Pasak jo, lietuvis per metus pas kokį nors gydytoją nueina 10 kartų, kai vidutinis europietis – 7, estas – 6, o švedas – 3 kartus.
„Tas rodytų, kad paslaugų kiekis yra didelis. Kodėl mes tada gyvename trumpiau? Kodėl visi stengiasi, dirba, pluša, o sveikatos nėra daugiau arba progresas yra lėtas, čia yra didelis klausimas.
Tad skųstis, kad pacientai nepatenka pas gydytoją, negalima. Greičiausiai yra kitos, struktūrinės problemos ir jas kažkaip reikia išspręsti“, – prieš kurį laiką vykusiame pasitarime su regionų ligoninių vadovais Seime teikdamas pristatymą teigė VLK vadovas.
Gydytojų net per daug?
G. Bendoriaus teigimu, net gydytojų kiekis šiuo metu nėra problema: „Jeigu dabar kas nors ateitų su šūkiu, kad štai atsivežkime du tūkstančius gydytojų iš Ukrainos, Filipinų ir viską išspręsime, tai kiekis nėra problema. Kiekis netgi yra per didelis.“
Jo aiškinimu, bendrai Lietuvos gydytojai, šeimos gydytojai ir specialistai išrašo net 10,7 milijono siuntimų. Tiesa, nebūtinai visi jie būna panaudojami – dalis žmonių nenueina pas gydytoją, neišsitiria, bet augimo tendencijos yra akivaizdžios.
„Prieš 1,5 metų buvo 9,5 mln. siuntimų per metus. Nebuvo nė vieno mėnesio, kai siuntimų skaičius mažėtų, jų nuolatos rašoma vis daugiau ir daugiau.
Į ką šiuo metu atkreipėme didžiausią dėmesį – šeimos gydytojų siuntimus. Jie išrašo 6,7 mln. siuntimų per metus, tai yra apie 2,5 siuntimo vienam prisirašiusiam gyventojui.
Mums ir remiantis kitais tyrimais atrodo, kad tai yra maždaug dukart per daug. Bet dabar turbūt būtų per grubu įvesti kvotas ir sakyti, kad nebesiųstų, kokiu tada principu remtis?“ – dėstė VLK direktorius.
Dalis siuntimų išrašomi be reikalo
Situacijai iliustruoti jis pasidalino vienu tyrimu, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip atrodo eilinė šeimos gydytojo darbo diena.
„Atlikome tokį kokybinį tyrimą – pasirinkome 2024 metų 4 mėnesio 24 dieną, tai buvo antradienis, Velykos jau buvo seniai praėjusios, nėra peršalimų, apsinuodijimų kiaušiniais, eilinė diena. 5 miestuose pasirinkome 5 skirtingas gydymo įstaigas – privačias, viešąsias, dideles, mažas ir pažiūrėjome vieną šeimos gydytojo darbo dieną.
Iš viso buvo apie 360 pacientų: 60 proc. vizitų pasibaigdavo šeimos gydytojo kabinete, 40 proc. pacientų gavo kokį nors siuntimą – vieną, du, tris, kartais net keturis. Tada pasižiūrėjome, kada jis pateko pas specialistą, kokia buvo specialisto išvada ir kas tam žmogui atsitiko po metų, tai yra 2025 metų balandį – numirė, pasveiko, persirašė pas kitą šeimos daktarą ir pan.
„Paslaugų kiekis yra didelis. Kodėl mes gyvename trumpiau? Kodėl visi stengiasi, dirba, pluša, o sveikatos nėra daugiau arba progresas yra lėtas, čia yra didelis klausimas.“
Pamatėme, kad pusė siuntimų buvo visiškai niekiniai. Pavyzdžiui, siuntimas kardiologui konsultuoti dėl gydymo, o jo atsakymas toks: lipidograma pablogėjo, nes pacientas nevartojo vaistų. Tai ar čia reikėjo siuntimo, tą galėjo pasakyti ir šeimos gydytojo slaugytoja. Tai mums reikėjo tam kardiologui sumokėti 50 eurų, užkimšti eilę pacientui, kuris gal turėdamas rimtą aritmiją nepriėjo“, – pasakojo G. Bendorius.
Jis sutiko, kad labai lengva pasakoti apie paciento kelią, kai žinai, kokia buvo pabaiga, diagnozė aiški. „Tada visi labai protingi papasakoti, kurį tyrimą reikėjo daryti, o kurio – ne. Taigi ir mano pastabas reikia priimti su šiek tiek žiupsniu druskos. Dalį tyrimų reikia daryti, tarsi gal be reikalo, bet iš pradžių ir nežinai, kas yra tam žmogui. Bet bendrąja prasme siuntimų perteklius yra siaubingas“, – teigė ligonių kasų direktorius.
Nuo pacientų iki vadovybės spaudimo
G. Bendorius išskyrė kelias pagrindines priežastis, dėl ko rašoma tiek daug siuntimų: „Pagrindinė iš priežasčių – pacientas reikalauja ir net šantažuoja gydytoją, kad jeigu nerašys siuntimo, persirašys pas kitą gydytoją. Taip pat šeimos gydytojas turi didelį krūvį, tingi arba nemoka, neišmano ir nenori dirbti, dėl to siunčia.
