Zarasų katalikų kapinėse, šalia savanorių kapų, visų einančių taku į kalną žvilgsnis nukrypsta į medinį koplytstulpį su užrašu „Čia žemėj šventoj ilsisi 1941.06.24 Alėjos miške nužudyti Ukmergės kalėjimo politiniai kaliniai“ ir žemiau – aštuonios pavardės, rašoma Zarasų krašto muziejaus pranešime.
Kapas Zarasų kapinėse slepia skaudžią istoriją
Vartome 1942 metų Studijų biuro leidinio I dalį „Lietuvių archyvas. Bolševizmo metai“. Ir skaitydami grįžtame į keturiasdešimt pirmuosius…
„Karui prasidėjus, panikos apimta Ukmergės kalėjimo vadovybė su sargais pabėgo, ir kaliniai, kurių buvo 126, išsilaužė iš kalėjimo į laisvę ir išbėgiojo. Atvykę daryti politinių kalinių egzekucijos, enkavedistai kalėjimą rado tuščią. Tada pradėjo gaudyti pabėgusius politinius kalinius, bet jų besugaudė tik aštuonis.
Sugaudytuosius politinius kalinius birželio 24 d. enkavedistai sunkvežimiu išsivežė Zarasų link ir tą pat dieną juos nukankino. 1941 m. liepos 30 dieną Zarasų policija apžiūrėjo surastus lavonus vietoje ir konstatavo šiuos faktus:
Apie vieną kilometrą už Smėlynės prie plento Zarasai-Daugpilis, kairėje plento pusėje Alėjos miške apie 100 metrų nuo plento rasta naujai sukasta duobė, iš kurios į paviršių kyšojo žmogaus ranka. Atkasus duobę, rasta joje aštuonių žmonių lavonai, kurie buvo į duobę sumesti labai netvarkingai, aukštyn kojomis bei dvigubai sulenkti. Lavonai išimti iš duobės ir apžiūrėti“.
Toliau detaliai aprašomas kiekvienas rastas kūnas.
„Visų nukankintų lavonų rankos buvo surakintos žiedinėmis spynelėmis į užpakalį ir nuo užveržimo rankų būta labai sutinusių, o gal jos buvo plikytos karštu vandeniu, nes nuo sutinusių rankų oda apsmukus. Visi lavonai buvo labai apipuvę, tačiau kai kurie buvo matyti, kad yra nužudyti šūviais į galvas.
Pasiteiravus pas vietos gyventojus, patirta, kad minėti nelaimingieji buvo sušaudyti antradienio rytą, t. y. birželio 24 d., apie 10 val., nes Latvijos pil. Zunda Anna, gyv. Alėjos, būdama netoliese, girdėjo kelius kart šūvius ir moters šauksmą „Ajėzus“.
Nužudytieji buvo atpažinti ir pasirodė, kad jie yra: Bajoras Jonas, iš Ukmergės, Gružauskas Mečislovas, iš Pabaisko valsč., Bondienė, iš Krikštėnų dvaro, Pabaisko valsč., Aleksandravičius-Grigaravičius Dimitrijus – rusas, Blaščikas – lenkų pabėgėlis, Ostrovskis – lenkų pabėgėlis, Kolba Mečys, iš Širvintų miestelio, Deveikis, iš Užulėnio kaimo, Taujėnų valsč. Minėti nužudytieji 1941 m. liepos 31 dieną buvo palaidoti Zarasų parapijos Rymo-Katalikų kapinėse“.
Pasibaigus karui budeliams buvo baisūs ir mirę žmonės, todėl 1945-1946 metais šie kapai buvo sunaikinti. Žudikus ėmė baimė, kad mirusieji nepareikalautų keršto. 1999 metų liepos 2-ąją Zarasų kapinėse buvo iškilmingai atidengtas koplytstulpis su iškaltomis nekaltai nužudytų žmonių pavardėmis. Štai tokia šio kapo istorija.
Šaltinis: Zarasų krašto muziejus, teksto autorius: Arvydas Veikšra, Zarasų krašto muziejaus direktorius
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
