Na, o tiems, kurie nusprendė auginti rusmenę, dalinamės patarimais, kaip tai padaryti.
Rusmenė: išvaizda ir paplitimas
Rusmenė (Digitalis) priklauso bervidinių šeimos augalų genčiai. Natūraliai paplitusi Europoje ir Azijoje. Lietuvoje taip pat savaime auga viena rūšis – didžiažiedė rusmenė (Digitalis grandiflora), tačiau yra gana reta.
Dažniau aptinkama tik Pietų ir Vidurio Lietuvoje. Šiaurinėje Lietuvos dalyje neaptinkama visiškai. Didžiažiedė rusmenė auga lapuočių ir mišriuose miškuose, miško aikštelėse, pamiškėse.
Visos rusmenės rūšys yra daugiametės, išskyrus paprastąją rusmenę (Digitalis Purpurea), kuri yra dvimetė. Tai žolinis augalas, rečiau krūmas, galintis užsaugti net iki 1,5–2 metrų aukčio.
Rusmenės stiebas status, nešakotas. Apatiniai lapai susitelkę į skrotelę, stiebo lapai pražanginiai, lygiakraščiai arba dantyti. Žiedai susitelkę į viršūnines, dažniausiai varpos pavidalo vienašales kekes.
Rusmenė žydi antroje vasaros pusėje geltonais, raudonais, rausvais, violetiniais, dažnai ir keleto spalvų, išmargintais įvairiomis dėmėmis žiedais. Vaisius – kiaušiniška atsidarančioji dėžutė su smulkiomis sėklomis.
Rusmenės rūšys
Dar kartą atkreipiame dėmesį, kad visų rūšių rusmenės yra nuodingi augalai. Nors ir naudojamos farmacijos pramonėje, tačiau savarankiškai jomis gydytis jokiais būdais negalima. Visos rusmenės dalys mirtinai nuodingos net suaugusiam asmeniui. Tuo labiau nuo jų reikia saugoti vaikus bei augintinius.
Populiariausios ir žinomiausios rusmenės rūšys:
- paprastoji rusmenė (Digitalis purpurea) auginama kaip dekoratyvinis augalas, taip pat naudojama farmacijoje tam tikriems vaistams gaminti;
- gauruotoji rusmenė (Digitalis lanata) yra vaistinis augalas, naudojamas tam tikrų rūšių vaistams nuo širdies ligų gaminti;
- gelsvoji rusmenė (Digitalis lutea) auginama kaip dekoratyvinis augalas, žydi gelsvos spalvos žiedais, užauga iki 0,8–1 m aukščio;
- smulkiažiedė rusmenė (Digitalis parviflora) labai dekoratyvi, išsiskiria šokolado spalvos žiedynais, užauga iki 0,4–0,6 m aukščio;
- dėmėtoji rusmenė (Digitalis ferruginea) žydi medaus spalvos žiedais, auga labai aukšta – iki 1,2–1,6 m aukščio;
- didžiažiedė rusmenė (Digitalis grandiflora) žydi geltonos spalvos žiedais, užauga iki 0,8–1 m aukčio;
- Mertono rusmenė (Digitalis mertonensis) išsiskiria savo žiedų dydžiu bei ryškia rožine spalva, užauga iki 0,8–1 m aukščio.
Taip pat yra hibridinių, dwarf (nykštukinių) veislių rusmenių. Galima rasti baltais, margais, levandų ir kitų spalvų žiedais žydinčių rusmenių. Pasirinkimas iš tiesų nemažas ir Lietuvoje, tad tikrai galima sukurti spalvingą gėlyną arba priderinti prie vyraujančios spalvinės gamos.
Rusmenė: tinkama augimo vieta ir dirva
Rusmenė gali būti auginama iš sėklų arba daigelių. Apie jų dauginimą rasite parašyta šiek tiek žemiau, o dabar aptarsime, kokia vieta ir dirva tinkamiausia rusmenės auginimui.
Dauguma rūšių puikiai toleruoja tiek pavėsingą, tiek dalinai pavėsingą ar net saulėtą vietą. Vis dėlto didžioji dalis rusmenių mieliau auga daliniame pavėsyje, išskyrus smulkiažiedę rusmenę ir dulkėtąją rusmenę (Digitalis obscura), kurioms reikalinga pilnai saulėta vieta.
Nors gerai toleruoja bet kokią dirvą, vis dėlto reikėtų vengti sodinti labai drėgname, užmirkusiame ar labai sausame dirvožemyje. Idealiausia gerai drenuojanti, tačiau drėgna ir derlinga dirva. Puikiai jaučiasi augdamos šiek tiek kalkingame dirvožemyje. Tinkamiausia silpnai rūgšti arba neutrali dirva(pH 6–7).
Rusmenės sodinimas
Rusmenė sodinama iš daigelių pavasarį arba rudenį tiesiai į atvirą dirvą. Taip pat gali būti auginamos didelėse, jų ūgiui ir šaknynui pritaikytose talpose. Auginant talpose geriausiai tinkamas derlingas priemolio kompostas.
Be to, rusmenės lengvai pasisėja pačios. Telieka sudygusias persodinti į naują vietą arba jomis pakeisti nužydėjusias dvimetes rusmenes. Norint nuolatinės kaitos, dvimetes rusmenes rekomenduojama pasėti ar pasodinti du metus iš eilės.