Kartais yra administracinis finansinis spaudimas, nes žinome įstaigų, kurių direktoriai yra nustatę kvotas šeimos daktarams, kiek turi išrašyti siuntimų, kad „pamaitintų“ įstaigos 3 aukšte esančius specialistus. Turime laisvų vietų – rašykite siuntimus. Yra įstaigų, kuriose tas konsultacijų skaičius labai išaugęs.“
Jis neslėpė, kad esama ir biurokratinių problemų – pati ligonių kasa savo taisyklėmis numato, kad šeimos gydytojas negali išrašyti tam tikrų vaistų, nors kompetencija tą padaryti leistų.
„Šiuos dalykus bandome „išgaudyti“, bet jų vis dar yra. Arba šeimos gydytojas neturi lėšų savo krepšelyje kokiems nors tyrimams, o tie tyrimai priskirti specialisto kompetencijoms. Tai šitoje vietoje irgi norėtume „įmesti“ daugiau pinigų šeimos gydytojams, kad jie padarytų daugiau tyrimų“, – teigė jis.
Daugiau paslaugų nėra vertybė
Kalbėdamas apie kitas paslaugas, VLK direktorius konstatavo, kad jų apimtys auga visose grupėse, išskyrus aktyvaus stacionaro. „Vertinant 2025 metų prognozę, turėsime beveik 8,5 mln. konsultacijų, lyginant su pernai, bus suteikta 250 tūkst. konsultacijų daugiau .
Taigi lietuvis labai dažnai lankosi pas gydytoją ir lankysis dar dažniau, paslaugų trūkumo nėra, jeigu jūsų įstaigoje jūs galite suteikti dar daugiau. Reikia suprasti, kad, mūsų požiūriu, tai nėra vertybė. Manome, kad konsultacijų ir taip yra per daug“, – kalbėjo jis.
Nors prieš kurį laiką ligonių kasos kaip tik skatino atlikti kuo daugiau dienos stacionaro, dienos chirurgijos paslaugų, šiuo metu jau įžvelgiamas jų perteklius ar net piktnaudžiavimas.
„Šiemet jau buvo pokalbiai apie tai, kad visiems nukabo vokai, atsiknojo ausys ir išsiplėtė venos. Tai iš tikrųjų dienos stacionare vien operacijų atliekama beveik 18 tūkst. Kai prieš 3–4 metus norėjome paskatinti dienos chirurgiją, tarifas (1200 eurų) buvo padarytas šiek tiek per didelis.
Gerai, kad tai paskatino migraciją iš stacionaro į dienos chirurgiją, bet pakeliui, mums atrodo, susikūrė nelabai reikalingų ir pusiau kosmetinių operacijų. Čia yra apie 25 milijonai eurų ir man labai norėtųsi šitoje vietoje mediciniškai sureguliuoti, kad liktų kokia pusė paslaugų, o likusius 12 milijonų išleistume naujiems vaistams nuo stemplės vėžio ar panašiems dalykams“, – aiškino G. Bendorius.
Siūlė atsigręžti ir į pačius pacientus
Pasak jo, bet kokiam sistemos optimizavimui finansavimas yra vienas iš svarbių elementų, bet ne vienintelis. Jo teigimu, finansinis reguliavimas nekeičia medicininės elgsenos, todėl reikia ne tik aiškesnio susitarimo dėl indikacijų operacijoms, bet ir pacientų atsakomybės.
„Tarkime, žmogus serga cukriniu diabetu, bet nesigydo, nekeičia gyvensenos, nemeta svorio, geria kokakolą, valgo picą, negeria vaistų. Ar reikia jį siųsti pas endokrinologą? Greičiausiai jį reikia siųsti pas psichologą, kodėl jis sau kenkia arba atimti iš tėvų vaikų teises, jeigu jie negydo savo vaikų“, – komentavo VLK direktorius.
Dalindamasis idėjomis, kokie būtų galimi mokėjimo už paslaugas pakeitimai kitais metais, ligonių kasų vadovas svarstė, kad galbūt būtų galima papildomai mokėti šeimos gydytojams už mažiau išrašomų siuntimų:
„Bet jau girdime, kad prasideda siuntimų pardavinėjimas, kad už siuntimo išrašymą pacientų prašoma susimokėti į kasą. Tai čia yra kitas pavojus.“
Paslaugų įkainiai pakankami?
VLK direktorius atliepė ir nuolatinius iš medikų bendruomenės girdimus nusiskundimus dėl per mažų, realių kaštų neatitinkančių paslaugų įkainių.
„Mūsų klausia, kaip nustatome kainas ir ar jos iš tikrųjų teisingos? Mes manome, kad jos yra teisingos, jeigu gydytojas yra pilnai apkrautas. Jei atėjo į polikliniką, dirba 152 darbo valandas, kas 20 minučių – pacientas, 450 pacientų per mėnesį, tada padauginame iš mūsų tarifo ir jis užsidirba ir sau, ir patalpai, ir įrangai.
Bet dažnai regiono ligoninėse neįmanoma „išlaužti“ to našumo, nes jūs užtikrinate skubios pagalbos skyrius, akušerijos, neonatologijos paslaugas – iš esmės jūs laukiate, ar ateis pacientas.
Tad jeigu sutvarkomas tinklais ir strategiškai sistemiškai žiūrime į regionų politiką, kad reikalingas pediatras, akušerinis skyrius, skubi pagalba, turime mokėti bazinį mokėjimą už tai, kad jūs išlaikote infrastruktūrą, nes per pacientus niekaip nesurinksite, kad užsidirbtumėte algas. Čia pavojus yra, kad leisime neteisingai piliečių pinigus, finansuosime neefektyviai veikiančią ligoninę“, – konstatavo G. Bendorius.
