Apie kraujo krešulių keliamas grėsmes ir ženklus, padedančius atpažinti susidariusius trombus, naujienų portalui tv3.lt pasakojo vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas.
Kraujo krešuliai – kas tai?
Specialistas pokalbį pradėjo nuo paaiškinimo, kas apskritai yra kraujo krešuliai. Anot jo, tai – kraujo ląstelių ir fibrinio tinklo mišinys, kuris susidaro kraujo krešėjimo metu.
Pasak jo, trombai yra skirstomi į dvi grupes: jie gali būti fiziologiniai arba patologiniai. Skirstymas priklauso nuo jų susidarymo vietos bei priežasties.
„Fiziologiniai krešuliai susidaro atsiradus audinių pažeidimui, pavyzdžiui, įsipjovus ar nusibrozdinus. Tokie krešuliai sustabdo kraujavimą, apsaugo žaizdą nuo infekcijos ir skatina gijimą. Vėliau organizmas juos natūraliai pašalina“, – pasakojo R. Blynas.
Taip pat jis kalbėjo apie patologinius krešulius. Pasak vaistininko, jie formuojasi kraujagyslių viduje be išorinių sužeidimų.
Anot pašnekovo, patologinių krešulių susidarymas gali sutrikdyti kraujo tekėjimą, kuris sukelia kraujagyslių užsikimšimą.
„Tai gali lemti gyvybei pavojingas būkles, tokias kaip miokardo infarktas, insultas, giliųjų venų trombozė, plaučių embolija.
Trombų susidarymas dažniausiai susijęs su kraujo sąstoviu, kraujagyslių sienelės pažeidimu ir padidėjusiu kraujo krešėjimu“, – sakė jis.
Trombų susidarymas
Taip pat pokalbio metu R. Blynas pateikė kelias priežastis, dėl kurių žmogaus organizme susidaro trombai.
Pasak pašnekovo, sudėtingi organizme vykstantys procesai gali pakeisti kraujo sudėtį, lemti kraujagyslių pažeidimus ir kraujo tėkmės sulėtėjimą.
„Šie veiksniai dažnai sąveikauja tarpusavyje, o jų kombinacija sukuria palankias sąlygas krešulių formavimuisi.
Pavyzdžiui, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač ateroskleroze, kraujagyslių sienelėse pradeda kauptis cholesterolis, kuris ne tik siaurina kraujagyslių spindį, bet ir gali sukelti mechaninį pažeidimą, jei sukietėjusios apnašos atplyšta.
Tokiu atveju organizmas reaguoja tarsi susižeidus – aktyvuojamas krešėjimo mechanizmas, kuris gali suformuoti trombą“, – įspėjo jis.
R. Blynas prabilo ir apie tai, kad kraujo klampumas ir krešėjimo aktyvumas gali padidėti dėl genetinių krešėjimų sutrikimų, onkologinių ligų, hormonų terapijos ar nėštumo.
Taip pat, pasak jo, trombų susidarymas gali būti paskatintas gyvenimo būdo veiksnių: mažo fizinio aktyvumo, ilgo sėdėjimo ar gulėjimo po operacijų, nepakankamo skysčių vartojimo, nutukimo, rūkymo, alkoholio vartojimo bei tam tikrų vaistinių preparatų.
„Net ir paveldimumas gali turėti įtakos – kai kuriems žmonėms trombozės rizika padidėja dėl įgimtų krešėjimo baltymų trūkumo ar mutacijų“, – teigė pašnekovas.
R. Blynas apibendrino, kad kraujo krešulių susidarymas nėra atsitiktinis veiksnys organizme, o jo atsakas į išorinius bei vidinius dirgiklius. Dėl to pašnekovas ragino imtis veiksmų ir, prireikus, kreiptis į specialistus.
Kraujo krešulius išduodantys ženklai
Pasiteiravus R. Blyno apie ženklus, kurie gali parodyti, kad organizme yra susidariusių trombų, jis pasidalijo keliomis įžvalgomis.
Pasak jo, efektyviausias ir greičiausias būdas diagnostikai – sveikatos tyrimai ir medikų įvertinimas, tačiau pirmuosius signalus galima pastebėti dar namuose.
„Simptomai dažniausiai sufleruoja, kurioje kūno vietoje susidarė krešulys, tad jei krešulys susidarė galūnės kraujagyslėje, galūnė negauna pakankamai kraujo, tad atsiranda stiprus skausmas, raudonis, patinimas, karščio pojūtis, jautrumas“, – nurodė jis.
Taip pat, pasak jo, krešulys gali susidaryti plaučiuose, o dėl to galima imti justi stiprų krūtinės skausmą, pakitusį širdies ritmą, taip pat gali atsirasti dusulys. Kai kuriais atvejais, anot R. Blyno, galima imti atsikosėti krauju.
Kitas atvejis – trombų susidarymas širdies raumenį maitinančiose kraujagyslėje. Tuomet galima susidurti su stipriu, krūtinę spaudžiančiu skausmu, plintančiu į kaklą, žandikaulį, kairį petį, ranką ir netgi pirštus.
Anot jo, tokiais atvejais gali pasireikšti ir tokie simptomai kaip sunkumas kvėpuojant, pykinimo jausmas, pilvo skausmas, prakaitavimas.
„Insulto atveju užsikemša smegenis maitinančios arterijos, o šios būklės simptomai priklauso nuo to, kurioje smegenų vietoje krešulys susidarė.
Gali svaigti galva, pablogėti regėjimas, jaustis silpnumas vienoje kūno pusėje, gali nutįsti viena veido pusė, kalba gali tapti nerišli ir nesuprantama“, – paaiškino specialistas.
Kaip sau padėti?
Tiems, kurie susidūrė su krešulių susidarymu, specialistas perdavė žinias, kaip sau padėti. Anot jo, svarbu dalyvauti prevencinėse programose, vartoti gydytojų paskirtus vaistus ir maisto papildus bei reguliariai matuoti kraujo spaudimą namuose.
Pasak R. Blyno, netgi lengvas fizinis aktyvumas yra svarbus siekiant išvengti kraujo krešulių susidarymo. Jis teigė, kad judesys įveiklina kraujotaką, padeda išvengti papildomų grėsmių.
„Gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip tinkama dieta ir žalingų įpročių atsisakymas, – dar vienas labai aktualus ir reikšmingas aspektas.
Kartu su maistu ar maisto papildais turime gauti kraujagysles teigiamai veikiančių medžiagų, tokių kaip omega-3 riebiosios rūgštys, magnis, vitaminas D, resveratrolis“, – pridėjo jis.
Vis tik kai kuriais atvejais vertėtų nedelsti ir kreiptis į medikus. Vaistininkas sako, kad tokiais atvejais laikas yra svarbus ir greita diagnostika gali padėti išsigelbėti nuo komplikacijų.
„Jeigu jaučiame staigų galūnės patinimą, ypač vienašalį (pvz., tik viena koja ar ranka), jaučiame skausmą ar maudimą, kuris stiprėja judant ar liečiant, jeigu nutinka taip, kad oda parausta, mėlynuoja ar pakinta temperatūra (oda tampa karštesnė ar šaltesnė, nei įprastai), jeigu jaučiame dusulį, krūtinės skausmą, ypač kvėpuojant, taip pat jeigu tampa sunku judinti galūnę, jaučiame sunkumą ar tirpimą – reikia nedelsiant kreiptis į medikus.
Greita diagnostika ir gydymas gali užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms, todėl geriau pasitikrinti anksčiau nei per vėlai“, – paaiškino ir užbaigė pokalbį jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
