Kylantį tėvų susirūpinimą skiepų saugumu dažnai pakursto ne kartą paneigti mitai, kurie nuolat atnaujinami internetinėje erdvėje.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistai aiškina pagrindinius mitus apie vakcinaciją, kurie plinta interneto „platumose“.
„Skiepai sukelia autizmą.“
Jungtinėje Karalystėje 1998-aisiais metais skelbtas tyrimas, kuriame iškeltas klausimas dėl galimo ryšio tarp MMR (tymų, kiaulytės, raudonukės) vakcinos ir autizmo, buvo paneigtas lydinčių tyrimų bei pašalintas iš jį publikavusio mokslinio žurnalo. Tačiau, išaugus visuomenės susirūpinimui, skiepijimo apimtys šalyje itin sumažėjo, dėl to kilo ligų protrūkiai.
Daugkartiniai tyrimai įrodė, kad nėra ryšio tarp MMR vakcinos ir autizmo. Dažniausiai planiniai skiepai yra skiriami kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje. Tais pačiais vaiko amžiaus laikotarpiais tampa pastebimi įgimti ar neurologiniai sutrikimai, todėl visuomenėje dažnai formuojami nepagrįsti spėjimai apie galimus skiepų padarinius sveikatai.
„Kelių vakcinų skyrimas vieno vizito pas gydytoją metu – tai vaiko imuninės sistemos perkrova.“
Mokslinių tyrimų duomenimis, kelių vakcinų skyrimas vieno vizito metu neturi neigiamo poveikio vaiko imuninei sistemai.
Pagrindiniai kelių vakcinų švirkštimo vieno vizito metu privalumai – taupomas tėvų (globėjų) laikas, sumažinamas apsilankymų asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose išlieka didelė rizika užsikrėsti nuo ūmiai susirgusių ir prie gydytojų kabinetų laukiančių pacientų, skaičius. Be to, taikant kombinuotą vakcinaciją (vienu skiepu įskiepijant kelias vakcinas), sumažinamas dūrių skaičius ir vaikui keliamas diskomfortas bei patiriamas stresas.
Svarbu nepamiršti, kad vaikai susiduria su šimtais mikroorganizmų, sukeliančių imuninį atsaką, kiekvieną dieną. Peršalimo metu vaikas yra veikiamas žymiai didesnio antigenų kiekio nei po kelių vakcinų skyrimo vieno apsilankymo metu.
Nors šiandien vaikai yra skiepijami nuo didesnio užkrečiamųjų ligų skaičiaus nei bet kada anksčiau, tobulėjant gamybos procesui, šiuolaikinių vakcinų sudėtyje yra žymiai mažesni antigenų kiekiai nei ankstesnėse vakcinose ir nepageidaujamos reakcijos po skiepų yra ypač retos.
Kasmet Lietuvoje atliekama daugiau nei 650 tūkstančių vakcinacijos dūrių vaikams ir suaugusiems. Taip pat kiekvienais metais yra registruojama 50–80 nepageidaujamų reakcijų į vakcinas. Tai sudaro 0,006–0,01 proc. nuo visų per metus atliekamų injekcijų. Dažniausios nepageidaujamos reakcijos: paraudimas, patinimas, skausmingumas injekcijos vietoje. Kiti galimi bendro pobūdžio organizmo atsakai į skiepą – tai karščiavimas, neramumas, vangumas, nenutrūkstamas (neįprastas) verksmas, bėrimas ir kt. Asmens organizmo reakcija į kiekvieną skiepą yra skirtinga.
„Imunitetas, įgytas po persirgimo, yra visada patvaresnis nei įgytas po skiepijimo.“
Imunitetas, įgytas po persirgimo, labai dažnai yra stipresnis nei įgytas po skiepijimo. Tačiau būtina įvertinti nepageidaujamų reiškinių riziką abejais atvejais.
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, pavojus, kylantis persirgus vakcinomis kontroliuojamomis ligomis, yra daug didesnis nei rizika, siejama su pačiomis vakcinomis. Pavyzdžiui, vienas iš penkių šimtų susirgusių tymais miršta nuo šios ligos, o mažiau nei vienas iš milijono paskiepytų nuo tymų susiduria su sunkiomis alerginėmis reakcijomis.
„Geriau skiepyti pagal „išretintą“ skiepijimų kalendorių.“
1974-aisiais metais Japonijoje buvo nustatyti 393 susirgimai kokliušu ir nei vieno mirties atvejo. Tačiau 1975-aisiais metais įvyko pakeitimai skiepijimų kalendoriuje – pavėlinta pirma DTP (difterijos, stabligės, kokliušo) vakcinos dozė – ja buvo pradėti skiepyti ne jaunesni nei dvejų metų vaikai. Sergamumas 1979-aisiais metais išaugo (nustatyta virš 13 000 ligos atvejų) bei buvo užfiksuota 41 mirtis. Skiepų atidėjimas prailgina laiką, per kurį vaikai išlieka imlūs vakcinomis kontroliuojamoms ligoms ir gali jomis susirgti.
Taip pat nėra mokslinių įrodymų, patvirtinančių, kad profilaktinių skiepijimų kalendoriaus „išplėtimas“ sumažina nepageidaujamų reakcijų, pavyzdžiui, paraudimo ar skausmingumo injekcijos vietoje, riziką.
„Nėra būtinybės skiepytis nuo užkrečiamųjų ligų, kurios nėra nustatomos šalyje.“
Nors pastaruoju metu dalis vakcinomis kontroliuojamų ligų nėra registruojama arba yra retai nustatoma Lietuvos gyventojams, pasaulyje vis dar yra valstybių, kuriose šių ligų plitimas nėra sustabdytas, todėl visada išlieka įvežtinių atvejų bei ligų sukėlėjų cirkuliavimo visuomenėje rizika. Pasaulio bendruomenei itin didelį nerimą kelia poliomielito atvejai Afrikos ir Rytų Viduržemio jūros regionuose, tymų protrūkiai Europos regione.
Skiepijimai apsaugo ne tik patį pasiskiepijusį, bet ir didina kolektyvinio imuniteto, atsirandančio, kai paskiepyta gyventojų dalis yra pakankama apriboti sukėlėjo cirkuliavimą visuomenėje ir tokiu būdu suteikianti apsaugą negalintiems būti paskiepytiems asmenims, apimtis.