Dvimetės rusmenės (pvz., paprastoji rusmenė) žydi tik antraisiais metais po pasodinimo. Pirmaisiais tik išaugina bazinį lapų kerelį.
Kaip dauginama rusmenė?
Kaip jau užsiminėm, rusmenė lengvai pasidaugina ir pati – pasisėja sėklomis. Tad jeigu norite padauginti savo auginamas rusmenes arba norite pasidalinti su kaimynais, lengvai rusmenę galima išauginti iš sėklų ir netgi iš ūglių.
Rusmenės auginimas iš sėklų
Vasaros pabaigoje – rudens pradžioje rusmenė subrandina sėklas. Tad jeigu norite jų prisirinkti, nereikėtų skabyti žiedų, o leisti jiems subrandinti sėklas.
Sėklos sėjamos balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje tiesiai į dirvą. Taip pat gali būti sėjamos ir į daigyklas, tačiau tai daryti reikėtų rudenį, sėklas tik nurinkus.
Be to, sudygę rusmenės daigyklose turėtų peržiemoti nešildomame šiltnamyje arba vėsiame kambaryje. Tad daug paprasčiau tiesiog sulaukti pavasario ir jas išbarstyti tiesiai į lysvę.
Rusmenės sėkloms sudygti reikalinga šviesa, todėl pasėtos žeme neužberiamos. Galima nebent prispausti stiklo lakštu.
Rusmenės dauginimas ūgliais
Tai taip pat nesudėtingas ir patikimas rusmenės dauginimo būdas. Tereikia peržydėjusius žiedstiebius nupjauti per pusę ir pamerkti į vandenį. Vandenį reikėtų reguliariai keisti, kad neužsistovėtų.
Po kelių savaičių susiformuoja lapų skrotelės, kurias reikia atsargiai nuskabyti ir pasodinti į paruoštą vietą – vazoną su žemėmis.
Sodinukai turi būti apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Prigyja per maždaug 15 dienų. Vėliau gali būti sodinamos į atvirą dirvą, į savo nuolatinio augimo vietą.
Rusmenė: tolesnė priežiūra
Laistymas. Ypač naujai pasodintas rusmenes reikia laistyti reguliariai ir giliai. Dirvožemis turi būti nuolat tolygiai drėgnas, tačiau jokiais būdais neužmirkęs. Geriausiai patikrinti, ar jau laikas laistyti, kai viršutinis dirvos sluoksnis sausas per centimetrą.
Tręšimas. Siekiant gražių žiedų ir tvirto augimo, rusmenes patariama pavasarį patręšti lėtai išsiskiriančiomis, kompleksinėmis trąšomis. Joms ypač naudingos fosforo turinčios trąšos, nes skatina stipraus ir sveiko šaknyno formavimąsi bei gražaus žiedyno augimą. Nerekomenduojamo daug azoto turinčios trąšos.
Mulčiavimas. Patariama rusmenes mulčiuoti organiniu mulčiu, nes taip užtikrinamas pakankamas drėgmės kiekis, stabdomas piktžolių augimas bei sudaroma apsauga nuo ekstremalių temperatūros pokyčių. Be to, organinis mulčias palaipsniui suyra ir praturtina dirvožemį maistinėmis medžiagomis.
Genėjimas. Jeigu nenorite, kad augalas subrandintų sėklas ir pats pasisėtų, nužydėjusius žiedstiebius reikia nupjauti. Taip augalas skatinamas sutelkti jėgas naujų žiedynų auginimui.
Gali būti, jog nuskynus žiedus vasarą, rusmenė dar kartą pražys rudenį. Nors rudeninis žydėjimas būna kur kas menkesnis.
Persodinimas. Rusmenė nemėgsta persodinimo, tad rekomenduojama persodinti ne vyresnius nei metų amžiaus augalus. Todėl sodinant rusmenę, rekomenduojama gerai apgalvoti jos auginimo vietą, kad vėliau netektų jos keisti.
Žiemojimas. Rusmenė pakanti šalčiui ir puikiai ištveria net lietuviškas žiemas.
Kenkėjai ir ligos. Rusmenė yra toksiškas augalas, tad ji praktiškai neturi priešų gamtoje. Todėl bent dėl to rusmenė neturėtų kelti problemų jos augintojams.
Rusmenė – toksiškas augalas
Kaip jau minėta, rusmenė, nors ir vaistinis, tačiau mirtinai nuodingas augalas. Tad būkite atidūs dirbdami su ja. Rekomenduojama jos priežiūrai naudoti pirštines, taip pat kruopščiai plauti rankas po sąlyčio su šiuo augalu.
Jeigu turite mažų vaikų ar augintinių, kurie linkę graužti augalų lapus, gerai apgalvokite dėl rusmenės sodinimo savo sode. Galbūt ją galite auginti talpose, kur nepasiektų augintis ar būtų neprieinama smalsiems vaikų pirščiukams.
Taip pat atsargiai reikia elgtis ir su sėklomis. Jos taip pat nuodingos.
Šaltinis: derlingas.lt
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kam tos bangos stiklinėje vandens? Lubinai jau nuodingi,tai gal ir kosmėjos nuodingos?
