REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Su įtampa kovojantis organizmas neretai sukelia pačias nemaloniausias reakcijas – stiprų širdies plakimą, pagausėja prakaito išsiskyrimas, kankina nemiga ar nerimas. Tačiau kilęs stresas gali sukelti ir akivaizdžius svorio pakitimus, vieniems jis padidėja, o kitiems atvirkščiai – staiga nukrenta. Kodėl taip atsitinka ir ką reikėtų daryti, kad būtų galima išvengti streso, tv3.lt naujienų portalui pasakoja Baltijos Amerikos klinikos šeimos gydytoja Ieva Vieversytė.

Su įtampa kovojantis organizmas neretai sukelia pačias nemaloniausias reakcijas – stiprų širdies plakimą, pagausėja prakaito išsiskyrimas, kankina nemiga ar nerimas. Tačiau kilęs stresas gali sukelti ir akivaizdžius svorio pakitimus, vieniems jis padidėja, o kitiems atvirkščiai – staiga nukrenta. Kodėl taip atsitinka ir ką reikėtų daryti, kad būtų galima išvengti streso, tv3.lt naujienų portalui pasakoja Baltijos Amerikos klinikos šeimos gydytoja Ieva Vieversytė.

REKLAMA

Stresas yra apibūdinamas kaip organizmo reakcija į iššūkius arba smegenų ir kūno atsakas į įvykius bei aplinkybes, kurios yra susijusios su tam tikrais pokyčiais gyvenime. Kuomet žmogaus organizmas patenka į stresą keliančią situaciją, išsiskiria tam tikri hormonai, dėl kurių suaktyvėja širdies veikla, kvėpavimas, padažnėja prakaitavimas.

„Ši reakcija dažnai būna trumpalaikė ir mūsų organizmas patirdamas tokio lygio stresą atsistato gana greitai. Nedidelis ar trumpalaikis stresas dažnai padeda tobulėti, siekti tikslų, norint jį nugalėti. Tačiau, ilgalaikis bei nuolatinis stresas gali sutrikdyti sveikatą”, – sako šeimos gydytoja Ieva Vieversytė.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak medicinos specialistės, stresą gali sukelti bet kokie nepalankūs arba neįprasti veiksniai bei pokyčiai gyvenime, pavyzdžiui, tokie kaip ligos, traumos, konfliktai darbe, darbo pasikeitimas, keliami reikalavimai darbe, kurių nesugebama įvykdyti, problemos asmeniniame gyvenime, santykiai su kitais žmonėmis, artimųjų netektys, skyrybos, finansinė būklė, didelis išgąstis ir panašiai:

REKLAMA

„Užsitęsus stresui gali pablogėti lėtinės ligos, atsirasti psichologinių problemų, nusilpti imunitetas, dėl ko žmonės pradeda labai dažnai sirgti virusinėmis peršalimo ligomis, atsirasti virškinimo sutrikimų, kristi svoris, sutrikti miegas. Esant ilgalaikiam stresui gali pradėti varginti galvos, raumenų skausmai, aukštas kraujo spaudimas, skausmai krūtinėje.“

Jeigu žmogų kankina stiprus ir dažnas ar netgi nuolatinis stresas, gali pasikeisti ir jo bendravimas su kitais asmenimis bei elgesys. Žmogus tampa irzlesnis, nervingesnis, gali pasirodyti ir pykčio protrūkiai. Ilgainiui tokiam asmeniui sutrinka miegas, nuolat vargina prislėgta nuotaika, atsiranda dėmesio koncentracijos problemos bei padažnėja žalingų įpročių, tokių kaip alkoholio perdėtas vartojimas ir rūkymas, problemos.

REKLAMA
REKLAMA

Kodėl vieniems nuo streso svoris auga, o kitiems mažėja?

Dažnas susidūręs su stresu pastebi ne tik anksčiau minėtus nemalonius pojūčius, tačiau ir susiduria su kūno svorio pasikeitimais. Viena iš priežasčių, kodėl esant stresui auga svoris yra susijusi su hormonu, vadinamu kortizoliu.

„Jis yra išskiriamas patiriant stresą. Esant žemai gliukozės koncentracijai kraujyje atsiranda alkio jausmas, noras valgyti saldžiai arba nesveikai. Būtent todėl streso metu žmonės yra linkę daugiau valgyti, jiems pradeda augti svoris. Tačiau, yra ir tokių asmenų, kuriuos stresas veikia priešingai – sumažėja apetitas, sutrinka virškinimas“, – paaiškina Baltijos Amerikos klinikos šeimos gydytoja I. Vieversytė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Be to, dėl stipraus streso, kurio metu išsiskiria adrenalinas, gali atsirasti ir pykinimas, vėmimas ar viduriavimas. Stresui tapus ilgalaikiu, šie sutrikimai gali tapti nuolatiniais, tuomet krenta svoris, atsiranda virškinimo problemų. Jeigu stresas užsitęsia, neabejotinai keičiasi ir žmogaus išvaizda:

„Žmogus neturi laiko ar noro rūpintis savo išvaizda, atrodo nuolat pavargęs, išsekęs, keičiasi nuotaika, sutrinka miegas, jam sunku susikaupti. Žinoma, daug kas priklauso nuo paties žmogaus požiūrio į stresą sukeliančią situaciją, streso pobūdžio ir trukmės.

Vieniems stresas yra kaip motyvacija eiti pirmyn, dirbti daugiau, geriau, kad jį galėtų nugalėti arba supranta, kad stresas yra trumpalaikis. Kitiems stresas gali sukelti panikos atakas, nerimą ar depresiją. Jautresni žmonės su stresu susitvarko prasčiau.“

REKLAMA

Kaip gyventi be streso?

Gydytoja atvira – be streso gyventi neįmanoma, kadangi kasdienybėje susiduriame su skirtingomis streso rūšimis. Baltijos Amerikos klinikos šeimos gydytoja teigia, kad svarbiausia yra patiems suvokti, jog stresas kenkia gyvenimo kokybei ir norint pradėti keisti situaciją reikia ieškoti pagalvos laiku:

„Nenuvertinti savęs, pasitikėti savo jėgomis, ieškoti užsiėmimų ar rasti pomėgius, kurių metu galėtumėte pilnai atsipalaiduoti ir pamiršti nerimą keliančias situacijas. Jei sunku, sugebėti padaryti pertrauką, viską apmąstyti, susidėlioti savo mintis ir tikslus. Mylėti ir gerbti save.“

Lengviau reaguoti į stresą gyvenime padeda ir tam tikro sveiko gyvenimo būdo režimo laikymasis. Pavyzdžiui, reguliari ir subalansuota mityba, sportas, vanduo, žalingų įpročių atsisakymas, pomėgiai, kurie padeda atsipalaiduoti, mažinti stresą keliančius veiksnius ar situacijas. Verta nusistatyti gyvenimo vertybes, principus, tikslus, lūkesčius ir jų siekti, pasitikėti savimi.

REKLAMA

„Į gydytojus rekomenduojama kreiptis, kai per trumpą laiką dėl patiriamo streso nukrenta daugiau nei 5 proc. kūno svorio, kai dėl patiriamo streso kenčia gyvenimo kokybė, atsiranda miego sutrikimų, keičiasi nuotaika, jaučiatės nuolat pavargęs, išsekęs, nelaimingas, sunku susikaupti, rasti motyvacijos dirbti ar mokytis, siekti užsibrėžtų tikslų“, – perspėja šeimos gydytoja.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų