• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prabėgo lygiai metai po pirmosios šalies ponios Almos Adamkienės mirties – jos gyvybė užgeso 2023-ųjų gegužės 21-ąją, einant 97-uosius metus.

Prabėgo lygiai metai po pirmosios šalies ponios Almos Adamkienės mirties – jos gyvybė užgeso 2023-ųjų gegužės 21-ąją, einant 97-uosius metus.

REKLAMA

Praėjusių metų balandžio mėnesio pabaigoje A. Adamkienė buvo netikėtai paguldyta į ligoninę, kur buvo operuota. Gegužės 21-ąją Lietuvą apskriejo liūdna žinia, kad ponios Almos gyvybė užgeso.

Amžinojo poilsio A. Adamkienė atgulė Kauno Petrašiūnų kapinėse. Prieš metus atsisveikinti su daugelio širdis pavergusia filantrope susirinko gausi minia žmonių, į paskutiniąją kelionę kiekviename žingsnyje ją lydėjo ir Prezidentas Valdas Adamkus.

Santykių tvirtumo galėjo pasimokyti visi

Jiedu santuokoje pragyveno 71-erius metus, o šių metų pirmąją rudens dieną jau būtų minėję 72-uosius.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, tikriausiai niekas negalėtų paneigti, kad viena pavyzdingiausių ir gražiausių Lietuvos porų buvo galima įvardinti prezidentą V. Adamkų ir pirmąją šalies ponią A. Adamkienę.

REKLAMA

Jo Ekscelencija niekada nepamiršdavo paminėti, kad Alma – nepaprasta moteris, kuri puikiai atliko savo pareigą Lietuvai. V. Adamkus prisipažįsta, jog juodu sujungė toks stiprus dvasinis ryšys, kurio nebūtų įmanoma suvaidinti.

Prezidentas savo gyvenimo istoriją yra papasakojęs Renatos Šakalytės-Jakovlevos laidoje „Pasikalbėkim“, minint 70-ąsias vestuvių metines.

Kadenciją baigęs prezidentas sakė, kad jiedu buvo tokie patys bendruomenės nariai kaip ir kiti, kurie iš visų jėgų stengiasi atlikti savo pareigas:

REKLAMA
REKLAMA

„Kai dešimtį metų ėjau prezidento pareigas, man visada būdavo svarbiausia žmogaus gerovė ir valstybės saugumas. Šiuo principu vadovaudamasis ir tvarkiau savo gyvenimą, o Alma man buvo pati didžiausia pagalba. Kur ji tik bepasirodydavo, atstovaudavo Lietuvą tinkamai. Tai reiškia labai daug.“

Kaip tąkart teigė prezidentas, jam ir pačiam neįtikėtina, kad septyniasdešimt vedybinių metų praėjo taip greitai. Taip pat priduria, kad tie metai buvo be galo laimingi, nors teko patirti ir sunkių dienų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tiesą pasakius, Almą pažinojau septyniasdešimt penkerius metus. Susitikome gimnazijoje, kurią įkūrė išeivijos pedagogai, karo sugriautoje Vokietijoje. Aš į Vokietiją atvykau iš Kauno, o Alma iš Telšių.

Pamačiau antro aukšto laiptais besileidžiančią merginą – geltonkasė, mėlynų akių, tikra lietuvaitė. Atvirai pasakysiu, buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Na, širdyje kažkur kažkas sutvinksėjo. Pagalvojau, kad jeigu kada nors vesiu, tai bus tik tokia kaip ji. Galima sakyti, kad tie septyniasdešimt metų yra tik jungiklis su septyniasdešimt penkiais“, – prisiminė pasaką primenančias susipažinimo akimirkas V. Adamkus.

REKLAMA

Tikras dvasinis ryšys

Baigus gimnaziją, visi išsiskirstė į skirtingus kampelius. Jo Ekscelencija pradėjo studijuoti Miuncheno universitete, o Alma pasirinko kitą universitetą. Taip prabėgo penkeri metai, o paskui, jau išvykus gyventi į Ameriką, V. Adamkus nusprendė Almą susirasti.

„Aš gyvenau Čikagoje, o ji su tėvais Rakforde, kur irgi buvo nedidelė lietuvių kolonija. Rakfordas buvo tik už 160 kilometrų nuo Čikagos. Mus prisimindamas, susižinojau, kur ji gyvena, jau tada turėjau ir savo automobilį, tad nuvažiavau aplankyti jos šeimos. Savotiškai Almos ieškojau.

