutrikimas yra skydliaukės tūrio padidėjimas. Profesorė akcentavo, jog jis gali atsirasti esant normaliam skydliaukės hormonų kiekiui, bet trūkstant jodo.
Kitais atvejais, jis pasirodo tuomet, kai vyksta skydliaukės hormonų pokyčiai – užsitęsus jodo trūkumui organizme arba pasirodžius jo pertekliui.
„Taip pat pastebiu hiportirozės, t. y., sumažėjusios skydliaukės funkcijos, ir hipertirozės, padidėjusios skydliaukės funkcijos, sutrikimų.
Hipotirozė yra būklė, kai skydliaukė ima gaminti per mažai hormonų. Dažniausiai tai sukelia autoimuninis skydliaukės uždegimas, kitaip vadinamas Hašimoto tiroiditu. Atskirais atvejais, hipotirozė gali vystytis dėl jodo, kuris yra esminė skydliaukės hormonų sudedamoji dalis, trūkumo organizme arba po skydliaukės operacijos ar buvusio ankstesnio skydliaukės gydymo radioaktyviu jodu.
O hipertirozė pasireiškia tada, kai skydliaukė gamina per daug hormonų. Dažniausiai ją sukelia Greivso liga, kurios metu gaminasi kiti autoantikūniai, sukeliantys skydliaukės tūrio padidėjimą ir per didelę skydliaukės hormonų gamybą. Tokios autoimuninės skydliaukės ligos vystosi dėl genetinio polinkio sirgti šiomis ligomis, bet jas iššaukia stresas.
Atskirais atvejais, dar hipertirozė gali atsirasti dėl vieno ar kelių skydliaukės mazgų, nepriklausomai nuo skydliaukės veiklos reguliacinės sistemos, pradėjimo gaminti per daug hormonų“, – detaliai aiškino gydytoja.
Mazginės skydliaukės ir skydliaukės tūrio padidėjimo priežastys
D. Veličienė pasakojo, kad mazginė skydliaukė ir skydliaukės tūrio padidėjimas gali prasidėti dėl skirtingų priežasčių.
Iš pradžių ji papasakojo apie mazginės skydliaukės atsiradimo veiksnius. Pasak jos, dažniausiai ši liga neturi jokių simptomų, ypač jeigu susidarę mazgai nėra dideli, susidarę tik 1,5-2 centimetrų dydžio.
„Visgi, jeigu mazgai dideli, tai gali atsirasti springimo jausmas, ypač valgant kietą maistą. Taip pat gali pasirodyti dusulys tam tikrose padėtyse, nemalonūs jutimai kakle, matomos kaklo deformacijos.
Specifinių simptomų dažniausiai neturi ir piktybiniai mazgai išskyrus retas vėžio formas. Tačiau vėlyvose stadijose gali atsirasti prikimimas, rijimo ar kvėpavimo sunkumai, čiuptis kietas mazgelis“, – kalbėjo moteris.
Anot jos, dėl šios priežasties bent kartą gyvenime vertėtų atlikti skydliaukės apčiuopą, o esant mazgų įtarimui ar šeiminei anamnezei, atlikti skydliaukės ultragarsinį tyrimą.
Tuo tarpu skydliaukės tūrio padidėjimas dažniausiai pasireiškia aiškiai matomu kaklo apimties padidėjimu:
„Prie šios būsenos gali prisidėti ir dusulys, smaugimo jausmas. Jei kartu būna ir skydliaukės hormonų pokyčiai, tuomet pasireiškia hipotirozės ar hipertirozės simptomai.“
Hipotirozės ir hipertirozės priežastys
Prakalbus apie hipotirozę ir hipertirozę, D. Veličienė tikino, kad jų simptomai taip pat skiriasi. Ji įvardijo būsenas, kada dėl šių ligų vertėtų sunerimti.
Pirmiausia, moteris aptarė hipotirozę. Anot jos, šios ligos simptomai atsiranda dėl per mažo skydliaukės hormonų kiekio ir lemia sulėtėjusią medžiagų apykaitą ir visų sistemų veiklą.
Moteris pateikė kelis požymius, kurie išduoda šią būseną:
- Nuolatinis nuovargis, energijos stoka net ir po pakankamo poilsio
- Nepaaiškinamas svorio padidėjimas, atsirandantis net esant įprastai mitybai
- Nuolat šalta oda, jautrumas šalčiui net esant įprastai kambario temperatūrai
- Bloga nuotaika, depresija ar nerimas
- Lėtas širdies ritmas, lėtas, silpnas pulsas
- Plaukų retėjimas, slinkimas, trapūs, lūžinėjantys galai
- Lėta virškinimo sistema, vidurių užkietėjimas
- Sausa oda, įskaitant rankų ir pėdų sausėjimą
- Raumenų silpnumas, sąnarių sustingimas ar skausmas
- Veido ir kitų vietų tinimas, paburkimas
- Menstruacinio ciklo sutrikimas, lytinio potraukio pasikeitimas, nevaisingumas.
Anot jos, sunerimti vertėtų tuomet, kai atsiranda šie simptomai. Taip pat tuomet, kai kraujyje randamas didelis cholesterolio kiekis.
„Kadangi skydliaukės hormonų trūkumas ankstyvame amžiuje gali sukelti protinį atsilikimą ir neurologinius sutrikimus, tokius kaip kretinizmas, labai svarbu, kad normalus skydliaukės kiekis būtų užtikrintas nėščiosioms.
Tai reikalinga ypač ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, kol dar nėra susiformavusi vaisiaus skydliaukė ir savo vystymuisi naudojami mamos skydliaukės hormonai. Todėl net ir nepasireiškus minėtiems simptomams, nėščiosioms turėtų būti įvertintas hormonų kiekis, ypač jei sergama autoimuniniu tiroiditu“, – pabrėžė ji.
Tuo tarpu hipertirozę sukelia per didelis skydliaukės hormonų kiekis, lemiantis medžiagų apykaitos pagreitėjimą ir kitų sistemų veiklos suintensyvėjimą.
Gydytoja pateikė pirminius signalus, kurie išduoda hipertirozę:
- Padidėjęs nervingumas, nerimo jausmas, staigūs nuotaikų pokyčiai
- Nepaaiškinamas svorio mažėjimas net valgant įprastą ar padidintą maisto kiekį
- Greita širdies veikla, širdies plakimas, širdies permušimai ar širdies ritmo sutrikimai
- Prakaitavimas netgi esant įprastai temperatūrai, šilumos netoleravimas
- Rankų, pirštų drebulys
- Dažnas tuštinimasis, viduriavimas
- Nemiga, sunkumai užmiegant ir dažni prabudimai nakties metu
- Menstruacinio ciklo sutrikimai, lytinio potraukio pokyčiai
- Atskirais atvejais: akių išverstumas, akių vokų paburkimas, paraudimas, akių skausmai, dvejinimasis, šviesos baimė, ašarojimas.
Moteris paaiškino, kad sunerimti reikėtų tuomet, kai pasireiškia šie simptomai. Pasak jos, labai svarbu stebėti savo savijautą ir patiriant juos – kreiptis į gydytoją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
