Kita vertus, eismo įvykiai nutinka nuolat ir juos sukelia įvairaus amžiaus vairuotojai, rašoma pranešime spaudai. Tad ar toks atvejis sukeltų panašų susidomėjimo lygį, jei vairuotojas būtų darbingo amžiaus asmuo, o ne garbaus amžiaus senjoras?


Kada pagyvenusiems žmonėms persėsti į keleivio vietą?
Apie tai, kada pagyvenusiems žmonėms vertėtų sėsti ne už vairo, o persėsti į keleivio vietą, pasakojo „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis:
Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, daugiausiai eismo įvykių fiksuojama vairuotojų amžiaus grupėje nuo 36 ir 45 metų. Šio amžiaus vairuotojai „atsakingi“ už apytiksliai ketvirtadalį visų bendrovėje registruotų gyventojų transporto žalų.
Darome prielaidą, kad aukštas šios amžiaus grupės „avaringumas“ gali būti susijęs su tuo, jog šie vairuotojai yra vieni iš aktyviausiai ir daugiausiai vairuojančių šalies gatvėse ir keliuose.
Visgi mūsų bendrovės duomenys atskleidžia kitą svarbų dalyką − vyresni nei 86 metų asmenys yra ta vairuotojų amžiaus grupė, kuri pasižymi didžiausios vertės žalomis. Ir nors šioje amžiaus grupėje avarijų skaičius bendrai nėra didelis, tačiau žalos fiksuojamos didesnės nei kitose amžiaus grupėse.
Taigi, kalbant apie vairuojančius senjorus, anksčiau ar vėliau pasiekiama tokia sveikatos būklės riba, kai vairuoti automobilį tampa pavojinga. Deja, tai ne visuomet pastebi pats garbaus amžiaus vairuotojas, todėl rūpestingi ir empatiški šeimos narių patarimai tokiu atveju gali būti itin svarbūs. Tad kaip, nepažeidžiant žmogaus orumo, jam pasakyti, kad jau atėjo metas persėsti į keleivio vietą?
Galimybė vairuoti automobilį stipriai praplečia mūsų veiklos ir mobilumo laisves, todėl tokios galimybės praradimas gali būti priimtas labai skaudžiai. Ekspertai pataria, kad prieš pradedant tokį pokalbį su artimu žmogumi, verta atlikti savotišką tyrimą. Pavyzdžiui, kartu nuvažiuoti į parduotuvę ar kitą jam įprastą vietą, kurią jis pasiekia automobiliu.
Kelionės metu bus gera galimybė stebėti ir įvertinti, kaip vairuotojas elgiasi kelyje − ar jis geba laiku ir saugiai reaguoti į eismo aplinkybes, ar jam pavyksta išlaikyti automobilį eismo juostoje, kaip sekasi automobilį parkuoti. Kitaip tariant, jūs būsite ekspertas, vertinantis vairuotojo gebėjimus, orientaciją ir reakciją.
Svarbu pabrėžti, kad atsisakymo vairuoti priežastimi ar motyvu negali būti tik vairuotojo amžius, nes tai nėra objektyvus kriterijus. Šiame kontekste kalbėti reikia apie vairavimo gebėjimų pokyčius, kurie, beje, gali įvykti bet kam ir bet kokiame amžiuje.
Būtent tik pačiam vairuotojui ir aplinkiniams eismo dalyviams pavojų keliantys gebėjimų praradimai, ypač parodant konkrečius pavyzdžius, turėtų būti esminė pokalbių tema.
Labai sveikintina tokius pokalbius pradėti anksčiau − nors šiuo metu jis ar ji dar vairuoja gerai, bet jau reiktų planuoti, kaip teks keliauti, kai ateis metas atsisakyti vairavimo. Toks išankstinis nuteikimas gali gerokai palengvinti šį nelengvą sprendimą.
Nors tokie pokalbiai gali būti gerokai perpildyti emocijomis ir tikrai ne iš lengvųjų, tačiau artimo žmogaus sveikata ir gerovė tikrai verta tos empatijos ir kantrybės, kurios reikės padedant priimti šį nelengvą sprendimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!