Charlotte Baring, Anglijos vidaus interjero dizainerė, prisimena vieną iš pirmųjų savo kelionių į Rubliovką, prabangiausią rusų turtuolių kvartalą Maskvos priemiestyje, kur ji prieš šešerius metus ir pradėjo dekoruoti rusų namus.
Nors milijonais dolerių vertinami namai priklausė turtingiausiems šalies verslininkams ir aukštiems valstybės tarnautojams, jų kambariai tada priminė vaizdus iš 1980-ųjų metų kino filmų. „Kas tuo metu buvo madinga Europoje, rusams ilgam įstrigo į atmintį“, – sako ji.
11 metų Maskvoje praleidusi Ch. Baring susipažino su elito atstovais, kurie pamažu atsisakė akį rėžiančio turto demonstravimo, itin populiaraus pirmaisiais pokomunistinės Rusijos dešimtmečiais. Vis daugiau laiko praleisdamas Londone, Ciuriche, Niujorke, Rusijos elitas išvystė elegantišką ir estetinį skonį interjerui, o įkvėpimo sėmėsi tiek rytų Azijoje, tiek vakarų Europoje.
„Prieš 15 metų Rusijoje nebuvo jokio supratimo, kas yra vidaus interjeras, – sako Tatjana Rogova, Maskvos patalpų interjero mokyklos įkūrėja ir Rusijos vidaus interjero dizainerių asociacijos vadovė. – Sovietų laikais beveik niekas neturėjo galimybės įsigyti didelį namą ar butą. O kai tai tapo įmanoma, visi stengėsi savo namuose perteikti kuo didingesnį stilių. Jie, išties, norėjo tokio interjero, kokį matydavo viešbučiuose, lankydamiesi kitose šalyse, ar tiesiog susikurti savo rūmus.“ Turtingi Rusijos gyventojai sakė, kad mielai pasikabintų krištolinius sietynus ar įrengtų Ritzo Carltono marmurinius laiptus.
Turto ir prabangos akcentavimas po kuklaus komunistinio periodo, kuomet dauguma rusų gyveno kolektyviniuose butuose ir turėjo tik labai ribotą daiktų ir įrengimų pasirinkimą, buvo tarsi nevalinga reakcija į sovietmetį. Tuo metu buvo siekiama pabrėžti, kad kiekvienas žmogus turi tuos pačius daiktus ir tai buvo netgi pašiepta sovietų laikų filme „Likimo Ironija“.
Po tokio kuklaus gyvenimo, dauguma net ir pasiturinčių Rusijos gyventojų 1990-aisiais neturėjo supratimo kaip pakeisti nusistovėjusį pokomunistinį įvaizdį. „Dauguma gyventojų iškart pradėjo daryti euro-remontus“, – sako Ch. Baring. Rusai, kurių mėgstamiausias kelionių maršrutas buvo Roma, perėmė to regionų įvaizdį, tokį kaip gipsines kolonas bei sunkių tekstilės gaminių ir audinių interjerą.
„Pagrindinis ryšis tarp Italijos ir Rusijos yra nafta ir dujos, o dar viena svarbi sąsaja – baldai, – sako Pavelas Žavoronkovas, žurnalo „Russia's Home & Interior“ redaktorius. – Italija gamina klasikinius brangius ir įmantrius baldus, kurie po šiai dienai stovi prabangiuose rusų namuose.“
Pasak Maskvos nuosavybės firmos „Capital Group“, Rubliovkos gyventojai vienam kvadratinio metro buto ar namo apstatymui išleidžia per 12 000 dolerių, kai tuo tarpu mažiau turtingų regionų gyventojai tam skiria nuo 1 000 iki 3 000 dolerių. Turtingi Rusijos gyventojai vidaus apdailai ir interjerui skiria labai didelį dėmesį. Ne nuostabu, kad tik Maskvoje šiuo metu veikia per 500 dizainerių biurų.
„Žiūrėdama į interjero žurnalus anksčiau, galėjau iškart pasakyti kur yra rusų dizainerio darbas, – sako Nana Šachbazian, „N-plus-N“ dizainerė Maskvoje. – Bet ir dabar akivaizdu, kurioms detalėms rusai be reikalo išleidžia krūvas pinigų.“ Kita vertus, N. Šachbazian pridūrė, kad dauguma jos rusų klientų pamažu ima vertinti daiktus pagal kokybę, o ne pagal kainą. Dizainerė neseniai dirbo vienai Rusijos porai, kuri paprašė, kad visi jų namai būtų įrengti pagal Danijos stilių ir apstatyti Kopenhagoje pirktais baldais.
Namo Vrubliovkoje interjeras (nuotr. ft.com)
Dizainerė T. Rogova skatina savo klientus atitolti nuo didingo arabiško stiliaus ir rinktis mažiau spalvingas ir įmantrias detales, labiau derančias prie šalto ir tamsaus Rusijos klimato. „Mes bandome jiems išaiškinti, kad tai kas yra elegantiška, nebūtinai turi būti brangu, ir tai kas yra brangu, ne visada būna elegantiška.“
Kai kurie klientai ima žavėtis senoviniu Rusijos stiliumi, XVIII-XIX amžiaus dvarais. Vietinė dizainerė Irina Dimova savo klientui jau įrengė vieną tokį kambarį, su XVIII amžiaus stiliaus sofute, rašomuoju stalu veidrodžiais ir senoviniais rusų portretais.
Kadangi rusiški interjerai pačioje Rusijoje dar nėra itin populiarūs, minėtieji dizaineriai reklamuoja savo vizijas Europoje. Marina Filipova iš Sankt Peterburgo šiuo metu dirba Londono, namuose Knightsbridge rajone, Dmitrijus Velikovskis dirbo Paryžiuje ir Šveicarijoje. Abu dizaineriai nebijo sujungti, pavyzdžiui, Azijos antikos stiliaus su nerūdijančio plieno Rusijos voniomis.
Pasak Rogovos, Maskvoje neturėtų būti pasikliaunama vien interjero naujovėmis. „Maskvoje tokia kebli aplinka, kad čia sunku suderinti tai kas nauja ir sena.“
Dizainerio Dmitrijaus Velikovskio kurtas namo palėpės interjeras (nuotr. ft.com)
Rubliovkos stiliaus revoliucija
Rubliovkos gyventojai kurdami savo namų interjerą pirmiausia ieškojo įkvėpimo svečiose šalyse. Ir nors dauguma turtingų Rusijos gyventojų jau bando kurti individualų namų interjerą, kiti dar vis pasikliauna Europos skleidžiamomis tendencijomis.
Pavyzdžiui, kai naftos magnatas Michailas Chodorkovskis buvo paskelbtas turtingiausiu Rusijos žmogumi, plačiai paplito angliškų namų stilius. Mat, M. Chodorkovskis sakė esąs kilęs iš Anglijos. Bet kai 2004 metais jis buvo suimtas ir pasodintas į kalėjimą 14 metų, angliškas stilius kaip mat sumenko.
Kadangi nuo to laiko dauguma turtingų verslininkų investuodavo savo pinigus į žemes užsienyje, Rubliovka nepatyrė didesnių stiliaus pasikeitimų. Turtingi Rusijos gyventojai perėmė diskretiškesnį ir kuklesnį stilių. „Nors dabar Rusijoje namai yra gerokai kuklesni nei anksčiau, jie vis dar labai prabangūs“, – sako „Russia's Home & Interior“ žurnalo redaktorius P. Žavoronkovas.
