Pirmiausia, pašnekovas pokalbį pradėjo nuo to, kokios pagalbos sulaukė. Pokalbio metu A. Kulbis neslėpė savo nuostabos dėl visų žmonių, kurie sureagavo, pagalbos.
Pasak jo, tiek draugai, tiek visai nepažįstami žmonės ryžosi jam pagelbėti, o taip pat jis sulaukė žinučių iš eilę metų nematytų mokinių.
„Esu nepaprastai dėkingas žmonėms, mokiniams, su kuriais dirbau prieš 35 metus. Anksčiau mokiniai atvykdavo į renginius, dalyvaudavo vasaros stovyklose, gamtos lyderių mokykloje, aš juos atsimenu kaip vaikus.
Vis tik jie per socialinius tinklus ir kitais būdais susisiekė. Pamačiau, kad dabar tai suaugę žmonės, turintys vaikų. Tai buvo atradimas. Jų šiltumas buvo nepaprastai malonus“, – dėkojo A. Kulbis.
Jis aiškino, kad taip pat labai vertina finansinę pagalbą, kurios sulaukė iš aplinkinių. Pasak jo, atkurti namus – ne tik ilgas, bet ir brangus procesas, tad kiekvienas euras svarbus.
„Ši pagalba buvo labai svarbi ir reikšminga. Man net neįprasta, kad man taip padėjo visai nepažįstami žmonės, kuriems rūpėjo įvykis“, – sakė jis.
Pasak pašnekovo, taip pat susibūrė žmonių būrys, kurie gelbėjo ir fiziškai. Po gaisro teko nemažai nuveikti apdegusiame name, o A. Kulbiui vienam tai padaryti būtų buvę sudėtinga.
Gamtininkas atskleidė, kad jis su kartu susirinkusiais dešimt žmonių daug nuveikė, o visa ši žmonių pagalba padėjo atsitiesti po nelaimės.
Pasipildė retų gamtinių knygų kolekcija
Dar praėjusio pokalbio metu A. Kulbis prisipažino, kad skaudžiausiai gaisras kirto jo ilgai rinktai ir saugotai antikvarinių gamtinių knygų kolekcijai.
Pasak pašnekovo, tuo metu jis kartu su kitais žmonėmis kaip galėdami stengėsi gelbėti sulietas ir apdegusias knygas, tačiau ne visas iš jų pavyko išgelbėti.
Vis tik ir čia A. Kulbis sulaukė netikėtumo – apie jo nelaimę išgirdęs vienas iš užsienio gamtinių knygų antikvariatų iškart sureagavo.
„Vienas užsienio antikvariatas, kuris stebėjo mane socialiniuose tinkluose, sužinojo apie nelaimę, turbūt išsivertė mano įrašus ir pasiūlė atsiųsti knygų.
Jie nenorėjo būti įvardinti, bet gavau keliolikos knygų siuntą ir keletas iš jų yra nepaprastai retos. Tai papildė, praturtino praradimus“, – sakė jis.
Gamtininkas tikino, kad ši pagalba yra savita, tačiau jam – labai reikšminga. O taip pat iš senųjų, bute buvusių knygų, kai kurias pavyko išgelbėti.
„Buvo žmonės, kurie padėjo surinkti šlapias knygas iš buto, išvežė jas, bandė džiovinti. Kai kurias iš jų pavyko išgelbėti, tai labai džiugi naujiena. Visgi daugiau kaip vienas konteineris knygų iškeliavo į makulatūrą.
Kai kurios buvo tokios pažeistos, kad labai greitai įsimetė pelėsis, grybelis. Kitas pavyko išdžiovinti, jos nėra gražios būklės, bet vartojimui tinkamos“, – pasidžiaugė jis.
Šiuo metu gyvena Vievyje
Praėjus mėnesiui po A. Kulbį sukrėtusios tragedijos, gamtininkas buvo atviras ir taip pat pasakojo, kad dabar yra šiek tiek atsigavęs.
Jis neslėpė, kad nutikus tokiam įvykiui ištiko šokas, tačiau dabar jau yra šiek tiek susirikiavęs mintis ir fokusuojasi į namų atnaujinimą.
