Šia tema tinklalaidėje „Tapk geresniu“ kalbėjosi laidos vedėjas Artur Lebedenko ir finansų analitikas, ekonomistas Marius Dubnikovas.
Pirmiausia, specialistas laidoje išryškino, kad II pakopos pensijų kaupimas – tai trečias pagal dydį investavimo instrumentas Lietuvoje, dėl to jis yra pakankamai reikšmingas.
„Pirmas [investavimo instrumentas] yra nekilnojamasis turtas (NT). Yra įvairių skaičiavimų, kad net dešimtimis milijardų, o gal net šimtą milijardų siekia visas tas turtas.
Antras yra gryni pinigai. Šiai dienai yra laikomų apie 20 milijardų. Trečias – II pensijų pakopa, kuri šiai dienai turi sukauptų apie 10 milijardų eurų“, – aiškino jis.
II pakopos pensijų kaupimo reikšmė ir motyvai trauktis
Pasak jo, šiuo metu lietuviai daugiau galvoja apie savo pačių sukauptas sumas II pakopos pensijų kaupime. Jų yra įvairių – nuo tūkstančio eurų iki 50 tūkst. eurų.
Tie, kurie yra sukaupę mažesnes sumas, greičiausiai pasirinks juos išleisti buitinėms reikmėms – kelionėms, buitinei technikai pirkti ar kitiems savo norams išpildyti.
„Neseniai buvo paskutinė apklausa, 60 proc. žmonių pasakė, kad atsiims savo lėšas. Dabar kyla klausimas, kurie atsiims.
Mano įtarimas yra, kad tas skaičius gali būti pakankamai didelis, nes tie, kas turi daug sukaupę, jie kaip ir galėtų palikti pinigus fonde, jie supranta to prasmę ir esmę, bet jie pasiims lėšas dėl to, kad atsibodo reformos.
Ši paskutinė reforma daro milžinišką žalą pačiai sistemai, nes fondų dydis susitrauks, kas reiškia, kad pabrangs tie vadinami anuitetai, tas mechanizmas, per kurį išmokamos lėšos atėjus pensiniam amžiui“, – sakė jis.
M. Dubnikovas pateikė šio reiškinio pavyzdį. Pasak jo, kiekvienam vertėtų įsivaizduoti žmogų, sulaukusį 65 metų ir sukaupusį 20 tūkst. eurų. Ši suma yra dalijama iš 20 metų, o tuomet lieka po 1 tūkst. eurų.
Kadangi metai turi 12 mėnesių, sukauptas 1 tūkst. eurų padalijamas iš šios sumos ir gaunama kas mėnesį po 80 eurų.
„Likusi suma bus valdoma, investuojama, bet iš tiesų tie gauti 80 eurų yra anuitetas. Iš jo dar bus minusuojama pati paslauga, nes ji irgi kainuoja – administravimas, suskaičiavimas.
Taip pat išlieka rizika, kad jūs gyvensite labai ilgai, o kažkas gyvens trumpai ir jeigu sistemoje lieka mažiau žmonių ir mažiau pinigų, tai tos visos sistemos administravimas bus mažesnio kiekio, kas sumažins išmokas, kurios bus mokamos ateityje“, – sakė jis, paaiškindamas pavyzdžiu – jeigu pusė namo bendrijos išnyktų, o stogą reiktų keisti, tada už keitimą mokėtų tie, kurie liko gyventi name.
Vis tik bendrame kontekste svarbu prabilti ir apie tuos, kurių sukauptos sumos siekia didesnius skaičius – dešimtis tūkstančių eurų. Jie užima svarbią dalį bendrame II pakopos pensijų kaupime.
Pasak laidos svečio, didžiausia tikimybė, kad šie žmonės atgautą sumą investuos į III pensijų kaupimo pakopą, gyvybės draudimą arba kitur.
„Iš tiesų, yra baimė, kad kiti politikai, kurie ateis, po dviejų metų, kai baigsis reforma, sakys, kad čia [II pakopos pensijų kaupimo fonde] nieko neliko, tai uždarome, kam čia reikalinga tokia sistema.
Tad yra susiduriama su tuo, kad žmonės trauksis suvokdami rizikas, o kiti, kurie mato sukauptus du-tris tūkstančius, trauksis, nes mato čia ir dabar galimybę pasiimti kelis trūkstančius eurų ir nelaukti senatvės“, – apie motyvus pasitraukti kalbėjo jis.
II pensijų pakopos kaupimo atsiimamų lėšų poveikis žmonėms
Kaip pasakojo ekonomistas M. Dubnikovas, šis II pensijų pakopos pinigų atsiėmimas gali lemti Lietuvos BVP pakilimą. Jis pridūrė, kad, remiantis Estijos pavyzdžiu, po sukauptų pinigų atsiėmimo šoktelėjo buitinės įrangos ir atostogų pardavimai.
Visa tai lemia bendrą vartojimo padidėjimą, kuris per artimiausius dvejus metus pasireikš bendru ekonomikos pakilimu.
„Kas tuomet brangs – tai paslaugos. Mes gausime pinigų, išleisime atostogoms, kelionių organizatorius gaus daugiau pinigų, tada jis juos lengvesne ranka išleis kirpėjui, o kirpėjas pasikels kainas, nes norės daugiau uždirbti.
Taip ta spiralė įsisuks, tad manau, kad paslaugų kainos, nors mus ir stebins, bet tikrai augs, nes pinigų bus per daug. Patys žinote: kai yra daug pinigų, visi noriai juos leidžia“, – prognozėmis dalijosi ekonomistas.
Pasak jo, nors numatoma, kad kainos per artimiausius metus dėl II pensijų pakopos pinigų atsiėmimo didės, vis tik taip pat, greičiausiai, kils ir atlyginimai.
M. Dubnikovas taip pat teigė, kas kasmet Lietuvoje yra pastebimi dideli gyventojų lūkesčiai, jie tikisi didesnių atlyginimų, galimybės sau leisti daugiau. Vis tik tam, kad kiltų atlyginimai, taip pat turi būti didesni mokesčiai, mat tik tuomet pavyksta palaikyti bendrą balansą.
„Per šią prizmę mes panašėjame į estus, tik mums dedasi dar viena dedamoji, kad mūsų eksporto rinkos išskaidytos ir mūsų eksporto valstybėms pakankamai pusėtinai sekasi. <...>
Eksportas mums tempia ekonomiką, bet verslas sako, kad nereikėjo taip didinti mokesčių, nes jis gali pradėti lūžinėti“, – teigė finansų analitikas.
II pensijų pakopos kaupimo atsiimamų lėšų poveikis Lietuvai
Ekonomistas laidos metu neslėpė, kad tik atėjus 2026 metų sausio 1 dienai, jau balandžio 1-ąją iš II pensijų pakopos fondo iškeliaus didžiulės sumos pinigų. Specialistas atskleidė, kad numanoma, jog tai bus keli milijardai eurų.
Pasak jo, tokią akimirką Lietuvai turėtų padėti gaunamos didelės sumos gynybos finansavimui.
„Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) gauna 6 mlrd. eurų gynybai. Pinigai ateis, dalis iškeliaus iškart ginkluotės pirkimui, kurių Lietuvoje neliks, bet dalis liks tokiems dalykams kaip keliai, kareivinės. Visi šie dalykai liks ir kels paklausą.
Žiūrint iš klasikinio požiūrio – gynybos finansavimas Krašto apsaugos ministerijoje išsiskaido į tris dalis: viena trečioji keliauja ginklams, viena trečioji infrastruktūrai, viena trečioji personalui. Tai va tie pinigai, kurie ateis gynybai, jie bus personalo poreikiui, tad dvi trečiosios pinigų turi likti Lietuvoje“, –sakė jis.
Vis tik taip pat pašnekovas prabilo, kad toks spartus pinigų atsiėmimas ir BVP kilimas gali lemti tai, kad ateityje ES finansavimas Lietuvai mažės.
Pasak jo, įvairūs finansiniai mūsų šalies rodikliai turėtų pakilti, tad kadangi būsime laikomi ekonomiškai išsivysčiusia šalimi, paramos bus mažesnės.
„Artimiausius du metus mes galime turėti visai įdomų laikotarpį, kai pinigų stumdymas į vieną ir į kitą pusę bus ganėtinai didelis.
O po to, kaip tyčia, nuo 2027 metų ateina nauja ES rėmimo programa ir labai tikėtina, kad ji bus apkarpyta, nes mes būsime ekonomiškai išsipūtę ir mus tikrai pripažins ekonomiškai išsivysčiusia valstybe, o paramą skirs tiems, kurie yra skurdesni.
Jau dabar žemės ūkio rėmimui yra pasiūlymas 2028 metais nuimti 20 proc., tai klausimas, kaip kitos sritys, nes jau dabar yra projektuojama, kaip bus 2028 metais.
Tad 2028 metais gali būti šuolis į sudėtingesnį laikotarpį, kai mes būsime pripratę prie didelių pinigų masių. Prie to prisidės II pensijų pakopa, nuo kurios mes pradėjome“, – teigė jis.
Visą Artur Lebedenko tinklalaidę „Tapk Geresniu“ galite žiūrėti čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