REKLAMA

Na, o visa kita yra žinoma. Nuo tos dienos buvome kartu, Rakforde apsivedėm, paskui dar bandėme žiūrėti, kur Amerikoj įsikurti, bet galų gale persikėlėm atgal į Čikagą ir visus penkiasdešimt metų praleidome ten“, – apie pakerėjusią merginą pasakojo prezidentas.

V. Adamkus sakė, kad negalėtų paneigti, jog simpatija buvo abipusė, kažkas nepaaiškinamo sujungė du jaunus žmones:

„Tas kažkas tikriausiai yra dvasinis ryšys, dvasinė šiluma, galvoju, kad gali patikti bet koks žmogus, bet jeigu nėra dvasinio ryšio, dirbtinai santykių neišlaikysi. Taip, kad tas ryšys toks stiprus, jog išsilaikė iki šios dienos.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Povestuviniai išbandymai

Jo Ekscelencija pasakoja, jog judviejų vestuvės buvo itin kuklios. Į nedidelę lietuvių parapijos bažnytėlę susirinko maža Rakfordo lietuvių kolonija. V. Adamkus sako, kad net ir juos sutuokęs kunigas buvo lietuvis:

„Tas kunigas, kuris mus sutuokė, vis dar gyvas, įdomu tai, kad tuo metu jis buvo amerikiečių kariuomenės marinų kapelionas.

Na, mes su juo turėjome labai įdomų priešvestuvinį pasikalbėjimą, kadangi jis truputį tą amerikoniškumą spaudė, o aš kaip tik tvirtinau, kad lietuviškumas turi mumyse išlikti. Štai, sakau, jums labai geras pavyzdys, mudu kuriam naują, lietuvišką šeimą. Bet pokalbis buvo ne piktas, o tokioje labai gražioje, kultūringoje dvasioje.“

REKLAMA

Pora Rakforde pagyveno neilgai, abu dirbo fabrikuose. Vėliau išvyko gyventi į Čikagą ir ten išsinuomojo nedidelį, dviejų kambarių butelį. Prezidentas neslepia, kad bedirbdamas fabrike davė sau žodį, jog visaip stengsis, kad nereikėtų dirbti tokio sunkaus ir varginančio darbo.

„Tuo metu dirbau naktinėje pamainoje, paskui susiradau dieninį darbą, o vakarais pradėjau lankyti technologijų universitete kursus. Dėl to, kad reikėjo daug dirbti, universitetą baigiau per šešerius metus. Alma labai stengėsi, taip pat dirbo labai sunkiai.

REKLAMA

Kadangi reikėdavo visą dieną dirbt, o paskui grįžti ne į namus, bet tiesiai į mokslus ir ten iki vakaro atlikti studento darbus, tai tas laikotarpis buvo gan sunkus. Bet jaunystė, entuziazmas ir noras siekti tikslo padarė savo. Džiaugiuosi, kad buvome abu apsisprendę tai daryti“, – apie bendrą tikslą pasakojo pašnekovas.

A. Adamkienė bendro gyvenimo pradžioje dirbo draudimo įmonėje, kurioje uždirbdavo vos 75 dolerius per savaitę. Prezidentas atskleidė, kad būdavo labai sunku, daug ko sau leisti pora negalėjo:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Almai mokėdavo algą vieną kartą per savaitę, penktadienį, tai būdavo taip, kad per visas kišenes ieškodavom centų nuvykimui iki darbo. Bet entuziazmas ir noras viską nugalėjo. O baigus universitetą gyvenimas tikrai palengvėjo.“

Paklaustas, kaip sugebėjo išlikti kartu tokiais sunkiais gyvenimo momentais, prezidentas atsako, kad yra tik vienas galimas atsakymas – meilė:

„Tikra, besąlygiška meilė, kuri išlaiko žmones sunkiose situacijose. Manau, kad mes esame geriausias to įrodymas, nes tas, kas prasidėjo toje gimnazijoje, kurioje susitikom, ir tęsėsi iki dabar. Pasakysiu viešai ir neslėpdamas, kaip Almą mylėjau, taip ją ir myliu.

Žinoma, mūsų gyvenimas turėjo įvairius etapus: buvo geriau, buvo blogiau. Sunkiai praėjome, kai kuriuos laikotarpius, bet tvirtumas, užsispyrimas bei noras kurtis geresnį gyvenimą davė savo rezultatus.“

Visą pokalbį galite žiūrėti žemiau esančiame vaizdo įraše:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų