Ateityje ši kova bus dar sunkesnė, nes bus identifikuojami nauji ŠKL vystymuisi palankūs veiksniai, o daliai jų dar ilgai neturėsime priešnuodžių. Viena aišku – turime saugotis patys: sulaukus 40 m. pasitikrinti pagal ŠKL prevencijos programą, netoleruoti esamų rizikos veiksnių, laikytis gydytojų teikiamų rekomendacijų. Tik mūsų visų įsitraukimas ir vykdomas kasdienis ŠKL prevencijos planas – sukurs didesnę ugniasienę.
Kad geriau galėtume suprasti nuolat augančią ŠKL riziką, peržvelkime mokslininkų identifikuojamus naujus ar naujo požiūrio rizikos veiksnius, kurių esame veikiami:
1. Persirgiusieji COVID-19 infekcija patenka į didesnę riziką.
Ką tik Europos kardiologų žurnale publikuotame tyrime apibendrintus duomenis iš 2020-2022 laikotarpio, nustatyta, kad persirgusiems, ypač moterims, COVID-19, kraujagyslės pasensta maždaug 5 metais. Nepaisant, kad amžėjant kraujagyslių sienelės ir taip kietėja. Svarbu pabrėžti, kad kraujagyslių didesnis standumas lemia ir didesnę širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant insultą ir širdies infarktą, riziką. Išaiškintas ir kraujagyslių pažaidos mechanizmas- COVID-19 virusas veikia tam tikrus receptorius organizme, įskaitant ir esančius kraujagyslėse, sukeliančius kraujagyslių disfunkciją ir pagreitinantis kraujagyslių senėjimą. Kodėl moterys? Galimai dėl imuninės sistemos ypatumų, sukeliančių greitesnę ir stipresnę imuninę reakciją.
2. Imuninės sistemos stiprinimas.
Pacientus sergančius ŠKL, širdies nepakankamumu, kasmet raginama skiepytis nuo gripo, pneumokoko. Ką tik pristatyti duomenys taip pat papildė šią nuostatą, įrodydami, kad skiepijimas nuo juostinės pūslelinės 18 % sumažino širdies ir insultų išsivystymą. Taip apsisaugoma nuo kraujagyslių pažaidos ir jų remodeliavimo, susirgus pūsleline.
3. Tinkamos aplinkos sukūrimas.
Kitame įdomiame tyrime 32 – 42 m. amžiaus dalyviams buvo grojama 30 įvairiausių klasikinių kūrinių, skirtų pianinui, siekiant vertinti širdies ir kraujagyslių reakciją. Didžiausias teigiamas poveikis organizmui ir parasimpatinei nervų sistemai mažinant arterinį kraujo spaudimą buvo stebimas tiriamiesiems klausant Schuberto Serenados. Paaiškėjo, kad klausantis kūrinių organizmas atitinkamai primeta reikiamus kvėpavimo ir širdies susitraukimo dažnius. Taigi, muzikos garsai, kaip ir tyla, padeda širdies vedliui ir kraujagyslėms sugrįžti į reikiamą ritmą.
4. Klimatiniai veiksniai.
2023 m. vasarą buvo fiksuota daugiau nei 61 000 mirčių, susijusių su užsitęsusiu karščiu. Klimatiniais veiksniais turėtume laikyti šiltnamio efektą, didėjančią aplinkos temperatūrą, oro karščio bangas, Europoje siausiančias miškų gaisrus, nuo Afrikos keliaujančias dulkių audras. Mokslininkai modeliuoja, kad iki 2050 m. visuotinis atšilimas sieks > 2C. Žinomas ir tiesioginis mechanizmas, kad užterštumas kietosiomis dalelėmis didina kraujospūdį, pulsą, trombozių ir įvairių artimijų riziką Ką tik pristatytame nacionaliniame tyrime (apėmusią per 8 mln. 100 000 km2 plote gyvenančią populiaciją) Lodzės mokslininkai įrodė, kad klimatiniai veiksniai reikšmingai daugiau sukelia infarkto ir galvos smegenų išeminio insulto atvejų.
5. Miesto klimato poveikis.
Miestus galėtume apibūdinti kaip atskiras mikroklimatines salas (teritorijas), formuojamas pastatų aukščio, paviršių (stiklas), gatvių išdėstymo, jų tankumo ir žaliųjų erdvių. Pavyzdžiui, kavinės terasoje gali būti 4 C karščiau ir 30 proc. mažesnė ventiliacija lyginant su netoliese esančiu parku. Vokietijos Bremeno mokslininkai nustatė, kad nepalankios miesto bioklimatinės sąlygos yra susijusios su reikšmingai dažnesnėmis širdies ir kraujagyslių komplikacijomis ir tai yra naujas, nepriklausomas ŠKL rizikos veiksnys. Pavyzdžiui, mokslininkai pastebi, kad Vilniaus centre dažnai fiksuojama 2 laipsniais aukštesnė temperatūra lyginant su priemiesčiais.
6. Rūkymo poveikis staigioms jaunų asmenų mirtims.
Didelio mokslininkų susidomėjimo sulaukė ir ką tik pristatytas didelės apimties korėjiečių tyrimas. Jame ilgą laiką stebėjus 6,3 milijonų asmenų sveikatą, paaiškėjo, kad 20 – 39 m. amžiaus rūkantieji net 69 proc. turi didesnę riziką patirti staigią širdinę mirtį lyginant su nerūkančiaisiais ar metusiais rūkyti. Ši mirties rizika aiškiai koreliavo su surūkomu cigarečių kiekiu. Staigios širdinės mirties diagnozė yra reta, tačiau jauno amžiaus asmenims staigi mirtis yra dažniausia priežastis, deja, pasireiškiantis kaip pirmasis mirtinas širdies ligos simptomas. Akivaizdu, kad rūkymas greitina širdies kraujagyslių sienelių uždegimą, didina simpatinės nervų sistemos aktyvumą, spartina aterosklerozę ir struktūrinius kraujagyslės sienelės pokyčius, lemiančius ir širdies raumens elektrinį nestabilumą.
7. Nepakankamas fizinis aktyvumas jaunystėje.
Mažo fizinio aktyvumas jaunystėje pasekmes galime pajausti sulaukus 50 m. Nepakankamas fizinis pasirengimas ir vyresnis amžius yra stiprūs ir nepriklausomi rizikos veiksniai, lemiantys aritmijas. Naujame publikuotame tyrime nustatyta stipri sąveika tarp mažo aerobinio fizinio pasirengimo ir dažnų bei sudėtingų prieširdžių aritmijų, o tai pabrėžia fizinio pasirengimo svarbą širdies elektriniam stabilumui. Mokslininkai pabrėžia, kad būtent dėl šios priežasties sulaukus 50 metų rekomenduojama pasitikrinti dėl galimo prieširdžių virpėjimo, pasireiškiančio nereguliariais širdies plakimais ar besimptome aritmija.
Teksto autorius: Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius.