„Esu nusiteikęs optimistiškai. Nuo gaisro praėjo daugiau kaip mėnuo ir per tą mėnesį spėjau atsigauti.
Galbūt pirmos dienos buvo tokios, nes pirmą kartą gyvenime patyriau tokį įvykį. Niekas negali žinoti, kada nutiks tokie išbandymai. Dabar pradėjo dėliotis mintys, planai, sumanymai“, – pasakojo gamtininkas.
Pasiteiravus A. Kulbio, kur šiuo metu jis yra apsistojęs, gamtininkas pasakojo, kad Vievyje. Jis atskleidė, kad iš čia kiekvieną dieną vyksta dirbti į Vilnių.
„Aš turiu dar vienus namus Vievyje, tai – mamos namai. Aš čia gyvenu, važiuoju kiekvieną dieną į darbą. Kelionės užtrunka, bet, kiek žinau, žmonės į Vilnių važiuoja ir iš Kauno, tad nieko baisaus“, – pozityvo nestokojo gamtininkas.
Pasak jo, apytikriai nuo namų Vievyje iki autobusų stoties yra du kilometrai kelio. Kiekvieną dieną jis juos nueina pirmyn ir atgal.
Nors kai kuriems tai atrodytų nemažai, o ypač po darbų, kai norisi kuo greičiau ilsėtis, A. Kulbis parodė visai kitokį nusiteikimą.
„Kolegos pajuokauja, kad pasigerino mano fizinė būklė, tad visame kame galima įžvelgti pozityvo“, – šyptelėjo jis.
Anksčiausias grįžimo namo laikas – vasara
Pašnekovas pasakojo, kad šiuo metu jo namų remonto darbai dar nėra prasidėję. A. Kulbio teigimu, pirmiausia turi būti aptvarkytas pats namas.
„Pagal sutartį su namo administratoriumi, po trijų mėnesių jau turėtų baigti tvarkyti stogą. Plėvelė jau uždengta, bet remontuotis butą anksti.
Iš tiesų, kiek mano savanoriai padarė, tiek ir yra, bet vis tik reikia dar uždengti lentas, parengti stogą pagal projektą, kas užtruks.
Po to bus galima džiovintis, statyti suodžių surinkėjus ir prasidės remontas“, – teigė A. Kulbis.
Vis tik pašnekovas išryškino dar vieną svarbų momentą – labai sunku rasti tokius meistrus, kuriais būtų galima pasitikėti siekiant atkurti butą.
Gamtininkas pasakojo, kad norisi remtis aplinkinių rekomendacijomis, tačiau tie meistrai, kurie jam buvo rekomenduoti, laisvi bus tik po kelių mėnesių.
„Dar viena problema yra laiptinė, kuri visiškai aprūkusi. Tai bendro naudojimo patalpa, visoje toje laiptinėje yra tik trys butai, kuriuose gyvena senyvo amžiaus žmonės ir jiems laiptinės remontas gali kelti daug iššūkių.
Mano laiptinės situacija yra geriausia, tačiau seniems žmonėms, kurie nebedirba, gauna pensiją, tas remontas yra didžiulis finansinis smūgis“, – sakė jis.
O pasiteiravus, ar gamtininkas turi numatęs laiką, kada jau galės sugrįžti į namus, jis pasakojo, kad yra, tačiau kol kas tai lieka tik spėliojimais.
„Vis tikiuosi, kad iki Naujų metų prasidės mano namų Vilniuje remontas. Galbūt jau vasarai galėsiu įsikelti į buvusius namus“, – vylėsi jis.
Šiuo metu yra renkamos lėšos gamtininko A. Kulbio namų atstatymui. Visi, norintys prisidėti, gali tai padaryti pervesdami norimą sumą čia:
Gavėjas: Labdaros ir paramos fondas „Padėkim“
Atsiskaitomoji sąskaita: LT544010051005634057
Mokėjimo paskirtis (būtina nurodyti): Pagalba A. Kulbiui po gaisro.
Kontaktai: padekim.lt/kontaktai
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
