„Mūsų šeima, iš pradžių vyras, o po to ir aš, turėjo tokią vertybinę nuostatą – auginti daug vaikų. Kai pradedi auginti tuos vaikus, tiesiog pasikeičia žmogui vertybės. Tuomet tu suvoki, kad vaikas yra pagrindinė vertybė. Ima atrodyti, kad vaikų vis mažai – kad ir dar vieną galėtume turėti, o po to ir dar vieną. Taip iki septynių vaikų ir užaugome: jauniausiam greitai bus 14, o vyriausiajai – 39.
Man labai keista, kaip žmogui gali užtekti vieno ar dviejų vaikų? Kai vaikai paauga, sulaukia trejų metų, jauti, kad kažkur debesyse dar vienas ateina“, – prisimena Jolita Pukelienė.
Ji sutinka, kad tiek vaikų prižiūrėti ir aprūpinti yra sunku, tačiau be sunkumų jie atneša ir daug džiaugsmo.
„Kadangi vyras nuo pat pradžių turėjo nuostatą turėti daug vaikų, visą laiką jaučiau didelę paramą tiek moraliai, tiek finansiškai. Vaikus augina šeima – ne viena mama ar tėtis. Kai santykiai geri, kai šeimos vertybės yra geri, šilti tarpusavio santykiai, bendravimas, tada užtenka ir tų pinigų. Aišku, visuomet norisi daugiau pinigų, tačiau susidėlioji prioritetus, ir nusprendi“, – sako J. Pukelienė.
Nepalanki situacija
Septynių vaikų mama sako, kad auginti daug vaikų Lietuvoje visgi nėra taip palanku, palyginus su kitomis šalimis.
„Pasižiūrėjus į kaimynines šalis, ypač Lenkiją, kur motinystė ir tėvystė gerbiama, kur vaikų auginimas laikomas vienas iš svarbiausių uždavinių valstybei ir stengiamasi padėti tokioms šeimoms, norėtųsi, kad taip būtų ir Lietuvoje“, – kalba ji.
J. Pukelienė nurodo, kad, kiek yra kalbėjusi su šeimomis, kurios norėtų auginti trečią vaiką, gali pasakyti, kad to jos nedrįsta padaryti dėl neigiamos visuomenės nuostatos gausių šeimų atžvilgiu.
„Šeimos bijo turėti daugiau vaikų, nes tada iš karto aplinkiniai pradeda žiūrėti taip, tarsi su tavim kažkas ne taip. Atsiranda priekaištai, kad tu elgiesi neatsakingai, neturėsi vaikam pinigų, neturėsi, kuo aprengti, neišleisi į mokslus. Taip šeima pajaučia kaltę: ima galvoti, kad gal čia tik mano egoistinis noras turėti vaikų, o tam vaikui yra blogai. Iš savo patirties, kiek auginu vaikus, galiu pasakyti, kad vaikai nesijaučia blogai dėl to, kad jie neturi daugiau materialinių gėrybių už kitus. Jie turi patį didžiausią dalyką, ko trūksta mūsų visuomenėje – artimo bendravimo“, -pasakoja mama.
Ugdo lytiškumą
J. Pukelienė sako, kad nors specialiai apie lytiškumą ir lytinius santykius su vaikais nekalba, tačiau jie pasiima žinias per patirtį šeimoje ir per patiriamas vertybes ten.
„Vaikai mato: jeigu yra pagarba užgimstančiai gyvybei, meilė vaikui, jei vaikas šeimoje vertinamas kaip asmenybė, vaikas iškart perima šitas nuostatas“, – kalba ji.
Daugiavaikė mama sako, kad gausi šeima su gerais tarpusavio santykiais yra puikiausia prevencijai nuo paauglių rūkymo ir alkoholio vartojimo.
„Nė vieno iš savo vaikų nesu mačiusi nei išgėrusio, nei rūkančio ir jaučiuosi saugi. Įdiegtos moralinės vertybės labai tvirtai tuos vaikus laiko: tad gali juos laisvai paleisti į klubus, vakarėlius, nes žinai, kad jie turi stuburą, kurį padėjo išauginti ir tai, kad vaikas nebuvo lepinamas, nes nebuvo už ką, dėl to jis ir turi tokį atsparumą aplinkai.
Pas mus nebuvo taip, kad, vaikui užsigeidus, jis gaudavo moderniausią mobilų telefoną ar tik firminius rūbus. Tikrai yra nemažai vaikų, kurie reketuoja savo tėvus, o tėvai pasiduoda tam reketui, nes bijo, kad vaikai klasėje nepatirtų patyčių. Būna taip, kad vieniša mama ima paskolą ir perka vaikui moderniausią mobilų telefoną, kad vaikas neišsiskirtų iš kitų – tokių atvejų tikrai yra. Ir taip atsitinka šeimoms, kurių materialinė būklė yra ypač sunki“, – kalba mama.
Gydytoja sako, kad jos vaikai nesibaimino, kad bus prastesni, ir šiuo metu puikiai save realizuoja gyvenime.
Pagarba gyvybei
J. Pukelienė teigia, kad vertybes vaikams ji diegia kalbėdama bei gimdydama vaikus ir parodydama, kaip gyvybė yra vertinama nuo pat pradžios.
„Lytiškumo ugdymas vyksta per vertybių ugdymą. Nėra taip, kad sakome: laikas papasakoti apie prezervatyvus ar lytiniu keliu plintančias ligas. Mes kalbame apie nuostatas, pagarbą žmogui ir gyvybei – taip vaikai ir ugdosi. Matydami tokį šeimos modelį, bendraudami su tokiais žmonėmis, jie perima tokias vertybes. Lytiškumo ugdymas ir yra žmogaus vertybių ugdymas.
Jeigu vaikai mato, kad pagarba gyvybei yra nuo pat jos užsimezgimo momento šeimoje, jeigu yra pagarba vaikui, jeigu jis yra išklausomas, jeigu berniukui diegi pagarbą merginai, moteriai, vaikai tą labai lengvai perima. Jeigu šeimoje yra viskas tvarkoje, jeigu šeimos būtų stabilios ir vertybiškos, tai netgi tos Rengimo šeimai programos nereikėtų. Reikia atsatyti tą, kas prarasta, bandyti atstatyti vaikų vertybinį požiūrį į žmogų“, – nurodo mama.
J. Pukelienė sako, kad mūsų visuomenėje vyrauja stereotipas, kad tikintys žmonės neigia savo seksualumą, tačiau taip, pažymi ji, nėra.
„Tai nėra seksualumo negerbimas, tai yra pagarba lytiškumui. Lytiniai santykiai yra tiek vertinga, kad negali naudoti juos į kairę ir į dešinę. Jeigu iš tikro nori sukurti tvarius santykius, lytiniai santykiai turi būti kuriantys, ne išdrabstomi į šalis. Seksualumas yra nepaprastai vertinga žmogaus savybė, kurią reikia saugoti“, – kalba ji.
