„Šlaituose atsiveria nauji plyšiai, o esami gilėja, platėja ir ilgėja, – sako Papilės seniūnė Jūratė Šiurkuvienė. – Šlaitų viršuje dalis kapaviečių bei ant jų esantys paminklai krypsta šlaito pusėn, o po viena kapaviete formuojasi duobė.“
Pasak seniūnės, deformacijos tapo akivaizdžios dar praėjusių metų vasarą. Geofiziniai tyrimai parodė, kad besiformuojančios nuošliaužos gali nuslinkti į papėdę ant pėsčiųjų tako ir kapaviečių, jei šlaitas prisigers kritulių.
Piliakalnis kenčia nuo nuošliaužų
Papilės Simono Daukanto muziejaus vadovė Vaida Gelžinytė primena, kad šis piliakalnis – ne tik gamtos ar architektūros objektas, bet tautos atminties vieta. Ji aiškina: „Papilė yra neatsiejama nuo vieno iškiliausių XIX a. lietuvių tautos veikėjų – Simono Daukanto vardo. Papilės piliakalnis tapo jo amžino poilsio vieta.“
V. Gelžinytė pabrėžia, kad Simonas Daukantas buvo pirmasis istorikas, „savo darbuose tautai atvėręs garbingą Lietuvos praeitį gimtąja kalba“. Jo veikalai, tokie kaip „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ ar „Istorija žemaitiška“, tapo pamatiniais lietuviškos savimonės šaltiniais.
„Šiandien piliakalnis kenčia nuo nuošliaužų, o tai kelia realią grėsmę kapui. Investicijos į sutvarkymą ir išsaugojimą čia yra būtinos – tai būtų ne išlaidos, o prasminga investicija į mūsų kultūrą. Juk kultūra yra mūsų turtas, o be pagarbos istorijai nėra tvirtos ateities,“ – pabrėžia muziejininkė.
Liūtims toliau plaunant piliakalnį, iškelta ir istoriko palaikų ekshumacijos idėja. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus pavaduotojas Robertas Motuzas patvirtina, kad problema žinoma, o veiksmų imamasi.
„Departamentas nuo pat stichinių nelaimių sukeltų padarinių pradžios teikia Akmenės rajono savivaldybei metodinę pagalbą,“ – teigia jis. – „Padedant departamentui bei koordinuojant Vyriausybės Nacionaliniam krizių valdymo centrui, parengta dokumentacija tyrimams, projektavimo ir rangos darbų įsigijimui, numatytas finansavimo mechanizmas.“
Anot R. Motuzo, planai leidžia tikėtis, kad piliakalnį ir kapą pavyks apsaugoti be palaikų perkėlimo. Jis sako: „Manome, kad šių procesų įgyvendinimas leis užtikrinti tinkamą tiek piliakalnio, tiek Simono Daukanto kapo būklę ir palaikų nereikės perkelti.“
Nors kol kas kalbos apie ekshumaciją – tik kraštutinė priemonė, Papilės seniūnė Jūratė Šiurkuvienė pripažįsta, kad tokia galimybė nėra visiškai atmetama. „Jeigu vykdant piliakalnio šlaitų sutvirtinimo darbus ekspertai nustatys tokį poreikį, teks imtis ir šio žingsnio,“ – teigia seniūnė.
Šiandien Papilės senosios kapinės, esančios ant piliakalnio yra aptvertos juosta, o kapų lankymas ribojamas dėl paskelbtos ekstremalios situacijos. Miestelio bendruomenė tikisi, kad valstybė išgirs šį perspėjimą ir netrukus imsis darbų istoriniam objektui išsaugoti.
Teksto autorius: Georgijus Neverovskis
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
