„Mano dvynukių ir dešimtmetės kambariai įrengti beveik vien iš sendaikčių parduotuvėse rastų daiktų. Nauji yra tik kai kurie smulkūs akcentai – kilimas, kelios detalės, žaislai ar dovanos“, – sako Silvija.
Įrengė dukrų kambarius iš sendaikčių
Silvija pasakoja, kad dvynukių ir dešimtmetės kambariai įrengti praktiškai iš sendaikčių. Kilimas, kai kurios smulkios detalės ir žaislai – dovanoti arba surinkti iš naudotų daiktų parduotuvių.
„Net kolekciniai daiktai, pavyzdžiui, „Maileg“ lėlių namelis, daugiausia komplektuojami su baldais ir interjero detalėmis iš sendaikčių. Komoda, pavyzdžiui, surinkta iš skirtingų naudotų detalių“, – pasakoja moteris.
Pasak jos, viskas vyko natūraliai, etapais. Žmogus auga ir keičiasi – kiekviename gyvenimo tarpsnyje domisi vis kitokiais dalykais. Prieš gimstant dukrai daugiau galvojo apie save – ieškodavo įdomių dėvėtų rūbų. Vėliau, atsiradus vaikui, prasidėjo kūrybinis procesas: derino senus ir naujus daiktus, ieškojo įvairių interjero sprendimų ir net kūrė savo tinklaraštį.
„Kai dukra lankė darželį, Kaune atradau ypatingą parduotuvę – ten ieškodavau ne tik drabužių, bet ir įvairių detalių, vėliau ir žaislų. Apie 2017 metus tokių parduotuvių ėmė daugėti ir vis dažniau užsukdavau.
Pamatai stalą ar spintelę ir iš karto gimsta vizija, kaip visa tai galėtų atrodyti kartu. Man tai tarsi žaidimas – matyt, esu kūrėja, šiek tiek meniška asmenybė“, – atskleidžia ji.
Moters teigimu, kūrybinis procesas vyksta po vieną daiktą: parsineši namo, žiūri, kaip viskas dera, ir po truputį kambarys gyvuoja.
„Mus labai veikia socialiniai tinklai – pamatai gražių interjerų ir natūraliai norisi kažką panašaus išbandyti savo namuose.
Mūsų istorija prasidėjo nuo lovos – tiesiog nusprendėme ieškoti naujos, radome iš buvusios fotosesijų studijos, nusipirkome ir tai tapo pirmuoju daiktu, aplink kurį vėliau dėliojosi visas kambarys“, – pasakoja Silvija.
Tuo metu ji turėjo vieną dukrą, kurios žaidimų kambarys buvo skirtas augti ir kūrybiškai leisti laiką. Po truputį atsirado vis naujų detalių – žaislinis namelis, spintelė, kiti baldai – ir viskas natūraliai susidėliojo.
„Gimus dvynėms, jau buvau visiškai „įkritusi“ į sendaikčių pasaulį – atradau parduotuves net Panevėžyje, kur galima rasti įvairiausių baldų.
Vienas daiktas sekė kitą, erdvė pamažu užsipildė. Iš esmės, visi mano mergaičių kambarių baldai yra iš sendaikčių ir dabar net neįsivaizduoju kitaip – nauji tiesiog nebetiktų“, – sako ji.
Idėja patikėjo ir vyras
Dabar, kai vyriausiai dukrai jau dešimt metų, Silvija pagalvoja apie rašomąjį stalą. Tačiau vaikščiodama po įprastas parduotuves nieko „nemato“ – baldai atrodo vienodi, be charakterio, tarsi pas visus namuose tas pats.
„Jų kambariai formavosi palaipsniui, savaime, be jokio išankstinio plano. Iš pradžių buvo tik dvi paprastos medinės kėdės prie stalo – puikiai tiko.
Vėliau, vieno išvažiavimo į turgų metu, radau kompiuterio kėdę su karvės rašto apmušalu – ji mane tiesiog užbūrė, todėl nupirkau mergaitėms.
Taip viskas dėliojasi pagal jausmą, pagal tai, kas patraukia akį. Turiu savitą skonį ir pasitikiu tuo, ką matau ir jaučiu“, – atskleidžia moteris.
Pasak jos, dabar idėja jau patiko ir vyrui – jis mato, kad jei ji ko nors užsigeidžia, tam yra priežastis.
„Mažas detales galiu parsinešti pati: žaislą ar smulkmeną išplauti, pastatyti – ir viskas. Tačiau kai reikia parvežti stalą, spintelę ar spintą, be vyro pagalbos jau neįmanoma.
Iš pradžių jis žiūrėjo skeptiškai – sakydavo, kam ta sena spinta, geriau nuvažiuokime ir nupirkime naują. O aš jam kartodavau: pamatysi, bus gražu. Po truputį jis priprato“, – šypsosi moteris.
Dabar namai tarsi padalinti į dvi dalis: pirmas aukštas įrengtas įprastai, baldais iš parduotuvių, kaip pas daugelį, o antras aukštas – mergaičių erdvė – visas iš sendaikčių, su savo istorija, charakteriu ir nuotaika.
„Antras aukštas tapo mano kūrybine erdve – ir viskas ten atrodo labai gražiai bei darniai. Visos detalės tarsi natūraliai „susikalba“ tarpusavyje. Visa mūsų buto stilistika sueina į vieną visumą – nėra jausmo, kad tai tiesiog atsitiktinai sustatytos senienos“, – sako Silvija.
Baltos sienos, šiuolaikiniai žaislai ir seni interjero daiktai susijungia į vientisą derinį, kuris papildo vienas kitą ir leidžia kiekvienam elementui atsiskleisti. Būtent kontrastas tarp naujo ir seno sukuria jaukumą ir išskirtinumą.
Vertingi daiktai sendaikčių parduotuvėse
Paklausta apie vertingus sendaikčių radinius, Silvija sako, kad jų tikrai pasitaiko, tačiau ji nesivadovauja etiketėmis – svarbiausia, ar daiktas jai patinka. Jei jis visiškai neatitinka jos stiliaus, ji jo neperka.
„Pavyzdžiui, mūsų kompiuterio kėdė – nusipirkome ją už 30 eurų, o dabar tokia pati vertinama 630 eurų. Tai man tikras lobis – už nedidelę kainą atrasti daiktą, kuris turi didelę vertę“, – atskleidžia pašnekovė.
Dauguma kambario detalių dabar yra vintažinės ir brangios – spintelės ar baldai iš sendaikčių kartais kainuoja nemažai, tačiau tai visiškai atitinka Silvijos stilistiką.
„Kalbant apie šiuos laikus, visi turi internetą, tad daugelio daiktų surasti nebėra sunku. Tačiau prieš dešimtmetį kaimuose dar galėdavai rasti tikrai ypatingų dalykų. Pavyzdžiui, kai kurie indai dabar vertinami keliais šimtais eurų“, – priduria ji.
Moteris sako, kad kai gimė dukrytė, ji labai daug eksperimentavo su drabužiais. Net dabar mėgsta ieškoti padėvėtų drabužių parduotuvių nuolaidų. Be to, jos paskutinis geras pirkinys – labai gražūs kailiniai, kuriuos pavyko nusipirkti už 40 eurų.
„Naujų tokių tikrai niekur nenusipirktum – jie tikrai labai gražūs“, – šypsosi Silvija.
Ji pasakoja, kad visa jos kūryba, socialiniai tinklai ir net parduotuvių parodymai iš esmės apie tai, kad žmonės atrastų save.
„Dažnai žmonės, kurie nemėgsta užsukti į naudotų prekių parduotuves arba tingi ieškoti, praleidžia progą rasti įdomių dalykų“, – sako ji.
Silvija turi rubrikas, kuriose aplanko tokias parduotuves ir rodo, ką galima atrasti – nuo spintelių ar stalų iki smulkių interjero detalių. Ne kartą žmonės, pamatę jos įrašus socialiniuose tinkluose, nubėgdavo nusipirkti tai, ką ji parodė.
„Man labai įdomu stebėti tokius žmones – jiems suteikiame galimybę atrasti tai, ko patys galbūt nebūtų radę. Pavyzdžiui, šeštadienio rytą gali sėdėti, gerti kavą, pamatyti mano parodytą daiktą Aleksoto turguje ir nuspręsti jį įsigyti.
Mano vizija – šviesti žmones, kad sendaikčiai ir skudurynai nėra gėdinga tema. Tai tikras kūrybinis žaidimas, leidžiantis kitaip pažvelgti į save, savo vaikus ir namų erdvę“, – sako Silvija.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
